Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, notarei D. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014 m. rugsėjo 22 d. išduoto palikimo perėmimo valstybei liudijimą, notaro registro Nr. DR-4135, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B., mirusio 2013 m. gegužės 23 d., ginčo turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų akcijų. Civilinę bylą, iki bus priimtas Partnerystės įstatymas ir įsigalios CK trečiosios knygos XV skyriaus normos, prašė sustabdyti CK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu.Į 2017 m. rugsėjo 18 d. 9.00 val. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovė M. M. ir jos atstovas advokatas R. K. Atsakovės atstovė pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismo argumentai.Nurodė, kad ieškovė ir jos atstovas į 2017 m. rugsėjo 18 d. 9.00 val. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai – teismo šaukimas įteiktas, išsiunčiant jį ieškovės atstovui advokatui R. K., per elektroninių paslaugų portalą (EPP), kaip tai numato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis. Teismo šaukimas įteiktas 2017 m. rugpjūčio 29 d. Be kita ko, byla inicijuota ieškovės ir jos atstovo, jiems puikiai žinoma apie vykstantį procesą. Ieškovės atstovas iki posėdžio pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, taip pat nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą į posėdį. Taigi, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė ir jos atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį nesant svarbių priežasčių. Nurodė, jog ieškovei ir jos atstovui neatvykus į teismo posėdį, apie kurį yra tinkamai pranešta, nepalaikant savo ieškinio reikalavimų, sprendimo už akių priėmimas nagrinėjamu atveju negalimas, ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio ieškovei vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė M. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą formaliai vadovavosi tik atsakovės prašymu. Sutinka, jog per EPP programą šaukimas apie vykstantį posėdį buvo įteiktas 2017 m. rugpjūčio 29 d. Tačiau prie elektroninės paslaugų sistemos advokatas nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. nebuvo prisijungęs. Advokatas R. K. nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. gydėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės stacionare. Šie duomenys patvirtina, kad advokatas negalėjo žinoti apie numatytą teismo posėdį ir jame dalyvauti. Su atskiruoju skundu pateikti nedarbingumo pažymėjimo negali, nes pasikeitus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarkai tokio pobūdžio pažymėjimai įkeliami tiesiogiai į SODROS elektroninę bazę, o nėra išduodami tiesiogiai pacientui. Minimi duomenys buvo įkelti į SODROS duomenų bazę 2017 m. rugsėjo 15 d. ir teismui teismo posėdžio dieną buvo prieinami. Nurodė, jog skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio paduoti iš naujo ieškinį, tačiau tai užvilkintų bylos išnagrinėjimą, būtų iš naujo eikvojamas teismo ir teismo proceso dalyvių laikas, šioje byloje jau buvo pasirengta bylos nagrinėjimui.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Nurodė, kad ieškovės atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir nežinojo apie posėdžio datą, nes nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. gydėsi Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Ieškovui buvo žinoma apie vykstantį procesą ir iki teismo posėdžio advokatas turėjo realią galimybę sužinoti apie vyksiantį posėdį, pasitikrinęs elektroninių paslaugų portale esančią informaciją. Neturint galimybės atvykti į posėdį, advokatas galėjo informuoti teismą apie neatvykimo priežastis ir prašyti atidėti. To nebuvo padaryta, tokiu būdu tai buvo pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu.Atsakovė Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Ieškovė ir jos atsakovas į 2017 m. rugsėjo 18 d. 9.00 val. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Teismas tinkamai informavo ieškovės atstovą apie teismo posėdį, t. y. teismo šaukimas 2017 m. rugpjūčio 29 d. įteiktas per EPP. Byla inicijuota ieškovės ir jos atstovo, jiems buvo žinoma apie įvyksiantį procesą, nebuvo pateikta jokių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar dokumentų, pateisinančių neatvykimą į posėdį. Nurodė, kad daugiau kaip ketverius metus trukusį bylinėjimąsi ieškovo atstovas į teismo posėdžius neatvyksta ne pirmą kartą ir būtent dėl tokių atstovo veiksmų procesas tęsiasi jau penkerius metus. Klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu buvo išnagrinėtas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje Nr. 3P-1867/2016 konstatavo, jog nenurodyta tokių teisinių aplinkybių, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas byloje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-145-639/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-128-460/2016 dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo jau pasisakyta, o teismo išvados įsiteisėjusios. Gali būti, kad ieškovo atstovas, siekdamas bylą sustabdyti, kol bus priimtas Partnerystės įstatymas, sąmoningai vilkina procesą, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

2017 m. lapkričio 16 d. ieškovės atstovas advokatas R. K. teismui pateikė prašymą prie bylos pridėti naują įrodymą, t. y. 2017 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninės pažymą Nr. PD2-691. Paaiškino, kad ji patvirtina atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo pagrįstumo, dėl to pridėtinas prie bylos ir vertintinas su kitais įrodymais.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Teismas pažymi, kad ši teisės norma reglamentuoja neatvykimo į visus teismo paskirtus posėdžius, neišskiriant ir parengiamojo, neatvykimo padarinius. Taigi CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintoje proceso teisės normoje, kurios pagrindu teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt., tinkamu įgyvendinimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Nesilaikydamas šių principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti 2017 m. rugsėjo 18 d. parengiamajame teismo posėdyje. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą ieškovei ir jos atstovui neatvykus į posėdį ir šis prašymas buvo patenkintas.Apeliantė M. M. atskirajame skunde nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog per EPP sistemą šaukimas apie vyksiantį posėdį buvo įteiktas 2017 m. rugpjūčio 29 d. jos atstovui advokatui R. K. tinkamai (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Prašė atsižvelgti į tai, jog jos atstovas nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. gydėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės stacionare, todėl neturėjo galimybės prisijungti prie sistemos ir informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į parengiamąjį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliantės skundo argumentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad parengiamasis posėdis buvo paskirtas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, o ieškovės atstovas advokatas į ligoninę atsigulė 2017 m. rugpjūčio 14 d. Šie duomenys patvirtina, kad advokatas negalėjo žinoti apie numatytą teismo posėdį ir jame dalyvauti. Kad ieškovės atstovas rūpinasi savo kaip atstovo profesinių pareigų įgyvendinimu, patvirtina aplinkybė, jog jau 2017 m. rugsėjo 20 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties panaikinimo. Be to, iš 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio pažymos matyti, kad į parengiamąjį posėdį atvyko tik vienos iš atsakovių – VMI atstovė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje šalys pateikė atsiliepimus, pasiruošta bylos nagrinėjimui, todėl ieškinio palikimas nenagrinėto šiomis aplinkybėmis neatitiktų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų. Įvertinus anksčiau nurodytas bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, spręstina, kad šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovei dėl jos neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Byloje nėra duomenų, jog iki paskirto teismo posėdžio ieškovė buvo pasyvi ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl būtų neekonomiška ir netikslinga sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad turint omenyje pasirengimo bylai stadiją teismas turi teisę taikyti ir kitas sankcijas dėl neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį, numatytas CPK 246 str. bei atidėdamas bylos nagrinėjimą, neatvykusiai šaliai gali paskirti baudą. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto, todėl priėmė neteisėtą 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Ši skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.