Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-01-16 · Byla Nr. ATP-23-581/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-638-948/2013Nutarimas · 2013-11-21Panevėžio apylinkės teismas
  2. ATP-23-581/2014Nutartis · 2014-01-16Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-16
Bylos Nr.
ATP-23-581/2014
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00532-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Pažeidėjas
N. J.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Edita Jusevičienė Administracinė byla Nr. ATP-23-581/2014

Proceso Nr. 4-15-3-00532-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. buvo surašytas už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 14, 119 ir 232 p. reikalavimus, o būtent: 2013-07-07 14.20 val. Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. esančioje automobilių sustojimo aikštelėje, būdamas neblaivus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas, skundžiamu 2013-11-21 nutarimu N. J. veiką iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikavęs į ATPK 127 str. 2 d., jam paskyrė 100 Lt baudą, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrino ir N. J. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2013-07-07 apie 14.20 val. Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, automobilių sustojimo aikštelėje atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais veiksmais pažeidė KET 4, 119 ir 232 p. reikalavimus. Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių neabejotinai tvirtinti, jog N. J., sukeldamas eismo įvykį, buvo neblaivus (nors nukentėjusioji J. N. tvirtino, jog N. J. automobilį vairavo galimai neblaivus, tačiau iš karto po įvykio jo girtumas nustatytas nebuvo, pats teigė gėręs po įvykio, kaltinimas dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo jam nebuvo suformuluotas), todėl jo veiką iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikavo į ATPK 127 str. 2 d. Apylinkės teismo nuomone, kita N. J. veika pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota teisingai ir įrodyta bylos medžiaga, nes iš nukentėjusiosios paaiškinimų bei kitų bylos aplinkybių matyti, kad eismo įvykio deklaracija užpildyta nebuvo, N. J. iš įvykio vietos pasišalino, kai nukentėjusioji nutarė kviesti policiją nepavykus susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo ir jai kilus įtarimų dėl N. J. neblaivumo. Teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad N. J., kliudęs stovintį automobilį ir jį apgadinęs, iš įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus, o jo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos galimai buvo susijęs su tuo, kad nebūtų tikrinamas jo girtumas (jo paaiškinime nurodyta, kad įvykio metu jis buvo nedaug išgėręs), kas paneigia pažeidėjo iškeltą versiją, jog jis neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei nesiekė išvengti atsakomybės. Skirdamas N. J. nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į jo asmenybę (administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai). N. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, taip pat nenustatė pagrindo N. J. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-11-21 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad nesutinka su šiuo nutarimu, mano, kad yra nubaustas nepelnytai, per griežtai. Teigia, jog teismas neteisingai vertino faktines įvykio aplinkybes, neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus bei parodymus, kaip liudytojo neapklausė kartu su juo įvykio metu buvusio H. B., dėl ko nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Tvirtina teisme nedalyvavęs dėl ligos, todėl negalėjo išsamiai paaiškinti, jog netyčia kliudęs kitą automobilį, nuoširdžiausiai gailėjosi bei tarėsi su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo ir buvo susitarę, jog dėl jo veiksmais padarytos žalos tarsis pas jį (apeliantą) namuose, kai atvyks nukentėjusiosios vyras. Visą tai gali patvirtinti jo paminėtas liudytojas H. B.. Mano, jog apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, neapklausė kartu su juo įvykio metu buvusio liudytojo, todėl padarė klaidingą išvadą dėl jo veikos kvalifikacijos. Nurodo, kad nuo pat pradžių neneigė kliudęs J. N. automobilį, paaiškino, kad tai padarė netyčia, kas, apelianto nuomone, patvirtina, jog jis tyčios nuslėpti įvykį neturėjo. Be to buvo blaivus, jo automobilis buvo apdraustas, todėl slėpti įvykį ir bandyti išvengti atsakomybės jam nebuvo jokio tikslo. Toliau apeliantas cituoja ATPK 284 str. ir 257 str. nuostatas, nurodo, kad vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalini, aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Mano, kad nagrinėjamoje byloje teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, nes siekiant tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, yra būtina apklausti H. B..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono komisariatas nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, priimtas įvertinus administracinėje byloje surinktus įrodymus, todėl prašo N. J. skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu N. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

ATPK 127 str. 2 d. nustato administracinę atsakomybę asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, ir turi būti remiamasi įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. nustatytus reikalavimus. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde N. J. nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai vertino faktines įvykio aplinkybes, neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir neapklausė kartu su juo įvykio metu buvusio H. B., kuris, jo teigimu, būtų patvirtinęs, jog jis (apeliantas), netyčia kliudęs kitą automobilį, nuoširdžiai gailėjosi ir tarėsi su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo bei buvo su ja susitaręs, kad dėl žalos atlyginimo pabaigs tartis jo namuose, kai atvyks nukentėjusiosios vyras, dėl ko teismas padarė klaidingas išvadas pripažinęs jo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo ir pažeidė teisės normų reikalavimus tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, kaip matyti iš šių skundo argumentų, N. J. pripažįsta faktą, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau nesutinka su tuo, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tvirtindamas, kad įvykio vietoje su nukentėjusiąja buvo susitaręs dėl žalos atlyginimo pabaigti tartis jo namuose, kai atvyks nukentėjusiosios vyras, ką, apelianto teigimu, gali patvirtinti H. B., kurio teismas neapklausė.

Aukštesnės instancijos teismas apelianto iškeltą versiją, kad jis iš įvykio vietos tyčia nepasišalino, o išvažiavo susitaręs su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo pabaigti tartis jo namuose, kai atvyks nukentėjusiosios vyras, laiko tik gynybine, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad šią versiją apeliantas pateikė tik savo apeliaciniame skunde. Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime N. J. nurodė, kad nepavykus su nukentėjusiąja susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo, dėl patirto streso išvyko į namus (b. l. 5). 2013-07-09 paaiškinime N. J. nurodė, kad už apgadintą „Audi“ markės automobilį nukentėjusiajai pasiūlė 200 Lt, tačiau ji su šia suma nesutiko, įtarė, kad jis neblaivus. Tarp jų kilus konfliktui labai supyko ir išvažiavo namo. Labai gailisi, kad nesulaukęs policijos pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 9). 2013-09-11 teismo posėdžio metu N. J. kaltu neprisipažino, nurodė, kad parodymus duos po nukentėjusiosios, liudytojų (policijos pareigūnų) ir H. B. apklausų (H. B. į kitą posėdį prašė iškviesti apelianto atstovas advokatas P. S.). Tačiau į kitus du teismo posėdžius apeliantas neatvyko, nors apie juos jam buvo pranešta tinkamai (b.l. 45, 48), neatvykimą pateisinančių priežasčių nepateikė, teisme paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių nedavė, jo atstovas advokatas negalėjo nurodyti apelianto neatvykimo į teismą priežasčių (b. l. 51-55). Apeliaciniame skunde N. J. nurodė, kad teisme jis nedalyvavo dėl ligos, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas tenkino N. J. atstovo advokato P. S. prašymą ir nutarė į 2013-10-24 teismo posėdį kviesti H. B.. H. B. šaukimas atvykti į teismo posėdį buvo įteiktas asmeniškai (b. l. 46), tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, jokių neatvykimą pateisinančių priežasčių nepateikė. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas, neapklausęs H. B., pažeidė teisės normų reikalavimus tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Priešingai, iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad apylinkės teismas bylos nagrinėjime skelbė dvi pertraukas, kvietė H. B., apeliantą, tačiau nei H. B., nei pats apeliantas į teismą neatvyko, jokių prašymų ir neatvykimą pateisinančių priežasčių nepateikė nei pats, nei jo atstovas. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, nedalyvaujant nurodytiems asmenims įstatymo nuostatų nepažeidė.

Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, apylinkės teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą dėl minėto ATPK straipsnio, pagrįstai įvertino paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimuose nurodytas įvykio aplinkybes, taip pat nukentėjusiosios J. N., liudytojų policijos pareigūnų J. G. ir D. A. teisme duotus parodymus bei kitą rašytinę eismo įvykio tyrimo medžiagą. Kaip matyti iš jau aptartų N. J. paaiškinimų, jis iš esmės pripažino pasišalinęs iš įvykio vietos, kai jam su nukentėjusiąja nepavyko susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo bei nukentėjusiajai įtarus, kad jis gali būti neblaivus (2013-09-11 paaiškinime N. J. nurodė, jog jis įvykio metu buvo nedaug išgėręs). Taigi N. J. apeliacinio skundo versija paneigta jo paties pirminiais paaiškinimais, kurie atitinka ir nukentėjusiosios J. N. paaiškinime bei teisme nurodytas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji J. N. parodė, kad N. J. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į jos automobilį, ji paskambino savo sutuoktiniui, kuris liepė tartis dėl žalos atlyginimo ir prašyti 1000 Lt. N. J. išgirdęs šią sumą supyko, pasakė, kad tiek pinigų neturi ir neduos. Nepavykus susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo, ji paskambino policijai, prašė N. J. pasilikti ir palaukti policijos, tačiau jis supykęs apsisuko ir išvažiavo. Dėl tokios jo reakcijos jai kilo įtarimas, kad N. J. yra išgėręs, be to, jai bekalbant su juo, ji užuodė alkoholio kvapą. Kai vairuotojas išvažiavo, suprato, kad jis visai nesiruošia atlyginti žalos. Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. N. nei pirminiame savo paaiškinime, nei teisme neparodė, kad ji su N. J. eismo įvykio vietoje būtų susitarusi dėl žalos atlyginimo pabaigti tartis jo (apelianto) namuose, kai atvyks jos vyras. Šie nukentėjusiosios parodymai taip pat atitinka ir apklausto liudytojo policijos pareigūno D. A. 2013-09-11 teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad gavęs pranešimą apie iš įvykio vietos pasišalinusį automobilio „BMW“ vairuotoją, nuvyko į įvykio vietą, kur rado nukentėjusiąją, kuri paaiškino, jog „BMW“ automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jos automobilio priekinę dalį. Automobilio „BMW“ įvykio vietoje nebuvo, tačiau nukentėjusiajai nurodžius minėto automobilio numerį bei vairuotojo anketinius duomenis, nuvyko į minėto asmens gyvenamąją vietą, t. y. nuvyko pas N. J.. Automobilį „BMW“ rado už ūkinio pastato, automobilio galinė dalis buvo nežymiai apgadinta. N. J. ką nors paaiškinti apie įvykio aplinkybes atsisakė. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl patikrino jo neblaivumą. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas J. G. 2013-09-11 teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje nebuvo, tačiau surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurį surašant dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. J., kuris parašė paaiškinimą.

KET numato galimybę į eismo įvykio vietą nekviesti policijos esant KET 232 punkte numatytoms sąlygoms. Pagal KET 232 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Taigi iš byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų akivaizdu, jog N. J. suprato, kad nukentėjusioji jam reiškia pretenzijas dėl sukelto eismo įvykio ir jo metu apgadinto jos automobilio, todėl, laikydamasis KET 232 punkto reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, kai pati nukentėjusioji J. N. nutarė kviesti policiją, jiems nepavykus susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo bei jai kilus įtarimų dėl jo (apelianto) neblaivumo. Šios aplinkybės rodo, kad N. J. suvokė sukėlęs eismo įvykį bei sąmoningai, t. y. veikdamas tyčia, pažeisdamas KET reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Taigi iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad N. J. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, ir jo kaltė padarius šį pažeidimą įrodyta byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų visuma, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir, vadovaudamasis įstatymu bei laikydamasis teismų praktikos dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas pagrįstai N. J. veikoje nustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas pripažįstamas teisingu ir pagrįstu, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą ir N. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė