Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjui advokatui Pauliui Svirskiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija surašiusi protokolą – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. 2013-07-07, apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, automobilių sustojimo aikštelėje atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 4, 119 p. ir 232 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. J. kaltu neprisipažino, į 2013-10-24, 2013-11-11 teismo posėdžius neatvyko; apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje jį atstovauja advokatas P. Svirskis, todėl byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Nukentėjusioji J. N. 2013-09-11 posėdžio metu parodė, kad 2013-07-07, apie 14 val., atvažiavo automobiliu „Audi 100“, kuris priklauso jos buvusiam sutuoktiniui, į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) apsipirkti. Apsipirkusi su giminaičiais susėdo į mašiną, laukė ateinant dar vieno žmogaus. BMW vairuotojas stūmėsi atbuline eiga ir atsitrenkė į jos automobilį. Paskambino buvusiam sutuoktiniui, šis liepė tartis dėl žalos atlyginimo ir prašyti 1000 Lt. BMW vairuotojas išgirdęs tokią sumą, supyko, pasakė, kad tiek pinigų neturi ir neduos. Nepavykus susitarti, paskambino policijai, prašė BMW vairuotoją pasilikti ir palaukti policijos, tačiau šis supykęs apsisuko ir išvažiavo. Dėl tokios reakcijos, kilo įtarimas, kad vairuotojas išgėręs; be to, bekalbant užuodė, kad vairuotojas „su kvapu“. Kai vairuotojas nuvažiavo, suprato, kad jis visai nesiruošia atlyginti žalos. Įvykio metu buvusi jos giminaitė atpažino BMW vairuotoją. Paskambino policijai ir pranešė automobilio numerį. Automobilio apgadinimai buvo žymūs - nubrozdintas priekis, sustumtas „Audi“ ženklas; vyras atvažiavęs mašiną partempė. Automobilis „Audi 100“ draustas. Kvietė draudėją, kuris įvertino žalą. Žalos draudimas neatlygino, nes nėra teismo sprendimo.

Liudytojas J. G. 2013-09-11 posėdžio metu parodė, kad dirba Biržų r. PK patruliu. Surašant protokolą, dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris parašė paaiškinimą. Protokolą surašė remdamasis visa surinkta medžiaga. Įvykio vietoje nebuvo.

Liudytojas D. A. 2013-09-11 posėdžio metu parodė, kad dirba Biržų r. PK patruliu. Liepos 7 d., po pietų, buvo gautas budėtojo pranešimas, kad automobilio BMW vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Nuvažiavus į įvykio vietą, rado „A. A.“ automobilį ir dvi moteris, kurios paaiškino, kad BMW, stumdamas atgal, atsitrenkė į jų automobilio priekį. Jos nurodė BMW automobilio numerį ir vairuotoją. Buvo sudaryta eismo įvykio schema. Kolega paėmė paaiškinimą. Buvo nurodyta minėto asmens gyvenamoji vieta. Nuvyko pas N. J.. Automobilį rado už ūkinio pastato. N. J. atsisakė su jais bendrauti ir paaiškinti apie eismo įvykį. Buvo iškviestas tralas, automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę. N. J. buvo nustatytas girtumas ir surinkta medžiaga. Kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tikrino blaivumą, jis nieko neaiškino. Automobilio BMW galas buvo nežymiai apgadintas. Automobilis buvo nufotografuotas. Dvi liudytojos davė paaiškinimus. Jos atpažino šį asmenį. Akivaizdžiai matėsi, kad N. J. neblaivus. Eismo įvykio schemą braižė įvykio vietoje; BMW automobilio nebuvo matę, todėl suklydo nurodydami, kad automobilis neapgadintas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. J. atstovas advokatas P. Svirskis parodė, kad jo atstovaujamasis pripažįsta, jog apgadino transporto priemonę, tačiau nepripažįsta, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Kadangi girtumas buvo nustatytas praėjus kelios valandoms po įvykio, negalima teigti, kad N. J. vairavo neblaivus. N. J. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl prašo administracinę bylą dėl pažeidimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų jo atstovaujamąjį pripažinti kaltu dėl pažeidimų padarymo, prašo pritaikyti LR ATPK 30¹ str. ir netaikyti teisės atėmimo vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi vairuotojo pažymėjimas reikalingas N. J. darbo funkcijoms vykdyti.

Vadovaudamasis LR ATPK 257 str., teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

LR ATPK 127 str. 3 d. nustato administracinę atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog LR ATPK įvirtintos teisės normos (LR ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (LR ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda; visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Nors nukentėjusioji nurodė, kad N. J. vairavo automobilį galimai neblaivus, tačiau iš karto po įvykio jam nebuvo nustatytas girtumas, o pats teigė gėręs po įvykio, todėl teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų neabejotinai tvirtinti, jog N. J., sukeldamas eismo įvykį buvo neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, N. J. veika iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuotina pagal LR ATPK 127 str. 2 d., kuri numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pažymėtina, jog protokole N. J. kaltinimas dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nesuformuluotas. Aukščiau paminėta LR ATPK 284 str. 2 d. nuostata nesudaro galimybės papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-444/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

KET 232 punktas numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, tačiau jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios paaiškinimų, eismo įvykio deklaracija užpildyta nebuvo, N. J. iš įvykio vietos pasišalino, kai nukentėjusioji nutarė kviesti policiją, nepavykus susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo, be to, kilus įtarimų dėl N. J. neblaivumo. N. J. pasišalinus iš įvykio vietos, J. N. suprato, kad jis visai nesiruošia atlyginti padarytą žalą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. J. kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Pažymėtina tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010, N575-2179/2009). Taigi byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog iš įvykio vietos N. J. pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusiosios vairuota transporto priemonė, tiek N. J. vairuota transporto priemonė buvo draustos, todėl N. J. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo susijęs, kad nebūtų tikrinamas girtumas, nes kaip ir nurodyta pasiaiškinime, įvykio metu buvo nedaug išgėręs. Tai įvertinus, pareiškėjo iškelta versija, kad jis neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nesiekė išvengti atsakomybės, atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

LR ATPK 30¹ str. numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Nesant visų šių sąlygų, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net tada, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, negali būti pripažįstama išimtine aplinkybe, suteikiančia prioritetą svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pabrėžtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, kad užtikrintų nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl N. J. atstovo advokato nurodytos aplinkybės dėl jo atstovaujamojo darbinių funkcijų vykdymo, nėra išimtinės dėl kurių reikėtų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei į N. J. asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. J. veiką iš LR ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 100 Lt dydžio baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinę nuobaudą skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo laikoma, jog N. J., įsiteisėjus šiam nutarimui, yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.