Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-238-2014;

Teisėjas: Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00444-2013-7;

2014 m. birželio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, dalyvaujant prokurorui J. V., nuteistojo S. M. gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, nukentėjusiajam T. G., jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalį S. M. išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties. Tuo pačiu nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista solidariai iš nuteistųjų D. D., A. V., R. C., S. M. ir E. D. 1215 Lt nukentėjusiojo T. G. gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai; nukentėjusiojo T. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista solidariai iš nuteistųjų D. D., A. V., R. C., S. M. ir E. D. 777,44 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam T. G.; priteista solidariai iš nuteistųjų D. D., A. V., R. C., S. M. ir E. D. 12000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam T. G.; priteista solidariai iš nuteistųjų D. D., A. V., R. C., S. M. ir E. D. 1000 Lt turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti nukentėjusiajam T. G.. Nukentėjusiojo T. G. civilinio ieškinio kita dalis atmesta. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. D., A. V., R. C., E. D., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 27 d., maždaug nuo 19 val. iki 21 val., Alytaus mieste prie Vingio gatvės namo Nr. 6 esančiame miškelyje, tai yra viešoje vietoje, veikdamas bendrai su D. D., A. V., R. C., E. D. ir D. C., kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir byla jo atžvilgiu išskirta į atskirą tyrimą, išgertuvių metu, įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis, iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra be aiškios priežasties prikibo prie T. G. ir iš jo tyčiojosi, o būtent: be jokios priežasties S. M. sudavė smūgį T. G. rankos delnu į galvą, po to E. D. taip pat be jokios priežasties sudavė T. G. smūgį rankos delnu į veidą, prie jų prisijungęs A. V. taip pat be priežasties sudavė smūgį ranka T. G. į veidą. Mušamam T. G., D. C. be jokios priežasties spyrė dešine koja į galvą, po ko T. G. nugriuvo ant žemės. Jam atsistojus ir bandant pabėgti, D. C. užsiundė jį savo šunimi, ir A. V., R. C. kartu su D. C. nuėjo prie T. G., kuris, bijodamas šuns, sustojo, ir jį prievarta atsivedė atgal į išgertuvių vietą ir liepė būti kartu, dėl ko nukentėjusysis negalėjo išeiti namo. S. M. ir E. D. išėjus iš kompanijos, D. D., A. V. ir R. C. toliau tyčiojosi iš nukentėjusiojo, neleido jam išeiti namo, liepė būti kartu. D. D. vėl be jokios priežasties ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė T. G. į smakrą, o A. V. ne mažiau kaip 4 kartus sudavė T. G. ranka į pilvo sritį, toliau visiems geriant alkoholinius gėrimus vėl tyčiojosi iš T. G., žemino jį. Tęsdami nusikalstamą veiką D. D., A. V., R. C. ir kartu buvęs D. C. nusivedė T. G. toliau į miškelį ir, siekdami jį pažeminti, A. V. liepė T. G. rankomis išsikasti duobę, ir jam tai darant, D. C. pagaliu sudavė jam per nugarą, D. D. spyrė T. G. į nugarą, po to A. V. ir R. C. prikišę mobiliojo ryšio telefonus prie nukentėjusiojo galvos, jam grasino. Tokiais veiksmais nuteistieji nukentėjusiajam T. G. padarė kūno sužalojimus – apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimą, paviršutinius odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, kairės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, dešinio skruosto srityje, kaktos dešinėje pusėje, dešinio kelienio sąnario priekiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas pakaušio vidurinėje dalyje, dešinio smilkinio srityje ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimo, dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais nuteistieji pažeidė viešąją tvarką ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja I. Sabaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis T. G., jo atstovas advokatas A. Pliauga, prokuroras J. V. prašė nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 20 straipsnio nuostatos. Bylos aplinkybes teismas išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas S. M. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Apelianto S. M. nusikalstama veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir LR BK 284 straipsnio 1 dalį, už šias veikas S. M. yra pagrįstai nuteistas, nes teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog apeliantas padarė nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo kaltinamas.

Kolegija pažymi, kad LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, pvz., sukelti emocijų proveržio. Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, kuriais yra sutrikdoma visuomenes rimtis ar tvarka. Nors aptariamas BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas arba yra kėsinamasi pažeisti šiuos gėrius. Pažymėtina, kad, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir LR BK 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Apeliantas nuteistas už tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, t. y.– Alytaus mieste prie Vingio gatvės namo Nr. 6 esančiame miškelyje. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad ši vieta teismo pagrįstai pripažinta vieša vieta, nes ji prieinama visiems asmenims ir į ją gali patekti bet kuris asmuo. Teismas nustatė, kad S. M., veikdamas grupėje su kitais asmenimis, nukentėjusiojo atžvilgiu elgėsi įžūliai, grasino, tyčiojosi, demonstravo nepagarbą, be aiškios priežasties prikibo prie T. G., prieš jį smurtavo. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis bandė pabėgti, bet buvo sugrąžintas, jis buvo pjudomas šunimi, jam neleista išeiti namo. Iš bylos medžiagos matyti, kad dienos metu prieš nukentėjusįjį smurtavo keli asmenys, jis buvo pažemintas, pažeista nukentėjusiojo teisė laisvai ir saugiai judėti, būti viešoje vietoje, taip pat saugiai jaustis. Apelianto ir kitų nuteistų asmenų veiksmai nukentėjusiajam sukėlė nepatogumus dėl smurto, sužalojimo ir galimybės viešoje vietoje jaustis saugiai. Nustatyta, kad smurtiniais veiksmais nuteisti asmenys, o tarp jų buvo ir apeliantas, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimo. Taip buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, padarytas viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Todėl nėra įstatyminio pagrindo apelianto veiksmus perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog konflikto priežastis buvo paties nukentėjusiojo netinkami veiksmai, tačiau ši aplinkybė byloje nenustatyta. Priešingai, teismas nustatė, kad smurtauti prieš nukentėjusįjį buvo pradėta be jokios priežasties. Be to, jau anksčiau minėta, kad kvalifikuojant veiką pagal 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, pvz., sukelti emocijų proveržio. Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, yra ne tik nepakankami baudžiamajai atsakomybei paneigti, bet ir nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. nurodė, kad jis, sudavęs nukentėjusiajam delnu į veido sritį, nepadarė jokio sveikatos sutrikdymo ar kūno sužalojimo, po to išėjo namo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. S. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai kartu su D. D., A. V., R. C., E. D. ir D. C., išgertuvių metu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis, iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra be aiškios priežasties prikibo prie T. G. ir iš jo tyčiojosi, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, prieš T. G. smurtavo, taip pažeidė viešąją tvarką ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo.

Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad S. M. kartu su D. D., A. V., R. C., E. D. ir D. C., veikdami bendrai, pažeidė viešąją tvarką ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų. Tiek iš nuteistojo S. M., tiek iš nukentėjusiojo T. G. parodymų matyti, kad S. M. ne tik pats panaudojo fizinį smurtą – sudavė nukentėjusiajam ranka į galvą, tačiau taip pat matė kitų kartu buvusių bendrininkų neteisėtus veiksmus, jiems neprieštaravo, neteisėtų veiksmų nesustabdė, jiems pritarė. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis S. M. ne tik atliko veiksmus, sudarančius objektyviąją viešosios tvarkos sutrikdymo ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sudėties pusę – naudojo fizinį smurtą, bet ir suvokė, kad jo bei kitų asmenų daroma veika yra neteisėta ir pavojinga, taip pat suvokė, kad tokiu būdu yra mušamas kitas asmuo, ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems veiksmas, t. y. dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje. Nuteistasis S. M. kartu su kitais nuteistaisiais veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams), bei realizavo viešosios tvarkos pažeidimo bei sveikatos sutrikdymo sudėties objektyviuosius požymius. Visi nuteistieji veikė tyčia, jie atlikdami neteisėtus veiksmus buvo abejingi padarinių kilimui, todėl visų nuteistųjų veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal kilusius padarinius – nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad nukentėjusiojo apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimas, kuris iš esmės sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvados, 1 t., b.l. 20-25), yra vieno iš vykdytojų ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas), kadangi visų nuteistųjų veiksmai buvo analogiški, nei vienas iš jų nepanaudojo papildomų priemonių, kurios galėtų iš esmės padaryti sunkesnį sveikatos sutrikdymą, todėl visi bendrininkai pagrįstai nuteisti pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis S. M. teigia, kad jis nedalyvavo padarant nukentėjusiajam T. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad S. M. sudavė smūgį jam į galvą, smūgius į galvą sudavė ir kiti nuteistieji, o S. M. su E. D. pasišalino po to, kai nukentėjusiajam buvo spirta į žandikaulį (3 t., b. l. 18). Specialisto išvada patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo padarytas apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimas, ir būtent dėl šio sužalojimo jis kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti ir kiti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau jie visi padaryti ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad nukentėjusiajam žandikaulis sulaužytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tuo metu, kai apeliantas ir kiti nuteistieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, ir iki to momento, kai S. M. iš įvykio vietos pasišalino. Šią išvadą galima daryti ir dėl to, kad byloje nustatyta, jog po apelianto pasišalinimo, kiti nuteistieji smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau į žandikaulį smūgiai nebuvo suduoti. Nustatyta, kad smūgiuota buvo į smakrą, nugarą, ranką, pilvą. Byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis S. M., veikdamas kartu su D. D., A. V., R. C., E. D. ir D. C., bendrais veiksmais atliko nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus, suvokė bendrą sumanymą pažeisti viešąją tvarką bei galimybę sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, savo veiksmais prisidėjo prie šių nusikalstamų veikų įgyvendinimo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. taip pat prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kadangi nesant darbo vietų jis pataisos namuose nedirba. Kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas, nebuvo nukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Kita vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. M., veikdamas kartu su D. D., A. V., R. C., E. D. ir D. C., tyčia padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, kurių padariniai – nukentėjusiojo T. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, sutiko su nukentėjusiojo ir jo atstovo argumentais, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kurį laiką negalėjo normaliai bendrauti, valgyti, tapo lengviau pažeidžiamas, tačiau prašomus priteisti 50000 Lt laikė pernelyg didele ir nerealia suma. Visus nukentėjusiojo patirtus nepatogumus teismas įvertino 12000 Lt. Nustatydamas šios žalos dydį, teismas atsižvelgė į žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį (ji nėra didelė), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, duomenų, kad jo pasekmės būtų negrįžtamos, byloje nėra. Teismas sprendė, kad tokia suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra pakankama už nukentėjusiojo patirtą skausmą ir kitus nepatogumus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata yra viena aukščiausių vertybių, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Išanalizavus nagrinėjamą bylą matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistųjų padarytos žalos sukeltas pasekmes, būtent į tai, kad nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą bei stresą, taip pat pažeminimą, kurį lėmė ir tai, kad jis buvo sužalotas kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, buvo įžeidinėjamas, iš jo buvo tyčiojamasi, veika padaryta tyčiniais veiksmais. Teismas vertino kaltinamųjų turtinę padėtį, taip pat įvertino sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiojo ir jam žalą padariusių asmenų – nuteistųjų – interesų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patirta neturtinė žala yra 12000 Lt. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ši suma priteista ne iš vieno nuteistojo S. M., o iš visų nuteistųjų solidariai, visi nuteistieji yra sveiki, galintys dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintys žmonės, todėl vien ta aplinkybė, kad šiuo metu nuteistasis S. M. nesant darbo vietų pataisos namuose nedirba, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas pažeidžiant nukentėjusiojo interesus. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertinti mažiau nei 12000 Lt nėra pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusiojo interesai ir teisingumo principas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusįjį T. G. atstovavo advokatas A. Pliauga. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 658628 patvirtina, kad 2014-06-25 už atstovavimą advokatui T. G. sumokėjo 300 litų. Apeliacinės instancijos teisme gynėjas pateikė šį kvitą ir prašė iš nuteistojo S. M. priteisti 300 litų nukentėjusiajam T. G.. Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas, nes nukentėjusysis turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir jos priteistinos iš nuteistojo S. M. (LR BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teisme 2014-06-25 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir joje nurodyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje Nr. 1A-559-238 teisinę pagalbą nuteistajam S. M. teikė advokatė Ramutė Budrytė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014-06-25 sudaro advokato užmokestis 40 litų. Pažymoje nurodyta, kad ši suma priteistina valstybei. Šis prašymas paliekamas nenagrinėtas, nes apeliacinės instancijos teisme nuteistąjį S. M. atstovavo gynėja advokatė I. Sabaitienė. Gi apeliacinės instancijos teisme R. Budrytė nedalyvavo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš S. M. 300 litų (nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti) nukentėjusiajam T. G..