Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui D. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo; procese išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2023 m. sausio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška (42-43 b.l.), tačiau nustačius, kad atsakovas gyvena užsienio valstybėje ir, kad tarptautinė paieška atsakovui neskelbiama, jo paieška buvo nutraukta (44, 48-49 b.l.).

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Nurodė, kad šeimai nuo (duomenys neskelbtini) buvo taikoma atvejo vadyba, tačiau vėliau, nenustačius kompleksinės pagalbos poreikio šeimai, atvejo vadybos procesas ir socialinių paslaugų teikimas buvo nutrauktas. Šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius. Ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, todėl jo gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitinka vaiko interesus. Sutinka, kad iš atsakovo nepilnamečiam sūnui turi būti priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Neprieštarauja, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė E. A. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) m., pradėjo gyventi kartu. Vėliau kartu išvyko (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, kad laukiasi, tada 2020 m. grįžo į Lietuvą. Po mėnesį atsakovas išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kad užsidirbti pinigų. Ji viena gyveno (duomenys neskelbtini), viena gimdė, atsakovas nebuvo grįžęs. Lapkričio mėn. gimus vaikui, prieš Kūčias, Kalėdas atsakovas grįžo į namus, bandė gyventi kartu, dirbo Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), į namus grįždavo tik savaitgaliais. Grįžęs namo visada gerdavo. Tada ji nebeleido grįžti į namus ir nuo 2021 m. pavasario daugiau jo nebematė. 2022 m. pavasarį dar siuntė jam vaiko nuotraukas, o vėliau jau nebesusisiekė, nes galimai atsakovas ją užblokavo. Kitų vyrų neturėjo, atsakovas buvo vienintelis vyras su kuriuo bendravo ir svajojo kurti bendrą gyvenimą. Atsakovas labai daug turėjo skolų kai jie skyrėsi. Atsakovas dar turi vieną vaiką, kurio mama taip pat teisiasi pinigus. Jos išlaidos per mėnesį: buto nuoma, mokesčiai – apie 300 Eur, privatus darželis apie 250 Eur, drabužiai, avalynė – apie 50 Eur, maistui – 180 Eur, vitaminai, vaistai – 20 Eur, higienos prekės – 50 Eur, žaislai, ugdymas – apie 20 Eur, viso – 720 Eur. Iš atsakovo prašo mažiau, nes valstybė dar jai moka. Savo jokio registruotino turto neturi, butą nuomoja. Apie atsakovo turimą registruotą turtą nieko nežino. Nuo 2022-04-01, kai išskyrė, atsakovas nieko nebemokėjo, todėl skaičiavo įsiskolinimą po 200 Eur per mėn. Sutiktų leisti atsakovui bendrauti su vaiku, jei tik jis norėtų. Su atsakovo mama nebendravo asmeniškai, bendravo tik telefonu. Atsakovo mama žadėjo bendrauti su vaiku, ji jį pripažino, bet daugiau iš jos jokios pagalbos nebuvo. Jai su vaiku dabar finansiškai padeda jos mama ir tėtis, nes jos oficialios pajamos šiuo metu yra mažesnės už išlaidas.

5. Liudytoja J. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra jos dukra, atsakovas pažįstamas. Atsakovas su ieškove kartu gyveno, vėliau abu išvažiavo į (duomenys neskelbtini), ji jiems padėjo finansiškai įsikurti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) būnant (duomenys neskelbtini) m. dukra sužinojo kad laukiasi, todėl grįžo į Lietuvą, tačiau grįžo viena, o atsakovas pasiliko padirbėti. Dukra gimdė viena. Atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą po vaiko gimimo, tačiau dukra su juo kartu negyveno. Jie kartu negyveno, nes atsakovas labai alkoholį vartojo, negražiai su dukra elgėsi. Atsakovas gal vieną kartą savo vaiką aplankė ir viskas, nors abejonių, kad tai ne jo sūnus, nekėlė. Vaikui gimus dukra gal kažkiek palaikė ryšį su atsakovu, bet vėliau atsakovas dingo. Tikrai vaikas yra atsakovo, net vizualus vaiko panašumas yra į atsakovą. Byloje esančiose nuotraukose su vaiku tikrai yra atsakovas D.. Gimus vaikui ji dažnai lankydavosi pas dukrą, tačiau tik savaitgaliais, ir nei karto ten pas ją nematė atsakovo. Žino, kad atsakovas dirbo Lietuvoje kažkiek, bet tiksliai nežino kurį laiką. Finansiškai ieškovei padeda ji su buvusiu vyru (ieškovės tėvu), kiek prašo tiek duoda, tai 250 Eur, tai 300 Eur.

6. Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės brolis. Kad ieškovė laukiasi. jis sužinojo, kai (duomenys neskelbtini) atvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), nes atsakovas buvo pažadėjęs surasti jam ten darbą. (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su seserimi ir atsakovu apie 3 savaites, o po to sesuo su draugu kartu išvyko į Lietuvą. Grįžę į Lietuvą jie privalėjo karantinuotis dėl Covid-o pandemijos, o po tų kelių savaičių atsakovas vėl išvyko į kažkokią kitą šalį. Jis (liudytojas) grįžo po 3 mėn. iš (duomenys neskelbtini) ir lankydavo seserį jos namuose savaitgaliais. Pirmą vaiko gimimo mėnesį atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą, minėjo, kad ketina išsivežti seserį kartu su vaiku į užsienį, surasti ten vietą gyventi visiems, tačiau vėliau išvažiavo vienas. D. niekada nekėlė jokių abejonių, kad tai ne jo vaikas, tačiau vengė atsakomybės, todėl neįteisino tėvystės. Atsakovas buvo pasipiršęs sesei iki jos nėštumo, ketino tuoktis, tačiau atsakovas vėliau vėl išvažiavo į užsienį dirbti ir dingo. Atsakovas turėjo žalingų įpročių – vartodavo alkoholį. Vizualiai A. tikrai panašus į savo tėvą. Dabar seseriai finansiškai padeda mama, kartais jis pats kaip brolis padeda, tačiau atsakovas ieškovei nieko nepadeda.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Iš byloje teiktų ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų ir esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė E. A. augina nepilnametį sūnų A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvas gimimo įraše nėra nurodytas. Nepilnamečio A. A. gyvenamoji vieta yra deklaruota kartu su jo motina E. A. adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuolat tinkamai rūpinasi savo sūnumi, augina jį nuo gimimo, gyvena nuomojamame bute, nekilnojamojo turto neturi, nedirba, vaikas šiuo metu lanko darželį, materialiai jai išlaikyti vaiką padeda tėvai ir brolis. Dabartinės ieškovės pajamos – gaunama pašalpa ir vaiko pinigai. Atsakovas gyvena užsienyje – (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nežinomas), duomenų apie jo darbą, gaunamas pajamas byloje nėra. Lietuvoje atsakovas nedirba, neturi jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

9. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146-3.148, 3.150 straipsniai) .

10. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.146 straipsnio 1 dalis), tai yra bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas (CK 3.148 straipsnis). DNR ekspertizės išvados pripažįstamos įrodymu, turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, kadangi tai yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Kita vertus, kaip jau minėta, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinis ryšys. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

11. Nagrinėjamu atveju DNR ekspertizės atlikti nėra galimybės, nes atsakovas oficialiai deklaravo savo išvykimą ir gyvena (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė su atsakovu iki jos pastojimo gyveno kartu apie metus laiko, su kitais vyrais intymių santykių iki pastojimo neturėjo, atsakovas buvo jai pasipiršęs ir ketino sudaryti su ja santuoką. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų ir su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų bei susirašinėjimo duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovas, žinodamas, kad ieškovė laukiasi, grįžo kartu su ja į Lietuvą, vėliau išvyko į užsienį, tačiau gimus vaikui vėl grįžo ir gyveno pas ieškovę kelis mėnesius, dirbo tuo metu Lietuvoje. Ieškovė ir liudytojai patvirtino aplinkybes, kad atsakovas turėjo žalingų įpročių – vartojo alkoholį, dėl ko šeimoje kildavo konfliktai, ir ieškovei nebeleidus grįžti į namus, atsakovas išvyko vėl dirbti į (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad dar apie pusmetį ieškovė palaikė kontaktą su atsakovu per pokalbių programėlę, siuntė vaiko nuotraukas, tačiau vėliau atsakovas ieškovę ignoravo ir jų ryšys nutrūko. Ieškovės pateiktos faktinės aplinkybės laikytinos patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svarią atsakovo buvimo vaiko tėvu prielaidą, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinamas visiškai, t.y. įrodyta, kad atsakovas yra ieškovės vaiko A. A. tėvas.

12. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

13. Nepilnamečio A. A. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina E. A.. Šiam ieškinio reikalavimui byloje prieštaravimų nepareikšta. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitinka vaiko interesus, nes yra užsimezgę artimi jų tarpusavio ryšiai, be to mažametis vaikas savo tėvo nepažįsta.

14. Pripažinus atsakovą D. K. nepilnamečio A. A. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str.). Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo vaiko išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 320 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, nekilnojamojo turto neturi, nuomoja būstą ir gyvena iš socialinių išmokų. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jam gyvenant (duomenys neskelbtini), nėra, tačiau byloje nėra ir duomenų, paneigiančių, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, galintis uždirbti pakankamų pajamų pragyvenimui. Ieškovė nurodė ieškinyje ir pateikė patikslintus apskaičiavimus, kad nepilnamečio vaiko būtiniems gyvenimo poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 720,00 Eur, ir grįsdama šiuos duomenis pateikė įrodymus apie mėnesines išlaidas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (maisto parduotuvių, vaistinių kvitai, sąskaita faktūra už privatų darželį, buto nuomos sutartis). Teismo įsitikinimu, ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikyti suma yra protingo dydžio, atitinkanti 2 metų amžiaus vaiko poreikius bei būtina jų patenkinimui. Sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiui A. A. iš atsakovo priteisimo, teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų būtinų vaikų poreikių patenkinimą, juo labiau, kad net skyrium gyvenantys tėvai turi vienodą pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo D. K. nepilnamečiam sūnui A. A. priteisiant išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašo išlaikymą sūnui priteisti nuo 2022 m. lapkričio 1 d., todėl išlaikymas priteistinas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas išaiškina, kad žymiai pasikeitus šalių vaiko poreikiams, ar pasikeitus vienos iš šalių turtinei padėčiai, ieškovė turės galimybę kreiptis dėl didesnio išlaikymo priteisimo iš atsakovo.

16. Be to tenkinamas kitas ieškovės reikalavimas ir iš atsakovo priteistinas 3 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. po 200,00 Eur (200 Eur x 19 mėn.). Ieškovė nurodo, kad būtent nuo to momento atsakovas visiškai neprisidėjo prie auginamo sūnaus išlaikymo, ir tuo metu vaiko poreikiai buvo daug mažesni. Dėl to ieškovė pagrįstai paskaičiavo tik po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį išlaikymo dydį, tenkančio atsakovui, ir teismas neturi pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimo.

17. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokatės I. P. pagalbą ieškovei valstybė patyrė 316,67 Eur išlaidas (71-75 b.l.), todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, viso 272,00 Eur (100 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 172,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą) bei neapmokestinamas išvestinis reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat iš atsakovo priteistinos 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

19. Sprendimą atsakovui D. K. tikslinga įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant atitinkamą pranešimą, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta ir darbovietė nėra žinoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 centų ) nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 3 800,00 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 centų) išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

Paskirti ieškovę E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 272,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 00 centų) žyminį mokestį bei 6,64 Eur (šešių eurų ir 64 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662, įmoką sumokant į pasirinktą valstybės biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą).

Priteisti iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 316,67 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų 67 centų) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630, įmoką sumokant į pasirinktą valstybės biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau kaip kitą darbo dieną teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, tai yra (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriui, tėvystei įregistruoti.

Sprendimą atsakovui D. K. įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, paskelbiant atitinkamą pranešimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.