- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-652-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- DFDS Logistics N
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės DFDS Logistics N.V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria ieškovės DFDS Logistics N.V. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendorvei „Lekpas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lekpas“ 13 823,23 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. balandžio 11 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymus teikti krovinių vežimo paslaugas. 2019 m. birželio 3 d. Belgijoje, kai atsakovė vykdė ieškovės užsakymą ir pagal sutartį savo vilkiku vilko ieškovei priklausančią puspriekabę Nr. Duomenys neskelbtini, įvyko autoįvykis – į puspriekabę atsitrenkė kita iš galo važiavusi transporto priemonė. Eismo įvykio metu ieškovei priklausiusi puspriekabė buvo smarkiai apgadinta. Po eismo įvykio puspriekabė buvo nugabenta į remonto dirbtuves pirminiam remontui, už kurį ieškovei išrašyta sąskaita 1 228,08 Eur sumai. Atlikus pirminį remontą ieškovės užsakymu atliktas vertinimas. Vertinimo metu nustatyta, kad puspriekabės rinkos vertė 15 000 Eur, puspriekabės remontas kainuotų 13 220,75 Eur. Puspriekabė buvo suremontuota, remonto kaštų suma – 12 102,68 Eur. Ieškovė nuostoliais laiko ir išlaidas už sugadintos puspriekabės pargabenimą į savo buveinę, kurios sudaro 492,47 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovei nustatytas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti informaciją apie eismo įvykio kaltininkus ir jų draudikus, nurodant, kad šie asmenys turėtų būti traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis bei pateikti procesinius dokumentus šiems asmenims suprantama kalba.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė rašytinį paaiškinimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad duomenų apie eismo įvykį neturi ir pateikti jų negali, bei pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės DFDS Logistics N.V. ieškinį atsakovei UAB „Lekpas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
5. Nurodė, kad nustatyti trūkumai trukdo pradėti nagrinėti bylą. Teismo vertinimu, nesant duomenų, kuriuos ieškovė buvo įpareigota pateikti, išnagrinėti bylą teisingai ir nepažeidžiant imperatyvių civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų išnagrinėti neįmanoma.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai iš ieškovės pareikalavo pateikti informaciją apie eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta puspriekabė, kaltininkus ir jų draudikus bei nurodė juos traukti į bylą trečiaisiais asmenimis.
6.2. Teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje spręsdamas, kad bylos išsprendimui reikalingas eismo įvykio kaltininkų įtraukimas į bylą, išėjo už ieškinio ribų, pareikalavo ieškovei nežinomos bei neprieinamos informacijos ir sukūrė ieškovei papildomus apsunkinimus kreiptis į teismą.
6.3. Ieškinys atitiko visus įstatyme keliamus procesinius reikalavimus ir teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo jį atsisakyti priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
11. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.
12. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
13. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties matyti, kad teismas, susipažinęs su ieškiniu, nustatė, jog jis neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, t. y. nėra pateikta būtina informacija bei nenurodyti asmenys, susiję su ieškinyje nurodytu eismo įvykiu. Taigi Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovei nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti informaciją apie eismo įvykio kaltininkus ir jų draudikus nurodant, kad šie asmenys turėtų būti traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis bei pateikti procesinius dokumentus šiems asmenims suprantama kalba. Apeliantė akcentuoja, jog ieškovė atsakovei reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareiškė ne deliktinės, o sutartinės atsakomybės pagrindais, kadangi būtent tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu atsakovei buvo perduota puspriekabė ir būtent atsakovė buvo atsakinga už puspriekabės išsaugojimą, grąžinimą tokios būklės, kokia ji buvo jam perduota. Apeliantė taip pat pažymi, jog ji nedalyvavo eismo įvykyje, nepildė eismo įvykio deklaracijos, neturėjo jokių kontaktų su eismo įvykio dalyviais, visų eismo įvykio detalių nežino / neprivalo žinoti.
16. Jau minėta, kad šiuo atveju teismas sprendė, jog ieškovė neįvykdė CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto reikalavimo kartu su ieškiniu pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės išdėstytas aplinkybes – informaciją apie eismo įvykio kaltininkus ir jų draudikus.
17. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Nepriimti ieškinio dėl tokių įrodymų nepateikimo galima tik tais atvejais, kai be šių įrodymų neįmanoma nustatyti, ar šalis sieja teisiniai santykiai, ir kai ieškovas nenurodo konkrečių aplinkybių, kodėl atitinkamų įrodymų negali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, taip pat pateikė įrodymus, apie apskaičiuotus prašomus priteisti nuostolius, taigi spręstina, jog ieškinio priėmimo stadijoje iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų galima nustatyti, kokie santykiai siejo šalis, taip pat ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog ieškovei neturint objektyvių galimybių sužinoti pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes tai reikštų apeliantės teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jos nepriklausančios aplinkybės.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog įstatymas numato, kad ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo.
21. Pažymėtina, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas).
22. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą bei paduoto ieškinio dalyką ir pagrindą, konstatuoja, jog tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvykdymas negali suteikti teismui teisės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantei CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai buvo konstatuoti nepagrįstai, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.