Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, nukentėjusiajam D. S., kaltinamajam S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 2017 11 17 Prienų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirta bausmė- viešieji darbai 8 mėn., bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. S. 2020 m. gegužės 8 d. apie 20 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kieme, tarpusavio konflikto metu kartu gyvenančiam artimajam giminaičiui - broliui D. S. tyčia sudavė vieną smūgį peiliu į kairę krūtinės pusę, kuo jam padarė kiauryminį durtinį- pjautinį krūtinės ląstos ertmės sužalojimą su diafragmos kupolo durtiniu- pjautiniu pažeidimu, sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo sunkiai sutrikdė D. S. sveikatą.

II. Įrodymai

Kaltinamasis S. S. ( toliau ir S. S.) dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad šių metų gegužės 8 d., kiek po aštuntos vakaro, jam būnant lauke, priemenėje stovėjo brolis D. peiliu pjaustė dešrą ir visaip šaipėsi iš jo. Sakė, kad jo panelė Ž. į jį nežiūrės, nes jis yra storas. Jam buvo nesmagu tai girdėti, jautėsi įžeistas, buvo labai supykęs ant brolio. Griebė iš brolio peilį ir staiga peiliu bakstelėjo į krūtinę, o peilį numetė. Brolis pakėlė maikutę ir matė, kad iš krūtinės bėgo kraujas. Jam baisu pasidarė. Brolis D. telefonu išsikvietė medikus. Jis to padaryti negalėjo, nes tuo metu neturėjo telefono. Įvykio metu jis buvo lengvai išgėręs, nes prieš tai buvo išgėręs du butelius 5 procentų stiprumo alaus. Pats įvykis truko gal kelias sekundes ar minutę, ne ilgiau. Niekada prieš tai jis su broliu nesipykdavo, tiesiog tuo metu buvo labai supykęs ant brolio ir taip gavosi. Labai gailisi taip pasielgęs, jis atsiprašė brolio, brolis jam atleido, abu susitaikė. Ir šiuo metu jie gyvena kartu pas tėvus, nesipyksta. Civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins jį, kadangi jis dirba įvairius darbus ir už tai gauna atlyginimą. Savo atskiro turto neturi.

Nukentėjusysis D. S. (toliau ir D. S.) teisme parodė, kad jis ant brolio nepyksta. Nurodė, kad įvykio dieną jis buvo labai girtas, paėmęs peilį pjaustė dešrą ir visaip iš brolio S. tyčiojosi. Brolį vadino storu ir jo merginą vadino visaip, įžeidinėjo juos abu. Brolis iš jo atėmė peilį, tuomet jis bandė iš brolio atiminėti peilį ir taip gavosi, kad brolis įdūrė jam į kairį šoną. Brolis nuėjo parūkyti, o jis išsikvietė greitąją pagalbą. Brolis pamatęs, kad žaizda kraujuoja, užspaudė žaizdą ir laikė kol atvažiavo greitoji. Brolis neiškvietė medikų, nes neturėjo telefono. Medikai jį išvežė į Kauno klinikas, buvo sužalotas jo plautis. Šiuo metu jis yra visiškai sveikas, niekas jam neskauda, dirba, jokių pasekmių neliko. Jis su broliu susitaikė, tarp jų santykiai yra labai geri, jie niekada nesipyksta, jis pats nepateisina savo to poelgio. Mano kad taip atsitiko per jo paties sunkų girtumą.

Liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jos sūnūs, santykiai su jais abiem yra labai geri. Pačio įvykio ji nematė ir nieko negirdėjo nes tuo metu ji buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Vienu metu sūnūs išėjo į prieangį parūkyti. Jokio konflikto ji negirdėjo. D. pasakė jai, kad brolis jam įdūrė. Ji išėjo į prieangį ir matė abu sūnus, tik D. iš kairio šono bėgo kraujas. Ji labai išsigando, ėmė drebėti. D. telefonu išsikvietė medikus ir jį išvežė į ligoninę. S. minėjo, kad susipyko jiedu dėl kažkokios panos ir jis atėmęs iš brolio peilį sužalojo D.. Sūnūs bendrauja ir toliau, nesipyksta ir prieš tai nesipyko. Būna kad žodžiais sukonfliktuoja, bet jokio smurto tarp jų niekada nebuvo. Ji praeityje buvo išsikvietusi policiją dėl to, kad sūnus S. jai su rankomis sudavė į vieną skruostą ir į kitą, galimai pastūmė.

2020 05 08- 09 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta, aprašyta bei vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, prie gyvenamojo namo ir jo viduje esantys objektai ir asmenys. Prie įėjimo į namą ant žemės guli betoninės plytelės ant kurių matosi rausvos spalvos skysčio ( tikėtina kraujo) įvairios formos ir dydžio dėmės. Pradedant apžiūrą ir apžiūros metu matyti, kaip vaikšto sužalotas asmuo, D. S., kuriam kraujuoja iš žaizdos, daugiau sužalotų asmenų nėra. Virtuvėje spintelėje rastas virtuvinis peilis medine 12, 3 cm ilgio rankena. Užfiksuota, kad peilio geležtės ilgis- 14 cm, plotis apie 9 mm, smailėjanti į galą ir platėjanti link rankenos. Peilio buvimo vietą parodė S. S., aiškindamas, kad šiuo peiliu jis vieną kartą įdūrė broliui D. S.. Peilis užkištas už maisto produktų. Kitų įrankių šioje spintelėje nėra. Teigia, kad peilį į šią vietą padėjo D. S.. Ant peilio akivaizdžių kraujo pėdsakų nesimato ( b.l. 12- 13, 14- 27).

Dokumente tarnybiniame pranešime " Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo" nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs D. S., kuriam nustatytas 3,09 ‰ girtumas. Smurtu įtariamas brolis S. S., kuriam matomų sužalojimų nėra, nustatytas 1, 39 ‰ girtumas. Aplinka tvarkinga. Pakabinamoje spintelėje tarp kruopų ir makaronų rastas peilis, kurį kaip nusikalstamos veikos padarymo įnagį nurodė S. S.ir D. S. patvirtino, kad šiuo peiliu S. S. jam dūrė ( b.l. 44- 47).

2020 08 20- 24 apžiūros protokolu apžiūrėtas standartinis DV-R diskas Titanium", į kurį perkelti ir užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, daryti 2020 05 08 tarnybiniu telefonu CAT S40 bei nešiojamomis vaizdo kameromis b0f1ec5ff7ae, b0f1ec5ec422 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Atidarius kompaktinį diską, jame yra trys failai, viename jų eina vyras, dėvintis juodos spalvos kelnes, pakeltais viršutiniais rūbais. Vyras dešine ranka laiko baltos spalvos audinio skiautę prie dešinės krūtinės pusės. Girdisi moters balsas "Laba diena, o ko jūs čia vaikščiojat? Stot". Vyras eina pro namo sieną į kiemą. Matyti, kad einančio vyro palaidinė pakelta iki krūtinės, nugara apnuoginta. Vyras eina į kiemą kažką nerišliai šaukdamas. Kieme stovi uniformuotas policijos pareigūnas, prie jo vaikinas juodos spalvos palaidine ir mėlynomis kelnėmis. Pareigūnas duoda komandą "Ant žemės, gult" Vaikinas juoda palaidine, pakelia abi rankas virš galvos ir klaupiasi ant žemės, kniūbsčias atsigula ant žolės. Nukentėjusysis- sužalotas vyras prieina prie namo kampo, užsiėmęs ranka žaizdą ir sustoja. Girdėti moters balsas fone „Kas čia yra. Eikit, atsisėskit, eikit atsisėskit sakau". Matyti vyro krūtinės kairėje pusėje kraujuojanti žaizda, kurią jis laiko prispaudęs ranka. Per pilvą bėga kraujas. Vyras pro namą ir policijos automobilį nueina. Prie namo kampo stovi dar vienas vidutinio amžiaus vyras. Fone girdėti moters balsas: " o jūs ar matėte ką nors?". Pagyvenęs vyras atsako: " Aš nemačiau nieko, lovoje nemačiau...". Matyti nukentėjusiojo nugara ir girdimas moters balsas " Sėskit va čia kur nors ant suolo ar kur...". Įrašas baigiasi.

Kito įrašo trukmė 30 s. Atidarius failą, matyti gyvenamojo namo lauko durys. Prie namo stovi policijos automobilis. Matyti vyro kojos ir kūnas iki krūtinės. Namo kieme matyti ant žolės gulintis vyras ir prie jo stovintys du policijos pareigūnai. Vyras ( pagyvenęs) sako " Aš atsiguliau televizorių žiūrėt". Moters balsas " Kur einat, sėskit, sėskit". Pro namo lauko duris išeina nukentėjusysis, dešine ranka prispaudęs žaizdą. Vyras: " Netampyk, nesitampyk, kraujas bėga...". Matyti namo lauko durys ir koridorius. Moters balsas: " Pasėdėkit. O neturite kokio rankšluosčio, kad jisai stipriau užspaustų ?". Vyras : " Turiu rankšluostį" ir eina į namo vidų. Moters balsas: " Tai duokit". Moteris klausia ant suolo sėdinčio nukentėjusiojo: " Kas atsitiko?" Nukentėjusysis " Nu va nieko, nu va" ir tuo metu atitraukia ranką su audiniu nuo žaizdos. Moteris: " Gerai, gerai, užsidenk ir prispausk. Prispaudęs laikyk ir nevaikščiok". Įrašas baigiasi.

Trečio įrašo trukmė 30 s. Nukentėjusysis sėdi ant suolo prie namo sienos. Dešinėje atidarytos namo lauko durys. Nukentėjusysis dėvi juodos, raudonos ir baltos spalvos atsegamą per priekį, dešine ranka prie krūtinės, dešinės pusės prispaudęs audeklą baltos spalvos. Krūtinė ir pilvas apnuoginti, mūvi juodos spalvos kelnes, avi mėlynos spalvos gumines šlepetes. Girdisi vyro balsas " kaip jį va,jeigu paleis< kaip jį parsivežt reiks?" Moters balsas: " Pareis"Vyro balsas : " Kaip pareis? Kaip jis gali pareit?" Moteris balsas:" pėškom pareis. O kur viskas įvyko čia?" Nukentėjusysis sėdėdamas ant suolo: " Nu tai va, nieko čia, nieko..." Vyras stoja nuo suolo. Moters balsas:" Gerai sėskit, sėdėkit". Vyras atsisėda ir sako" man nieko apsipykom, pasipykom, paukšt, paukšt (kaire ranka laiko prispaudęs audeklą prie krūtinės, o dešine ranka mosikuoja į šonus ir trukteli pečiais". ( b.l. 28- 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini): D. S. kliniškai nustatyta kiauryminis durtinis- pjautinis krūtinės ląstos ertmės kairėje pusėje sužalojimas su diafragmos kupolo durtiniu-pjautiniu pažeidimu. Sužalojimas padarytas veikiant krūtinės ląstos kairę pusę aštriu, duriančio- pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Kiauryminis durtinis- pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padaryto sužalojimo pasėkoje, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimo padarymo galimybė, nukentėjusiajam žalojanti pačiam, mažai tikėtina ( b.l. 60- 61).

2020 08 03- 20 apžiūros protokole užfiksuotas pranešėjo D. S. ( tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) skambučio ir pokalbio įrašas su BPC operatore, kuriai jis nurodė, kad brolis jam suvarė peilį ką tik( b.l. 41-43).

2020 06 25 parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusysis D. S. atpažino peilį Nr. 4, kuriuo 2020-05-08 brolis S. S. jam įdūrė ir parodė, kad šį peilį po sužalojimo paslėpė spintelėje tarp maisto produktų, o vėliau pateikė policijos pareigūnams ( b.l. 95, 96).

2020 06 25 parodymo atpažinti protokolas: įtariamasis S. S. atpažino peilį Nr. 2, kurį 2020-05-08 neblaivus konflikto metu paėmė iš brolio D. S. rankų ir šiuo peiliu vieną kartą jam dūrė į kairį šoną ( b.l. 98,99).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu D. S. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Jo brolis S. S. pripažino peiliu sužalojęs D. S., todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal sukeltas pasekmes, tai yra BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kvalifikacija teisinga.

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Broliai D. S. ir S. S. yra tos pačios šeimos nariai, kadangi jie gyvena kartu su tėvais toje pačioje gyvenamojoje vietoje, todėl kvalifikuojantis požymis- šeimos nario sunkus sveikatos sutrikdymas, inkriminuotas pagrįstai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio vakarą gyvenamosios sodybos kieme, tarpusavio konflikto metu S. S., kartu gyvenančiam broliui D. S. sudavė vieną smūgį peiliu į kairę krūtinės pusę, kuo jam padarė kiauryminį durtinį- pjautinį krūtinės ląstos ertmės sužalojimą su diafragmos kupolo durtiniu- pjautiniu pažeidimu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodė, kad abu įvykio vakarą buvo vartoję alkoholinių gėrimų, S. S. buvo nustatytas 1,39 promilės girtumas, o D. S. – 3,09 promilės girtumas. Kaltinamasis apklausiamas teisme nurodė, kad jis buvo supykęs ant brolio, kadangi jį ir jo draugę Ž. visaip žodžiais įžeidinėjo, vadino jį storu. Tai anot jo, paskatino iš brolio atimti peilį ir juo įdurti broliui ( b.l. 178). Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kas sužalojimas sunkus, nes buvo padarytas kiauryminis durtinis- pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas. Objektyviai kaltinamasis atliko aktyvius veiksmus, iš brolio D. S. atėmęs peilį, juo smogė broliui į krūtinės sritį ir padarė kiauryminį durtinį pjautinį krūtinės ląstos ertmės sužalojimą. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l.60-61 ). Taigi tarp S. S. veiksmų ir sukeltų padarinių brolio D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra nustatytas juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Dėl subjektyviųjų požymių. S. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau iš jo veiksmų tiek prieš įvykį, tiek po jo matyti, jog jis buvo veiksnus, nes peilį numetė, toliau su broliu nekonfliktavo, nuėjo parūkyti, o vėliau nukentėjusiojo D. S. teigimu padėjo audiniu stabdyti kraują. Atvykus policijos pareigūnams, parodė kur padėtas peilis, kuriuo sužalojo brolį ( b.l. 12-13). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad brolis D. bandė iš jo atimti peilį ir netyčia nenorėdamas įdūrė. Tai tvirtino ir nukentėjusysis, kad bandė iš brolio atimti peilį. Tačiau S. S. nurodė ir tai, kad jis buvo supykęs, įsižeidęs dėl brolio tyčiojimosi tiek iš jo, tiek iš jo draugės Ž.. Tai rodo, kad broliui smūgį peiliu sudavė pagautas pykčio ir būdamas įsižeidęs dėl pravardžiavimo, tai yra žemų, asmeninių ir buitinių paskatų. Tokios paskatos akivaizdžiai yra menkavertės lyginant jas su atliktų veiksmų pavojingumu, naudotu įrankiu ir kilusiomis pasekmėmis. Visa tai teismui leidžia daryti išvadą, kad konflikto pasekmė ir buvo neblaivaus kaltinamojo tyčinis veiksmas – smūgis peiliu į krūtinės sritį. Naudotas įrankis- peilis, kuriuo buvo suduotas smūgis į krūtinę rodo, kad kaltinamasis smurtavo tyčia, nors ir nesiekė pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia. Aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad S. S. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte požymiai, todėl jis privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo veiką perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį, kadangi jo manymu kaltinamasis staiga supyko.

Pagal BK 136 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Šią būseną turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis ir ji nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Be to, veika, padaryta staiga labai susijaudinus, gali būti pripažįstama tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka BK 136 straipsnio dispozicijoje aprašytas sąlygas ir tik esant jų visumai kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas labai susijaudinus. Aptariamo straipsnio prasme, neteisėtas poelgis yra tada, kada padaromas teisės pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ar teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną.

Pagal BK 28 straipsnį, staigus didelis susijaudinimas tai yra fiziologinė afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti, kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamu. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti neteisėtas arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis – kėsinimasis į kaltininko gyvybę ar sveikatą, šantažas, įžeidimas. Didelis susijaudinimas yra staigi, momentinė kaltininko fiziologinė būsena, kuri nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus.

Teismo vertinimu šioje konkrečioje situacijoje konfliktas tarp brolių kilo dėl to, kad nukentėjusysis būdamas dvigubai girtesnis žodžiais, o ne veiksmais šaipėsi iš kaltinamojo ir jo draugės, kurios kaip matyti iš liudytojos V. S. parodymų, nežinojo net jų motina. Tai rodo, kad draugė nebuvo tiek artima nei vienam iš brolių, nes ir pats kaltinamasis teisme ją įvardino „merga“. Nukentėjusysis kalbėjo jog kaltinamasis yra storas ir dėl to į jį nežiūrės mergina, nėra itin užgaulūs, kurie galėtų iššaukti kaltininko nevaldomą pyktį ir tokio pobūdžio smurtinius veiksmus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nuteistasis inkriminuoto įvykio metu veikė ne dėl didelio susijaudinimo, o iš pykčio dėl asmeninių eilinių nesutarimų su nukentėjusiuoju ir pagrindo veiką perkvalifikuoti pagal įstatymą, kurį nurodė gynėjas, nėra teisinio pagrindo.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. S. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo S. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos pasekmės, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, pasekmių atžvilgiu jis veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimu sunkiai sutrikdyta šeimos nario D. S. sveikata.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad jis davė nuoseklius parodymus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė jog sudavė broliui vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams jis pripažino sužalojęs brolį, parodė, kur jo brolis D. padėjo peilį, kuriuo būtent jis ir sužalojo brolį. Teisme iš esmės patvirtino tas pačias aplinkybes, nurodė, kad su broliu nesipyksta, brolis jam atleido, tai rodo, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir antra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys). Teismų praktikoje rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-115-648/2016).

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad konfliktą tarp brolių inicijavo nukentėjusysis, jis vadino kaltinamąjį storu, šaipėsi tiek iš kaltinamojo, tiek iš jo merginos. Tai patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai. Byloje nėra duomenų, kad S. S. prieš įžeidinėjimą būtų buvęs agresyviai nusiteikęs ar piktas brolio atžvilgiu. Tik po to, kai nukentėjusysis ėmė šaipytis iš brolio, pastarasis supyko ir pradėjo smurtauti. Nukentėjusysis turėjo ir galėjo suvokti, kad įžeistas brolis gali smurtauti, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jau anksčiau buvo fiksuotas S. S. smurto atvejis mamos atžvilgiu. Šaipymasis iš kaltinamojo sukėlė jam emocinę įtampą. Taigi nukentėjusiojo elgesys vertintinas kaip iš dalies nulėmęs kaltinamąjį nusikalsti jo atžvilgiu. Be kita ko, svarbu ir tai, kad ne tik kaltinamasis, tačiau ir nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas taip pat turėjo įtakos šiai konfliktinei situacijai kilti. Todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis elgėsi rizikingai ir tai lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. S. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis yra recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme ir tai taip pat sunkina jo atsakomybę. Nors ši aplinkybė kaltinamajam nebuvo nurodyta prokuroro kaltinamajame akte, tačiau sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje Nr. 2K-304-648/2019 išaiškinta, jog prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant ir teisiamojo posėdžio baigiamosiose kalbose neprašant pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, negali užkirsti kelio teismui šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Šiuo atveju prokuroras palaikantis kaltinimą byloje prašė šią aplinkybę pripažinti S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir nustačius pagrindus, pripažintina jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). S. S., praeityje teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš artimą asmenį, vėl padarė smurtinį nusikaltimą kito šeimos nario atžvilgiu. Jis praeityje baustas administracine tvarka vieną kartą, baudą sumokėjo, baustumas neišnykęs (b. l. 112). Oficialaus darbo neturi, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 102), jo teigimu jis pragyvena iš atsitiktinių darbų ūkininkams. Į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašytas nebuvo (b. l.115). Jokio asmeninio registruotino turto neturi(b.l.116-118), gyvenamąją vietą deklaravęs pas tėvus. Kaip jau nurodyta, jis kartą buvo nuteistas, jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau akivaizdu, jog teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta priemonė kaltinamajam, nebuvo efektyvi, nes jis vėl padarė smurtinį nusikaltimą.

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą numatyta tik vienintelė bausmės rūšis, tai yra laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias jo atsakomybę aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumą, sukeltas pasekmes, mano, jog sąlygų numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje, šioje byloje nėra, todėl skirtina jam sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad nors kaltinamasis ir padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlė nusikalstamas pasekmes, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad jo padaryta veika yra mažiau pavojinga nei paprastai rūšinis nusikaltimas numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, nurodė, kad ant brolio nepyksta, jokių nusikalstamos veikos padarinių nejaučia, visiškai pagijo, dirba darbą. Vertintina tai, kad nusikalti paskatino rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad sankcijoje numatyta minimali bausmė – 2 metai laisvės atėmimo yra teisinga bausmė ir šiuo atveju geriausiai atitiks bausmei keliamus tikslus. S. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-05-08 21.30 val. iki 2020-05-09, 12.19 val.( b.l. 120-122), todėl laikino sulaikymo laikas 1 (viena) para įskaitytina į paskirtosios bausmės laiką ( BK 66 straipsnio 2 dalis).

S. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b.l. 133-134) paliktina iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Nuosprendį pradėjus vykdyti – kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas.

V. Civilinis ieškinys

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1393,03 eurų civilinį ieškinį už D. S. gydymą (b. l. 81-84). Civilinis ieškovas raštu nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo ( b.l.161). Ieškinyje nurodė, kad tokio dydžio suma susidarė dėl D. S. gydymo stacionare LSMU ligoninėje Kauno klinikose. Pacientui buvo atlikta bendroji anestezija, 24 valandas vyko nenutrūkstama dirbtinė plaučių ventiliacija, krūtinės ląstos sienos, tarpuplaučio procedūros, diagnostika. Pacientas gydėsi nuo 2020-05-09 iki 2020-05-15. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, patirtas išlaidas privalo atlyginti asmuo, kuris yra kaltas dėl asmens sveikatos sutrikdymo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu sutiko, pasižadėjo jį atlyginti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo S. S. priteistina 1393,03 eurų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis ją privalo atlyginti visiškai ( CK 6.283straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnis).

VI. Daiktiniai įrodymai

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus peilis saugomas (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyriuje (b.l.32), kaip nusikaltimo įrankis konfiskuotinas ir sunaikintinas. Biologinių pėdsakų nuoplovos- sunaikintinos kaip menkaverčiai daiktai ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kompaktinės plokštelės ( 2 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, paliktini saugoti byloje ( BPK 94straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020-05-08 iki 2020-05-09 ( vieną parą).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo S. S. priteisti 1393,03 eurų žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - peilį esantį byloje konfiskuoti ir sunaikinti. Biologinius pėdsakus sunaikinti, kaip menkaverčius daiktus. Kompaktines plokšteles 2 vienetus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.