Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-04-04 · Civilinė byla Nr. e2-2327-872/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-04
Bylos Nr.
e2-2327-872/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31827-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
D. Š.
Advokatai
Mindaugas Beinaravičius, Virginija Žukienė
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2327-872/2016Proceso Nr. 2-68-3-31827-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,sekretoriaujant Gintarei Jusčiūtei,dalyvaujant ieškovui A. P., jo advokatui Mindaugui Beinaravičiui,atsakovo advokatei Virginijai Žukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui D. Š. dėl be pagrindo gauto turto priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo jo naudai 2896,20 Eur be pagrindo gautas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog ieškovas 2014-06-17 bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 2896,20 Eur (10 000 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Š. – už parduotą senelių žemę“. Nei atsakovas, nei ieškovas nėra pardavę jokios atsakovui ar jo seneliui priklausančios žemės, todėl pervestą pinigų sumą atsakovas gavo be jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo. Ieškovas prašo CK 6.237 str. 1 d. pagrindu priteisti iš atsakovo jam pervestas lėšas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog kilęs ginčas tarp giminaičių dėl piniginės kompensacijos mokėjimo. Ieškovas ir atsakovas yra pusbroliai. Atsakovo tėvas V. Š. ir ieškovo motina O. P. (iki santuokos sudarymo – Š.) yra J. Š. ir A. Š. vaikai. Ieškovo ir atsakovo senelis J. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 20,32 ha žemės (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono valdybos 1995-02-21 sprendimu Nr. 27-3695 buvo atkurtos nuosavybės teisės O. P. grąžinant natūra 11,52 ha žemės (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities viršininko 2005-03-07 sprendimu O. P. atkurtos nuosavybės teisės į 5,80 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)1994-04-06 sutartimi O. P. perleido savo sūnui A. P. teisę į išlikusios nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą į 3 ha. Panevėžio apskrities viršininko 2005-03-07 ir 2006-06-19 sprendimais ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į 2,42 ha ir 0,58 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi nuosavybės teisės buvo atkuriamos tik vieno iš pretendentų vardu, t.y. buvusio savininko dukters O. P. vardu (kuri dalį savo teisių sutartimi perleido ieškovui) ir kiti galimi pretendentai su tuo sutiko, tarpusavio susitarimu O. P. ir jos mirusio brolio V. Š. šeima susitarė dėl piniginės kompensacijos už jiems priklausančią turto dalį išmokėjimo. Mirus O. P. jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, tame tarpe ir 17,32 ha žemės, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, paveldėjo mirusiosios vaikai A. P. ir Z. B.. O. P. įpėdiniams 2014 metais pardavus dalį žemės, vykdydamas giminaičių susitarimą, ieškovas 2014-06-17 mokėjimo pavedimu pervedė 10 000 Lt sumą atsakovui. Tai, kad ieškovas žinojo apie giminaičių susitarimą, patvirtina įrašas mokėjimo pavedime. Kadangi atsakovo pinigų įgijimas grindžiamas giminaičių tarpusavio susitarimu, toks turtas laikytinas įgytu teisėtai.

Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Nesutiko su atsakovo teiginiu, jog tarp ieškovo ir atsakovo šeimos buvo susitarimas dėl kompensacijos mokėjimo. Ieškovo teigimu, nei atsakovas, nei jo šeimos nariai neišreiškė valios atkurti nuosavybės teises į J. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemę, todėl nei atsakovui, nei jo šeimos nariams nebuvo atkurta nuosavybė. Ieškovas neturėjo jokios teisinės pareigos mokėti atsakovui kompensaciją, kadangi jam ji nepriklausė.

Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame teigė, jog ieškovas žinojo apie pretendentų susitarimą ir pervesdamas pinigus atsakovui todėl ir nurodė: „Š. – už parduotą senelių žemę“.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimą procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė nesutiko su ieškovo reikalavimu ir prašė jį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog ieškovas 2014-06-17 mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 2896,20 Eur (10 000 Lt) sumą, pavedimo paskirtyje nurodydamas „Š. – už parduotą senelių žemę“. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas „Swedbank“ AB, sąskaitos išrašas. Ieškovas teigė, jog nei jis, nei atsakovas nėra pardavę jokios seneliui priklausiusios žemės, todėl pervestą pinigų sumą atsakovas gavo be jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo.

Atsakovų į bylą pateikti rašytiniai duomenys (gimimo liudijimų, santuokos liudijimo kopijos) patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovas ir atsakovas yra pusbroliai, o atsakovo tėvas V. Š. ir ieškovo motina O. P. (iki santuokos sudarymo – Š.) yra J. Š. ir A. Š. vaikai. Aplinkybę, jog V. Š. mirė 1986-04-04, patvirtina į bylą pateikta jo mirties liudijimo kopija. Atsakovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo ir atsakovo senelis J. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 20,32 ha žemės (duomenys neskelbtini) Rokiškio raj. Rokiškio rajono valdybos 1995-02-21 sprendimu Nr. 27-3695 buvo atkurtos nuosavybės teisės O. P. grąžinant natūra 11,52 ha žemės (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities viršininko 2005-03-07 sprendimu O. P. atkurtos nuosavybės teisės į 5,80 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 1994-04-06 sutartimi O. P. perleido savo sūnui A. P. teisę į išlikusios nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą į 3 ha. Panevėžio apskrities viršininko 2005-03-07 ir 2006-06-19 sprendimais ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į 2,42 ha ir 0,58 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Mirus O. P. jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, tame tarpe ir 17,32 ha žemės, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, paveldėjo mirusiosios vaikai A. P. ir Z. B.. Atsakovas teigė, jog nuosavybės teisės buvo atkuriamos tik vieno iš pretendentų vardu, t.y. buvusio savininko dukters O. P. vardu ir kiti galimi pretendentai su tuo sutiko, tačiau tarpusavio susitarimu O. P. ir jos mirusio brolio V. Š. šeima susitarė dėl piniginės kompensacijos už jiems priklausančią turto dalį išmokėjimo. Tai, kad buvo giminaičių susitarimas dėl kompensacijos už žemę mokėjimo teismo posėdyje patvirtino liudytojomis apklaustos D. Š. (atsakovo sutuoktinė), R. Š. (atsakovo dukra) A. S. (atsakovo dukra), J. P. (ieškovo buvusi sutuoktinė). Jos paaiškino, jog santykiai tarp giminaičių būdavo geri, visi susitikdavo per didžiąsias metų šventes, vasaromis.

Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog jo tėvai gyveno Latvijoje, Rygoje, jį patį kurį laiką augino O. P. šeima, jis baigė Juodupės vidurinę mokyklą. O. P. šeima prižiūrėjo senelius, tačiau sakydavo, jog „po mirties tau bus skirta žemės“. Tuo metu ji kalbėdavusi apie 2 ha krūmynų Juozapavoje. Mirus seneliams, žemė Juozapavoje buvo parduota, tačiau pinigų jo šeima už tą žemę negavo. O. P. tvarkė dokumentus dėl nuosavybės į senelių žemę atkūrimo, vis sakydavo, jog „bus ir tau žemės“. Atsakovas manė, jog po jos mirties jo šeimai atiteks dalis senelių palikimo. 2014 m. gegužės mėnesį jį ištiko du infarktai, ilgą laiką gulėjo ligoninėje, sanatorijoje, reikėjo pinigų vaistams. Tuo metu sužinojo, jog ieškovas pardavė dalį senelių žemės, todėl jo sutuoktinė paskambino ir paprašė pervesti dalį pinigų. Ginčo tarp jų nebuvo, kadangi visą laiką tarp giminaičių buvo kalbama, jog atsakovų šeimai priklauso kompensacija už žemę. Ieškovas iš karto pervedė 10 000 Lt į atsakovo sutuoktinės nurodytą sąskaitą. Atsakovo teigimu, šie pinigai jam priklauso teisėtai ir nėra pagrindo juos grąžinti.

Liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė D. Š. paaiškino, jog O. P. sakydavo: „tvarkau dokumentus dėl žemės, bet nepergyvenkint, viskas bus gerai, <...> reikia ir jums kažkokią dalį atiduoti“. Kadangi vis tiek ketino žemę pardavinėti, todėl sakė, jog mano vaikai jums dalį atiduos pinigais. Apie konkrečią sumą nebuvo kalbama. Kai atsakovo šeima sužinojo, jog ieškovas su seserimi pardavė dalį žemės už 60 000 Lt, tuomet paskambino ieškovui ir paprašė pervesti dalį pinigų. Ieškovas neprieštaravo ir iš karto pervedė 10 000 Lt sumą.

Liudytoja apklausta ieškovo sesuo Z. B. paaiškino, jog jie pardavę dalį žemės, už ją gavo 60 000 Lt ir abu pasidalino per pusę – po 30 000 Lt. Atsakovas, sužinojęs apie pardavimą, pradėjo reikalauti pinigų. Teigė, jog jam pervesta 10 000 Lt suma yra per maža, reikalavo dar 15 000 Lt. Jos manymu, atsakovui nepriklauso visiškai jokia kompensacija, nes jos motina prižiūrėjusi senelius iki jų mirties, todėl tik jos vaikams priklauso palikimas.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką nustatė 1991 m. birželio 18 Įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei 1997 m. liepos 1 d. priėmus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu įstatymai apibrėžė ir apibrėžia piliečius, turinčius teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą be buvusio savininko, savininkui mirus, turėjo jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktiniai. Mirus buvusio savininko vaikui, jei jis nepaliko testamento, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį, galėjo būti atkuriama jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (2 str.). Jeigu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodyti piliečiai, nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis (2 str.).

Byloje nustatyta, jog ieškovo ir atsakovo senelis J. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 20,32 ha žemės (duomenys neskelbtini). Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį teigė, jog nuosavybės teisės buvo atkuriamos tik vieno iš pretendentų vardu, t.y. buvusio savininko dukters O. P. vardu ir kiti galimi pretendentai su tuo sutiko, tačiau tarpusavio susitarimu O. P. ir jos mirusio brolio V. Š. šeima susitarė dėl piniginės kompensacijos už jiems priklausančią turto dalį išmokėjimo. Teismo posėdyje ieškovas neneigė, jog 2014 metais buvo parduota dalis seneliams priklausiusios žemės. Teismo posėdyje liudytojomis apklaustos D. Š., R. Š., A. S., J. P. patvirtino, jog buvo giminaičių susitarimas dėl kompensacijos atsakovo šeimai už žemę mokėjimo. L. Z. B. nurodyta aplinkybė, jog atsakovas po šio pinigų pervedimo reikalavo dar didesnės pinigų sumos, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Ieškovas teigė, jog atsakovas jokios žemės ieškovui nėra pardavęs, o taip pat ieškovas nėra pardavęs jokios atsakovui ar jo seneliams priklausančios žemės, todėl atsakovas iš ieškovo gavo 10 000 Lt be jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo. Atsakovas teigė, jog buvo parduota seneliams priklausiusi žemė ir buvo žodinis giminaičių susitarimas - pardavus žemę, pasidalinti gautą pelną. Atsakovas įrodinėjo šią aplinkybę savo ir liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais dėl nuosavybės teisės į senelių žemę atkūrimo. Ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytos ir liudytojų patvirtintos aplinkybės, jog O. P. žadėjusi atsakovui kompensaciją už senelių žemę. Paties ieškovo įrašas mokėjimo pavedime tai patvirtina: „Šimanauskams už parduotą senelių žemę“. Ieškovas taip pat nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ginčo dėl prašomos pervesti sumos nebuvo ir jis pats, geruoju, savo valia, tai atliko. Minimu atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes, ieškovas nepagrįstai teigė, jog ieškovas nėra pardavęs jokios atsakovui ar jo seneliams priklausančios žemės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas pats prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, todėl konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2896,20 Eur sumą kaip be pagrindo įgytą turtą yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 6.237 str., CPK 178, 185 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijoje dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 1, 2 d.). Atsakovas už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 770 eurų sumą – už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose. Nagrinėjamu atveju, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduotino, yra protingas ir pagrįstas, todėl 770 eurų išlaidų suma už advokato paslaugas priteistina atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188 str., 259 str., 263 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo A. P. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 770 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė