- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 1-3565-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46000-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:
1) Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos (baudžiamojo kodekso – BK) 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis pakeistas, veika iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 70 MGL dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 9 MGL dydžio bauda, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo; remiantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo ataidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą;
4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų, kiekvieną mėnesį po 10 val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėms;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų areštu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas – 30 parų areštas, paskirtas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams, nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą;
7) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo ataidėjimą sutikimo neišvykit iš gyvenamosios vietos, atlyginti padarytą turtinę žalą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. spalio 27 d. apie 20.32 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo motina H. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,2 promilių girtumas) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu kelis kartus sudavė jai į kaktą ir pakaušį, dėl ko H. S. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad buvo žodinis konfliktas tarp jo ir jo motinos H. S., įvyko susistumdymas, kurio metu jis pastūmė savo motiną, į kuria vietą neprisimena. Jis buvo girtas ir mažai ką prisimena. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 43). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. S. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, sutinka su laisvės apribojimo bausme ir pažada išklausyti jam paskirtą programą (b. l. 60).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji H. S. parodė, kad 2019 m. spalio 27 d., apie 20.00 val., jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, jos sūnus J. S. vieną kartą, dešine ranka sudavė jai kumščiu į kaktą, nuo smūgio ji nukrito. Kai atsistojo, sūnus dar kartą sudavė jai dešinės rankos kumščiu į kaktą. Sąmonės praradusi nebuvo. Išgirdusi konfliktą anūkė K. S. iškvietė policijos pareigūnus, o šie atvykę iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vykti į ligoninę ji atsisakė, buvo apžiūrėta vietoje (b. l. 16).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. K. (V. K.) parodė, kad dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. ir 2019 m. spalio 27 d. apie 20.32 val. buvo gautas iškvietimas adresų (duomenys neskelbtini), kad prieš savo motiną smurtauja girtas sūnus. Atvykus į įvykio vieta juos pasitiko moteris, kuri palydėjo į namo vidų. Toliau buvo bendrauta su nukentėjusiąja, tai buvo garbaus amžiaus moteris H. S., kuri jiems paaiškino, kad jos girtas sūnus J. S. reikalavo iš jos pinigų alui, pradėjo konfliktuoti ir neadekvačiai elgtis, kelis kartus sudavė į galvos sritį, į kaktą ir pakaušį. Anksčiau jau jis buvo smurtavęs ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, H. S. sūnaus pagailėjo ir jie susitaikė. Kai atvyko GMP 0893, apžiūrėjo H. S., bet į ligoninę ji vykti atsisakė. Pats įtariamasis buvo neramus, iš tikrųjų buvo girtas ir buvo agresyvus. Jie J. S. pristatė į OVS, kol važiavo iki areštinės, J. S. reiškė nepasitenkinimą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, prisidegė cigaretę ir bandė rūkyti, į jų pastabas nereagavo, pradėjo įžeidinėti juos necenzūriniais žodžiais. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir paprastas tarnybinis dėl J. S. veiksmų. Nuotraukos ir vaizdo įrašas yra pridėtos prie PRĮR (b. l. 23).
2019 m. spalio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje nurodyta, kad H. S. paaiškino, jog jos visiškai neblaivus sūnus J. S. reikalavo pinigų alui, pradėjo konfliktuoti bei neadekvačiai elgtis, vėliau kelis kartus sudavė į galvos sritį, į kaktą bei pakaušį. Anksčiau buvo jau smurtavęs ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet sūnaus pagailėjo ir susitaikė. Atvykus medikams, jie apžiūrėjo H. S., vykti į ligoninę atsisakė (b. l. 10-11).
Iš byloje esančios Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad kvietimo priežastis – sumušta 80 m. moteris, sąmoninga, pranešėjos dėdė grįžęs namo muša moterį. Pacientė teigė, kad jos sūnus padaugino alkoholio. Alkoholiui pasibaigus atėjo reikalauti alkoholio. Pasakė, kad neturi ir jos sūnus sudavė per veidą. Stebimas patinimas galvos srityje. Pacientė teigia, kad skausmą jaučia. Preliminari diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 13).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjos dėdė grįžęs namo muša savo žmoną ir mamą. Smurtą patyrusi H. S. paaiškino, kad jos sūnus J. S. reikalavo iš jo alaus, jai nedavus alaus, J. S. suagresyvėjo bei pradėjo konfliktuoti, konflikto metu J. S. keletą kartų sudavė savo motinai H. S. į galvos sritį, dėl to akivaizdžiai matėsi patinimai bei kraujosruvos, buvo susijaudinusi, nuo pareiškimo ir parodymų davimo atsisakė, nes nenorėjo daryti problemų sūnui. Smurtas pasitvirtino. Nepilnametė K. S., kuri kvietė policiją, smurto nematė, tik girdėjo (b. l. 5).
Iš 2019 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenų matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad policijos pareigūnai filmuoja moterį, kuri aiškina policijos pareigūnams situaciją. Moteris yra apsirengusi pilku megztiniu ir juodomis kelnėmis. Moteris kalba: „Toks mažytis incidentas pas mus nutiko, mamą sumušė“. Vyro balsas už kameros: „Kur jis yra, kodėl jau pasislėpė?“ Policijos pareigūnas: „Per galvą trenkė, taip?“ Pradėta filmuoti garbaus amžiaus moterį. Policijos pareigūnas: „O kuo trenkė?“ Garbaus amžiaus moteris nueina į virtuvę, jai už paskos eina policijos pareigūnas ir filmuoja. Vaizdo įrašas baigėsi. Atidarius antrą vaizdo įrašą, kurio trukmė yra 0,24 min, matyti, kad policijos pareigūnas filmuoja garbaus amžiaus moterį, kuri sėdi ant sofos ir laiko ant galvos suvyniota į geltonos spalvos paklodę kažką, apsirengusi yra šviesiai rudos spalvos golfu ir juodos spalvos kelnėmis. Policijos pareigūnas: „Pretenzijų turite, pareiškimą rašysite?“ Moteris: „Ne, nerašysiu. Jau buvau nuėjusi į policiją, rašiau“. Policijos pareigūnas: „Šiuo metu pareiškimo atsisakote?“ Moteris: „Ten buvo surašyta, vėliau jis jau, susitaikėme“. Kita moteris kalba už kadro „Mes pareiškimo nerašysim, nes jau šiaip...“. Vaizdo įrašas baigėsi (b. l. 26-28).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 garso įrašas, kai K. S. pranešė apie smurtą (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30).
Byloje pateikta nuotrauka, kurioje matoma H. S. ir jai padaryti sužalojimai (b. l. 31).
Alkotesterio „Alcotest 6810“ duomenimis, J. S. 2019 m. spalio 27 d. 21.31 val. buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas (b. l. 32).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas atsako asmuo, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
J. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios H. S. parodymais, 2019 m. spalio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje duomenimis, liudytoju apklausto policijos pareigūno V. K. parodymais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis ir kitais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.
J. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po konflikto jis pastūmė H. S., į kurią vietą neprisimena, kadangi buvo girtas ir mažai ką prisimena. Tai, kad konflikto metu prieš ją smurtavo J. S., patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji H. S., kuri parodė, kad jos sūnus J. S. vieną kartą dešine ranka sudavė jai kumščiu į kaktą, nuo smūgio ji nukrito, kai atsistojo, sūnus dar kartą sudavė jai dešinės rankos kumščiu į kaktą. Jos patirti sužalojimai užfiksuoti Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Įvykio aplinkybes patvirtina ir 2019 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, byloje esanti nuotrauka, liudytojo V. K. parodymai, tarnybinio pranešimo duomenys bei kiti bylos duomenys. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. S. 2019 m. spalio 27 d. apie 20.32 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo motina H. S. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,2 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu kelis kartus sudavė jai į kaktą ir pakaušį, dėl ko H. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ši J. S. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Kaltinamasis J. S. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pritaria siūlomai laisvės apribojimo bausmei ir jos dydžiui (b. l. 81-83).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), aplinkybes charakterizuojančias kaltinamąjį J. S. – nevedęs, anksčiau teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai (b. l. 74-77), administracine tvarka baustas (b. l. 78-79), bylos duomenimis vykdęs individualią veiklą (iki 2019 m. spalio 25 d.) (b. l. 71), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam J. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant kiek mažesnį nei bausmės vidurkis dydį – 12 mėnesių laisvės apribojimo terminą (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, teismas, vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tikslinga kaltinamąjį J. S. įpareigoti paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam J. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.
J. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 27 d. 21.20 val. iki 2019 m. spalio 29 d. 14.30 val. (dvi dienos), todėl minėtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, įskaitytinas į galutinę J. S. skirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (b. l. 37, 62).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kadangi tai nebuvo vienkartinis smurto panaudojimo šeimos narių atžvilgiu atvejis, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 57-58) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (prisegtas voke prie bylos galinio viršelio) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. S. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti J. S. bausmės vykdymo laikotarpiu:
1) būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, J. S. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, J. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 27 d. 21.20 val. iki 2019 m. spalio 29 d. 14.30 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (prisegtas voke prie bylos galinio viršelio) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliekamas saugoti byloje.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.