Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Archikadas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2353-653/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šventaragio slėnis“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Archikadas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir BTA Insurance Company SE.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šventaragio slėnis“ 2014-05-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-11), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Archikadas“ (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2015-02-10 nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB „Archikadas“ bankroto byla) 158 200,15 Eur (546 233,49 Lt) nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas su ieškovu 2008-01-03 sudarytą Projektavimo darbų sutartį Nr. 2008/01/03 (toliau – ir Projektavimo darbų sutartis), parengė pastato - viešbučio, esančio adresu L. Stuokos – Gucevičiaus g. 3, Vilniuje (toliau – ir pastatas), rekonstrukcijos ir restauravimo projektą, o atliekant šio pastato rekonstrukcijos ir restauravimo darbus, kuriuos pagal atsakovo parengtą projektą atliko rangovas UAB „Naresta“, taip pat vykdė ir statybos autorinę priežiūrą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė, kad įvykdyti pastato rekonstrukcijos sprendiniai neatitinka jo projekte numatytų sprendimų, įgyvendinančių nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus. Pastato stogo laikančios konstrukcijos pakeistos kitomis, įrengiant skirtingus stogo gegnių pasvyrimo kampus ir išdėstant stoge papildomus „Velux“ stoglangius, dėl ko buvo surašytas 2012-09-24 Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120924-00280 ir 2012-10-17 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-121017-00306. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-18 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.7.-1396-754/2013 ieškovui paskyrė 20 000 Lt administracinę nuobaudą. Ieškovo nuomone, atsakovas, vadovaujantis Projektavimo darbų sutarties ir teisės aktų nuostatomis, privalėjo užtikrinti, kad pastato rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka su kompetentingomis institucijomis suderintą projektą. Pasak ieškovo, dėl atsakovo kaltės, ieškovui ir statybos darbus atlikusiems asmenims pateikus ne tą rekonstravimo darbų projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas Nr. NR/860/09-0433 (toliau – ir statybos leidimas), ieškovas privalėjo sumokėti 20 000 Lt baudą, patyrė 439 833,49 Lt papildomų išlaidų už statybos darbus, atliktus šalinant savavališkos statybos padarinius, be to, patyrė 86 400 Lt nuostolių dėl negauto nuomos mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-01-20 sprendimu (t. 2, b. l. 166-171) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo BUAB „Archikadas“ ieškovui UAB „Šventaragio slėnis“ 127 384,58 Eur (439 833,49 Lt) nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 219,65 Eur (7 664 Lt) bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 10,58 Eur (36,54 Lt) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės nebeginčijo aplinkybės, kad pastato rekonstrukcijos projekte, pagal kurį buvo vykdomi statybos darbai, esantis brėžinys dėl dviejų eilių tūrinių stoglangių įrengimo ir pastato rekonstrukcijos projekte, kuris buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, esantis brėžinys dėl vienos eilės tūrinių ir vienos eilės plokštuminių stoglangių įrengimo nesutampa. Spręsdamas atsakovo kaltės ir jo sąžiningumo, atliekant projekto vadovo pareigas, klausimą teismas atsakovo nenuoseklų ir prieštaringą procesinį elgesį, pozicijos keitimą dėl esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių įvertino jo nenaudai, padaręs išvadą, kad nors su ieškovu galimai buvo suderinti abu projektiniai variantai, tai nepaneigia atsakovo pareigos, numatytos Projektavimo darbų sutartyje (Sutarties 1.2.5 p., 2.11 p., 2.12 p.) bei teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtintas STR 1.05.06:2010; Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-04-15 įsakymu Nr.179 patvirtintas STR 1.09.04:2007) užtikrinti, kad pastato rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka suderintą su kompetentingomis įstaigomis projektą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas turi profesinės patirties statybos versle, taip pat įrodymų, kad darbai buvo vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus su paties ieškovo žinia ir / ar jo nurodymu. Priešingai, liudytojų A. M. ir A. Š. parodymai patvirtina, kad darbai buvo vykdomi pagal atsakovo pateiktus brėžinius, rangos darbus prižiūrėjo atsakovas ir apie kitą projektą rangovams nebuvo žinoma. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad dėl atsakovo kaltės ir jo neteisėtų veiksmų, jam neužtikrinus, jog statybos darbai būtų vykdomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka suderintą projektą, atsirado neigiami padariniai – neteisėtos statybos rezultatas, kurį ieškovas privalėjo pašalinti, taip pat dėl to ieškovas turėjo sumokėti jam, kaip statytojui, paskirtą baudą. Teismas konstatavo, kad visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos, todėl jis turi prievolę atlyginti ieškovui jo patirtą žalą (CK 6.200 str., 6.254 str.-6.249 str., 6.251 str.). Nustatydamas žalos dydį teismas ieškovui dėl savavališkos rekonstrukcijos, pažeidžiant esminius projekto sprendimus, skirtą ir šio sumokėtą 20 000 Lt administracinę nuobaudą pripažino jo nuostoliais, patirtais dėl atsakovo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teismo posėdyje nurodė argumentą, jog UAB „Naresta“ atlikti papildomai darbai už 330 933,49 Lt galimai nėra susiję su nustatytos savavališkos statybos pašalinimu, tačiau bylos parengiamoje stadijoje atsakovas tokio atsikirtimo į ieškinį nenurodė, todėl ieškovas neturėjo procesinės pareigos teikti papildomus įrodymus šiai aplinkybei pagrįsti. Byloje nustatyta aplinkybė, jog pagal papildomą susitarimą, sudarytą su UAB „Narestą“, buvo apmokėta už atliktus papildomus darbus, kurių atlikimo būtinumas iškilo dėl nustatytų savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Atsakovo atsikirtimus, jog atitinkamų darbų kainos yra per didelės, teismas atmetė, atsakovui nepateikus šiuo teiginius patvirtinančių įrodymų, o jo pateiktas pastatų nuotraukas laikė neinformatyviomis ir neleidžiančiomis daryti išvados apie atliktų papildomų darbų realią vertę. Teismas pripažino, kad dėl papildomų statybos ir projektavimo darbų, kurių tikslas buvo pašalinti savavališkos statybos padarinius, ieškovas patyrė iš viso 439 833,49 Lt (330 933,49 Lt+108 900 Lt) nuostolių, kuriuos priteisė iš atsakovo ieškovui. Tačiau ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo teismas atmetė konstatavęs, kad ieškovas neįrodė pajamų už nuomą negavimo būtent dėl to, kad buvo nustatyti ir vėliau šalinami savavališkos statybos padariniai pastato (viešbučio) viršutiniame aukšte, fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas BUAB „Archikadas“ apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 178-189) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-20 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį visiškai atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas be pagrindo sprendė apie tariamą atsakovo nenuoseklumą ir pakeistą poziciją bylos nagrinėjimo metu. Atsiliepime į ieškinį atsakovas neginčijo aplinkybės, kad projektas, suderintas su kompetentingomis įstaigomis, neatitiko papildomo projekto, kuris buvo pateiktas ieškovui, tačiau įrodinėjo, jog ieškovas nepakankamai pagrindė savo reikalavimą. Ieškovas, vykdydamas statybą, žinojo, kad nesilaiko statybos leidimo sąlygų bei to pats norėjo. Be to, net ir nenuosekli atsakovo pozicija nepaneigtų byloje esančių rašytinių įrodymų. Liudytojai byloje patvirtino, kad, vykstant rekonstrukcijai, statybose dalyvavo ir ieškovo atstovai, kurie neabejotinai žinojo, jog galima montuoti ne langus, o stoglangius. Tačiau ieškovas pats norėjo montuoti langus ir tai patvirtino ieškovo atstovas teismo posėdyje, taip pat liudytojai, nurodę, kad ieškovo atstovai pateikė pirminius brėžinius rangovui bei techninės priežiūros atstovui su juose numatytais langais, o ne stoglangiais. Pažymi ir tai, kad ieškovas neturėjo pretenzijų atsakovui dėl atliktų darbų. Visa tai įrodo, kad rekonstrukcijos darbai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, buvo vykdomi su ieškovo žinia ir jo nurodymu. Tokiu atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir tariamos ieškovo žalos, nes žala kilo dėl paties ieškovo veiksmų, jo pavedimu vykdžius teisės aktų reikalavimų neatitinkančią statybą. Dėl neteisėtų statybų atsiradę tariami ieškovo nuostoliai yra sąlygoti išimtinai paties ieškovo veiksmų, todėl, remiantis CK 6.253 straipsniu, atsakovui netaikytina civilinė atsakomybė.Teismas be pagrindo ieškovą prilygino silpnesnei Projektavimo darbų sutarties šaliai. Visų pirma, abi šios sutarties šalys yra verslininkai, todėl ieškovas negali būti laikomas silpnesne šalimi. Antra, paminėta sutartis, kurioje aiškiai nurodyta, kad statyboms turi pritarti Vilniaus miesto savivaldybė bei išdėstytas esminis statybų reguliavimas, buvo parengta ieškovo. Trečia, ieškovas yra viešbučio paslaugas teikianti įmonė, kuriai itin svarbu jos valdomų kambarių kiekis, išplanavimas, dydis ir komfortas, nes tai tiesiogiai įtakoja jos pelną ir pajamas, ir būtent ieškovas nusprendė pakeisti patvirtintą projektą ir sumontuoti ne stoglangius, o langus. Ieškovas neįrodė, o teismas klaidingai, neįsigilindamas į pateiktus įrodymus ir neatskleisdamas bylos esmės, įvertino tariamus ieškovo nuostolius dėl papildomo susitarimo su UAB „Naresta“ sudarymo. Iš ieškovo pateiktų dokumentų negalima spręsti, kad papildomas susitarimas buvo sudarytas dėl nelegalios statybos darbų pašalinimo, į bylą nepateikta ir įrodymų, kad šiame susitarime nurodyti darbai buvo realiai atlikti (darbų perdavimo – priėmimo aktų ir kt.), kad šie darbai buvo apmokėti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovo UAB „Naresta“ atlikti mokėjimai viršija visos rangos sutarties ir papildomo susitarimo sumą, kas rodo, kad papildomas susitarimas buvo skirtas pridengti kitiems darbams. Be to, rangovas UAB „Naresta“ pagal Rangos sutartį darbus ieškovui turėjo perduoti iki 2013-07-17, o šį terminą praleidęs įsipareigojo mokėti 20 000 Lt netesybas už kiekvieną praleistą dieną, pastato Nr. 1 statybos užbaigimo aktas sudarytas 2013-08-26, todėl ieškovas neturėjo pareigos apmokėti rangovui už darbus, nes netesybų dydis (800 000 Lt) viršijo papildomo susitarimo kainą (340 000 Lt). Teismo motyvai, kad ieškovas neturėjo ieškoti pigiausios savavališkos statybos šalinimo darbų kainos, o atsakovas neįrodė, kad papildomų darbų kaina per didelė, nepagrįsti. Nelegali statyba buvo konstatuota 2012 m. rugsėjo mėnesį, o papildomą susitarimą ieškovas su UAB „Naresta“ sudarė tik 2013 m. gegužės mėnesį, taigi ieškovas objektyviai turėjo laiko pasirinkti ekonomiškai geriausią variantą, juolab kad liudytojai patvirtino nemažai tų pačių medžiagų ir net tų pačių langų, šalinant neteisėtos statybos padarinius, naudojimą. Teismas be pagrindo rėmėsi ir UAB „Naresta“ darbų vykdytojo A. Š. paaiškinimais, kuris yra netiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui už savavališką statybą sumokėtą baudą ne tik todėl, kad savavališka statyba buvo atliekama ieškovo nurodymu, bet ir todėl, kad teismai, skirdami baudą ieškovui, nurodė, jog pastarojo atstovų elgesys nebuvo tinkamas ir nenulėmė jam skirtos baudos sumažinimo arba atleidimo nuo jos mokėjimo.

Ieškovas UAB „Šventaragio slėnis“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 205-219) prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Byloje esantys įrodymai (Projektavimo darbų sutarties nuostatos, Techninio projekto redakcijos, liudytojų V. K., D. D., A. M. ir A. Š. paaiškinimai) patvirtina, kad būtent atsakovas yra atsakingas už neteisėtos / savavališkos statybos padarinius. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad savavališka statyba buvo vykdoma ieškovo nurodymu, t. y. su ieškovo žinia, ir kad dėl jo veiksmų kilo neigiami padariniai.Ieškovo pozicija bei jos nenuoseklumas dėl rekonstrukcijos projekto, pagal kurį buvo atlikti pastato rekonstravimo darbai, atitikimo rekonstrukcijos projektui, kurio pagrindu buvo patvirtintas statybos leidimas, neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui iš esmės, kadangi bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad pastato rekonstrukcijos darbai buvo atlikti vadovaujantis ne tuo projektu, kuris buvo suderintas įstatymų nustatyta tvarka.Byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė, neteisėti veiksmai – pagal Projektavimo darbų sutarties ir teisės aktų nuostatas, būtent atsakovas buvo atsakingas už tai, kad rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka su kompetentingomis institucijomis suderintą projektą (sutarties 1.2.5 p., 2.11 p., 2.12 p.; CK 6.256 str. 3-4 d.; STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas, 1 priedas, 1 p.; STR 1.09.04:2007 Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašo 20 p., 24 p.), nuostoliai – į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovo dėl savavališkos statybos patirtus tiesioginius nuostolius, priežastinis ryšys – atsakovas neįvykdė savo pareigos ir neužtikrino, kad rekonstrukcijos darbai būtų atlikti teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko ieškovui kilo nuostolių, kurių pagrįstumą patvirtina į bylą pateikti įrodymai.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 194-195) prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, kadangi trečiasis asmuo ir atsakovas Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo sudarę laikotarpiu nuo 2011-03-24 iki 2012-03-23, o ginčas byloje kilo dėl pagal 2009-09-04 išduotą statybos leidimą atliktų statybos darbų. Taigi projektavimo darbai buvo atlikti iki draudimo sutarties sudarymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas statinio projektuotojo, vykdžiusio ir statybos autorinės priežiūros darbus, civilinės atsakomybės klausimas, esant nustatytam nelegalios statybos faktui, bei statinio projektuotojo pareigos atlyginti užsakovui nuostolius, patirtus dėl nelegalios statybos padarinių pašalinimo.

Dėl statinio projektuotojo, vykdžiusio statybos autorinės priežiūros darbus, civilinės atsakomybės sąlygų

Pagal CK 6.690 straipsnio 1 dalį, projektuotojo teisės ir pareigos, susijusios su statybos priežiūra ir kontrole, nustatomos užsakovo ir projektuotojo bei kitų institucijų sudarytoje sutartyje, taip pat statybos rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Projektavimo darbų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl rekonstrukcijos ir restauravimo projekto parengimo, jo suderinimo su ieškovu ir visomis valstybės institucijomis, kontroliuojančiomis bei derinančiomis statinių statybos projektavimą ir darbus, bei pastato statybos leidimo gavimo ir jo pateikimo ieškovui (Projektavimo darbų sutarties 1.2.2 – 1.2.3 p.) apeliantas (projektuotojas) atliko ir dėl šių darbų kokybės ieškovas jam pretenzijų neturi. Be kita ko, paminėta sutartimi apeliantas (projektuotojas) įsipareigojo ieškovui (užsakovui) atlikti ir statybos autorinės priežiūros darbus (Projektavimo darbų sutarties 1.2.5 p.), projektą įgyvendinti pagal projektinę užduotį ir Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės norminių aktų, teritorijų planavimo dokumentų bei normatyvinių statybos reglamentų reikalavimus (Projektavimo darbų sutarties 2.6 p.), atsakyti už visų projekto sprendinių koordinaciją (Projektavimo darbų sutarties 2.11 p.), prisiimti projekto vadovo funkcijas ir pareigas (Projektavimo darbų sutarties 2.12 p.). Teisės aktuose asmeniui, vykdančiam statinio projekto vykdymo priežiūrą, numatyta pareiga užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, invalidų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto STR 1.05.06:2010 1 priedo 1 p.) bei tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-04-15 įsakymu Nr. 179 patvirtinto STR 1.09.04:2007 24.4 p.).

Iš aukščiau nurodyto matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tiek pagal Projektavimo darbų sutarties nuostatas, tiek ir pagal teisinį reglamentavimą apeliantas neabejotinai turėjo pareigą užtikrinti, kad pastato rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka suderintą su kompetentingomis įstaigomis projektą. Tačiau teismas neištyrė ir neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovui, kaip užsakovui (statytojui), ginčo sutartyje bei įstatyme nustatytų pareigų atlikimu, šių aplinkybių svarbos ir teisinės reikšmės, sprendžiant dėl antrosios sutarties šalies (apelianto) civilinės atsakomybės. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, statytojo teisė įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), o Statybos įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už ypatingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje. Taigi pagal Statybos įstatymą už statybos teisėtumą, t. y. statybos vykdymą pagal teisės aktų nustatyta tvarka išduotą statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą, yra atsakingas statytojas (užsakovas), kuriuo nagrinėjamu atveju yra ieškovas. Ši aplinkybė buvo konstatuota ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7.-1396-754/2013, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu, padaręs teisės pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje (t. 1, b. l. 61-66; CPK 182 str. 2 p.). Dar daugiau, Vilniaus apygardos teismas 2013-04-18 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. ATP-429-195/2013, spręsdamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nutarimo teisėtumo, pažymėjo, jog nepagrįstas ieškovo argumentas, kad pastato rekonstrukcija buvo vykdoma ne pagal patvirtiną projektą dėl architekto klaidos, kadangi pagal Statybos įstatymą už statybos teisėtumą yra atsakingas statytojas, o tokiu atveju, kai statytojas statybos darbus vykdo ne pats, jam tenka pareiga užtikrinti, kad statybos darbus vykdantys asmenys taip pat veiktų teisės aktų nustatytose ribose (t. 1, b. l. 64-66). Taigi ne tik apeliantas, bet ir ieškovas pagal įstatymą buvo atsakingi už tai, kad ginčo pastato rekonstravimo darbai būtų atlikti pagal valstybės institucijų patvirtintame šio statinio projekte numatytus sprendinius.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nežinojo, jog rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Vien tai, kad statytojas (šiuo atveju ieškovas) privalo užtikrinti, jog statybos (rekonstravimo darbai) būtų vykdomi pagal statybą leidžiantį dokumentą, lemia atitinkamą jo elgesį šiame procese. Ieškovas privalėjo rūpintis vykdoma ginčo statinio statybos eiga, t. y. žinojo (turėjo žinoti), jog rekonstravimo darbai buvo atlikti ne pagal suderinto su valstybės institucijomis projekto sprendinius. Ginčo atveju ne pagal projektą, kurio įvykdymui buvo išduotas statybos leidimas, atlikti pakeitimai (pakeista stogo formos konfigūracija, įrengti papildomi tūriniai stoglangiai, vietoj plokštuminių stoglangių įrengti tūriniai ir pakeista jų išdėstymo vieta bei matmenys), t. y. įrengtos kitokios stogą laikančios konstrukcijos, sumontuota daugiau ir kitokių langų, buvo akivaizdžiai matomi, todėl ieškovas, tinkamai vykdydamas jam, kaip statytojui, tenkančias pareigas ir kontroliuodamas vykdomų darbų teisėtumą, vien statinio vizualinės apžiūros metu galėjo ir turėjo pastebėti, jog darbai vykdomi ne pagal projektą, kuriam išduotas statybos leidimas (t. 1, b. l. 55-56, 69-70). Nusišalinimas nuo pareigos kontroliuoti yra neteisėtas neveikimas, tačiau ieškovas net iki 2014-05-16 apeliantui nereiškė jokių pretenzijų dėl projektavimo darbų vykdymo, nors Savavališkos statybos aktas buvo surašytas dar 2012-09-24, o Statybos užbaigimo aktas – 2013-08-26 (t. 1, b. l. 55-56, 171-173).

Kita vertus, ieškovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pakeisti projekto sprendiniai, pagal kuriuos faktiškai ir buvo įvykdyta statyba, kuri vėliau pripažinta savavališka, buvo suderinti su ieškovu ir 2011 m. balandžio mėnesį patvirtinti atsakovo vadovo parašu (CPK 178 str. , 314 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Projektavimo darbų sutartį būtent ieškovas (t. y. užsakovas) turėjo pateikti apeliantui (projektuotojui) projektinę užduotį su pagrindiniais techniniais ir architektūriniais – planiniais reikalavimais ir suderinti apelianto (projektuotojo) paruoštus architektūrinius – planinius sprendimus arba pateikti dėl jų pastabas (Projektavimo darbų sutarties 2.1 – 2.2 p.). Remiantis Statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovo (užsakovo) ir statybos darbus vykdžiusios įmonės (rangovo) UAB „Naresta“, 1.1.4, 1.1.14 punktų nuostatomis, pagal su ieškovu (užsakovu) suderintą ir jo patvirtintą techninį projektą parengtą darbų projektą rangovui taip pat turėjo pateikti būtent ieškovas (užsakovas) (t. 1, b. l. 54). Tai teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovo, tiek ir apelianto prašymu (t. 2, b. l. 33-34, 42-44) iškviestas liudytojas A. M., kuris paaiškino (t. 2, b. l. 79-125), kad tarp ieškovo ir UAB „Statybų techninė priežiūra“, kurioje projektų vadovu dirbo A. M., atlikęs ginčo Statinio techninės priežiūros darbus, buvo sudaryta Techninės priežiūros sutartis, pagal kurią užsakovas, t. y. ieškovas, pateikė UAB „Statybų techninė priežiūra“ statybos dokumentaciją (projektą), dėl kurios teisėtumo abejonių nekilo, kadangi Techninės priežiūros sutartis sudaroma po statybos leidimo gavimo. Ši liudytojas taip pat nurodė, kad vykdant projektą buvo bendrauta ir su ieškovu, ir su apeliantu bei rangovu UAB „Naresta“. Be to, liudytojas A. Š. (rangovo UAB „Naresta“ statybų vadovas) taip pat nurodė (t. 2, b. l. 79-125), jog dėl statybų vykdymo eigos kas savaitę vykdavo susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo ne tik architektas, techninės priežiūros vadovas, bet ir užsakovas, t. y. ieškovas. Vadinasi, ieškovas neabejotinai žinojo apie vykdomų statybos (rekonstrukcijos) darbų eigą bei pobūdį. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo kontekste aktuali ir tokia aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012-10-30 rašto Nr. A51-72001 turinys leidžia spręsti, jog dėl įvykdytų ne pagal patvirtintą projektą pakeitimų galėjo būti padidintas bendras statinio patalpų plotas (t. 1, b. l. 69-70), ką savo apeliaciniame skunde akcentuoja ir apeliantas, o tuo galėjo būti suinteresuotas tik pats ieškovas, bet ne apeliantas. Tokią tikėtiną teisėjų kolegijos išvadą dėl suinteresuotos vykdyti statybas ne pagal patvirtintą valstybės institucijų leidimą sutarties šalies taip pat pagrindžia ir Projektavimo darbų sutarties 1.14 punktas, kuriame numatyta, kad šios sutarties būtinoji galiojimo sąlyga yra būtent pastato vidaus bendrojo ploto padidėjimas iki 5 600 m² ir daugiau (t. 1, b. l. 14-16). Todėl faktiškai atlikta ne pagal statybos leidimo projektinius brėžinius pastato rekonstrukcija buvo naudingesnė ieškovui, nei rekonstrukcija pagal statybos leidimo projektinius brėžinius. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad projektuotojas bei statybos priežiūrą vykdantis asmuo, kuris realiai tik prižiūri ir kontroliuoja statybos darbus, bet pats jų neatlieka, neturi jokio faktinio ar teisinio intereso savo paties iniciatyva organizuoti darbų vykdymą ne pagal teisės aktų nustatyta tvarka suderintą projektą, nebent to jo parašytų užsakovas, o projektuotojas sutiktų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas žinojo apie vykdomą pastato rekonstrukciją pagal teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintus šio pastato sprendinius ir siekė tokio rezultato, o apeliantas sutiko prižiūrėti tokią statybą. Tačiau ir su apelianto teiginiais, kad dėl neteisėtos statybos atsiradę tariami ieškovo nuostoliai yra sąlygoti išimtinai paties ieškovo veiksmų, todėl apeliantas atleistinas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu, kolegija taip pat negali sutikti. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusiojo asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Tačiau šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.253 str. 5 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie ne pagal statybos leidimą vykdomą pastato rekonstrukciją ir leisdamas vykdyti tokius darbus, iš tikrųjų veikė savo rizika. Antra vertus, reikšminga ir kita aplinkybė, t. y. kad apeliantas, būdamas savo srities profesionalas – projektuotojas, vykdantis statybos autorinę priežiūrą, neturėjo teisės prižiūrėti (leisti vykdyti) pagal neteisėtus ieškovo nurodymus vykdomos rekonstrukcijos ir apie tai nepranešti atsakingoms valstybės institucijoms. Dėl to darytina išvada, kad apeliantas negali būti visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes byloje vertinami abiejų šalių veiksmai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.253 str. 5 d.), ir yra pagrindo pripažinti, kad tiek ieškovas, tiek ir apeliantas yra tokia pačia dalimi atsakingi dėl neteisėtos (savavališkos) statybos kilusių padarinių.

Dėl nuostolių atlyginimo

Bylos duomenimis, dalį ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, kurią pirmosios instancijos teismas patenkino, ir dėl kurios pareikštas apeliacinis skundas, sudarė: 20 000 Lt bauda, paskirta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nutarimu, 108 900 Lt, sumokėti UAB „archiDELTA“ pagal projektavimo darbų sutartį Nr. AD PP 110/2012 už pastato projekto korektūros bei atitinkamų korekcijų įgyvendinimo darbus, ir 330 933,49 Lt, sumokėti rangovui UAB „Naresta“ už šių korekcijų įgyvendinimo darbus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindu priteisė iš apelianto ieškovui jo nurodytus nuostolius, patirtus dėl 20 00 Lt baudos sumokėjimo. Kaip pirmiau buvo nurodyta, būtent statytojas (ieškovas) yra atsakingas už tai, kad statyba (rekonstrukcija) vyktų teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 48 str. 7 d.), o apelianto atlikti ar neatlikti veiksmai šios jo pareigos neeliminuoja. Ir būtent statytojui, kaip buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju, yra surašomas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktas bei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, be to, dėl statybos vykdymo be teisės aktų nustatyta tvarka gauto leidimo arba nesilaikant jo reikalavimų, statybas vykdančiam asmeniui surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skiriama administracinė nuobauda. Taigi būtent dėl statytojo, t. y. ieškovo, kaltės ir neteisėtų veiksmų, leidžiant vykdyti pastato rekonstrukciją ne pagal statybos leidimo sprendinius, ieškovui kilo neigiami padariniai – buvo paskirta ir jo sumokėta 20 000 Lt bauda. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė perkelti išspręstos ieškovo asmeninės administracinės atsakomybės padarinius apeliantui. Ieškovas neįrodė, kad baudos už savavališką statybą, kurią jis turėjo sumokėti, paskyrimą sąlygojo apelianto neteisėti veiksmai, todėl šioje ginčo dalyje atsakomybė jam netaikytina.

Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas yra atsakingas už ieškovo nuostolius, patirtus sumokant 108 900 Lt UAB „archiDELTA“ pagal projektavimo darbų sutartį Nr. AD PP 110/2012. Iš ieškovo paaiškinimų ir paminėtos projektavimo darbų sutarties nustatyta, kad projektavimo darbų sutartis buvo sudaryta siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius (t. 1, b. l. 1-11, 72-80). Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad UAB „archiDELTA“ parengs ginčo pastato projektinius pasiūlymus ir suderins juos su Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriumi ir Kultūros paveldo departamentu prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, o ieškovas už šių darbų atlikimą sumokės 108 900 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal projektavimo darbų sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir apelianto, 2.9 punkto nuostatas, pats projektuotojas, t. y. apeliantas, įsipareigojo ieškovui parengto projekto klaidas, netikslumus bei derinančių ir projektą ekspertuojančių organizacijų pastabas priimti ir projektą ištaisyti be papildomo apmokėjimo (t. 1, b. l. 14-16). Taigi pagal apelianto sutartinius įsipareigojimus ieškovui apeliantas turėjo pareigą be papildomo mokesčio, t. y. nemokamai, ištaisyti jo padarytas klaidas pagal kitų įmonių ar institucijų pagrįstas pastabas. Tokiu atveju ieškovui iškilus poreikiui pakoreguoti projektą, pagal kurį buvo atlikta, kaip nustatyta, savavališka (neteisėta) statyba (rekonstrukcija), galėjo kreiptis dėl nemokamo pastato (viešbučio) projekto pakoregavimo, kad projektas atitiktų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Toks elgesys būtų leidęs išvengti papildomų kaštų ar mokėjimų. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog iki sudarydamas sutartį su UAB „archiDELTA“ dėl projekto pakoregavimo darbų ieškovas būtų kreipęsis į apeliantą dėl tokių darbų atlikimo ar kad pastarasis būtų atsisakęs juos atlikti. Juolab kad byloje nėra ginčo, jog apeliantas, iki pradedant rekonstrukciją, buvo parengęs net du viešbučio rekonstrukcijos projektus, kurių vienas atitiko teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus statinio sprendinius ir pagal jį buvo gautas statybos leidimas. Tokiu savo elgesiu ieškovas, nesikreipdamas į apeliantą dėl paaiškėjusių apelianto darbo trūkumų ištaisymo, nepagrįstai padidino savavališkos statybos padarinių pašalinimo išlaidas, o tokia aplinkybė pagal CK 6.253 straipsnio nuostatas atleidžia apeliantą nuo civilinės atsakomybės taikymo ir šioje ginčo dalyje (CK 6.253 str. 1 d., 5 d.).

Dėl bylos dalies grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Tam, kad būtų galima asmeniui taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246–6.249 straipsniuose, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltę (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodė, kad tiek ieškovas, tiek ir apeliantas lygiomis dalimis yra atsakingi dėl to, kad pastato (viešbučio) statyba (rekonstrukcija) buvo įvykdyta ne pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus šios statybos (rekonstrukcijos) sprendinius. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, teigė, kad dalis jų, t. y. 330 933,49 Lt, kilo dėl statybos darbų, kuriuos atliko UAB „Naresta“, šalindama savavališkos statybos darbus, sumokėjimo. Statybos darbų apmokėjimo išlaidos yra įmanomos, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas privalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o apeliantas (pagal nustatytą ieškovo ir apelianto atsakomybės santykį) turėtų atlyginti ieškovui pusę (1/2 dalį) tokių išlaidų, tačiau ieškovas, visų pirma, turi pareigą tinkamai pagrįsti tokį savo reikalavimą (CPK 12 str., 178 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, pridėjo ieškovo ir rangovo UAB „Naresta“ sutarytos 2011-11-04 Statybos rangos sutarties, 2012-06-19 susitarimo Nr. 2 dėl šios sutarties papildymo ir pakeitimo bei šios sutarties 2013-05-02 pakeitimo Nr. 3 kopijas bei išrašus apie rangovui atliktus mokėjimo pavedimus (t. 1, b. l. 42-54, 88-136). Pažymėtina, kad vien tik iš 2011-11-04 Statybos rangos sutarties pakeitimo Nr. 3, kuris buvo sudarytas po savavališkos statybos akto surašymo, nėra galimybės identifikuoti, dėl kokių priežasčių ir kokių konkrečiai statybos darbų atlikimui šis susitarimas buvo sudarytas. Jame nuodyta, kad sutarties pakeitimas yra pasirašomas dėl papildomų darbų, kurių dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima numatyti, sudarant sutartį, tačiau dokumente nėra jokių nuorodų dėl nustatytos savavališkos statybos ir jos padarinių pašalinimo (t. 1, b. l. 88-89). Byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų konkrečių darbų atlikimą, vykdant šį susitarimą, taip pat įrodymų, kad tokie darbai buvo būtini šalinant savavališkos statybos padarinius. Taip pat nėra galimybės nustatyti, už kokius darbus buvo išrašytos mokėjimo pavedimuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros, juolab nepridėjus ir pačių sąskaitų arba jų kopijų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas faktiškai nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su šio reikalavimo pagrįstumo įvertinimu, iš esmės nenustatė ir neištyrė aplinkybių, reikšmingų tinkamam ieškovo ieškinio dėl 330 933,49 Lt nuostolių priteisimo išsprendimui. Nenustačius visų aptariamo ieškinio reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių aspektų bei pirmosios instancijos teismui nepateikus jų teisinio vertinimo, nėra galimybės ir apeliacinės instancijos teisme patikrinti teismo išvadų pagrįstumo. Tokiu atveju kolegija konstatuoja neatleistos bylos esmės šioje šalių ginčo dalyje buvimą, lemianti proceso pakartojimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismo sprendimo dalis, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir priteista iš apelianto ieškovui 127 384,58 Eur (439 833,49 Lt) nuostolių, 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 219,65 Eur (7 664 Lt) bylinėjimosi išlaidos, o valstybės naudai – 10,58 Eur (36,54 Lt) teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pakeistina ir priimtinas naujas sprendimas dėl ieškovo ieškinio dalies: reikalavimas dėl 37 332,02 Eur, kas atitinka 128 900 Lt (20 000 Lt + 108 900 Lt), nuostolių atlyginimo atmestinas, o ieškinio dalis dėl 95 844,96 Eur, kas atitinka 330 933,49 Lt, nuostolių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgiant į nustatytą abiejų šalių atsakomybės lygiomis dalimis padalijimą. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijos nurodytos bei kitos tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės turėtų būti ištirtos pirmosios instancijos teisme, remiantis civilinio proceso teisės normose įtvirtintomis įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 12 str., 42 str., 176 str. 1 d., 177 str. 1 d., 179 str.), ir pirmosios instancijos teisme naujais aspektais išnagrinėjus bylą dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš apelianto 330 933,49 Lt nuostolių, turėtų apmokant statybos darbus, šalinant savavališkos statybos padarinius, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šventaragio slėnis“, į. k. 300084300, ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Archikadas“, į. k. 123060541, pakeisti ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šventaragio slėnis“ ieškinį dalyje dėl 37 332,02 Eur (128 900 Lt) nuostolių priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Archikadas“ atmesti.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šventaragio slėnis“ ieškinio dalį dėl 95 844,96 Eur (330 933,49 Lt) nuostolių priteisimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą.