Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Swedbank“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. balandžio 24 d. patvarkymu antstolis skundo netenkino.

Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/19/00263 dėl skolos išieškojimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą nr. e2-5354-467/2018 iš skolininko UAB ,,EU mining equipment“. Antstolis priėmė 2019 m. kovo 28 d. patvarkymą nr. S-19-174-4157, kuriuo prašo pareiškėją vykdyti 2019 m. vasario 12 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) pateiktą nurodymą nr. S-19-174-2111 priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko sąskaitos ir jas pervesti į depozitinę antstolio sąskaitą. Skolininko piniginėms lėšoms yra pritaikytas areštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu.

Pareiškėjas skundu pažymėjo, kad neturi teisės atlikti antstolio prašomus atlikti veiksmus, kadangi PLAIS skolininko atžvilgiu yra įregistruoti apribojimai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio nuostatas, įpareigodamas pareiškėją skolininko atžvilgiu atlikti veiksmus, kurie turi būti atlikti naudojantis PLAIS.

Netenkindamas skundo antstolis nurodė, kad aplinkybė, jog dėl techninių PLAIS veikimo parametrų nurašyti lėšas nuo skolininko sąskaitos per PLAIS, esant įregistruotiems apribojimams Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra techninės kliūtys, negali užkirsti kelio išieškojimo į areštuotas pinigines lėšas nukreipimui ir tokių lėšų nurašymui į antstolio depozitinę sąskaitą.

Taigi šio ginčo esmė – ar gali antstolis įpareigoti kredito įstaigą per PLAIS pateiktą nurodymą vykdyti ne per PLAIS t.y. PLAIS priskirtas funkcijas atliekant ne per PLAIS sistemą, bet per kredito įstaigą.

CPK 689 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

CPK 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Išdėstytos proceso įstatymo nuostatos, be kita ko, patvirtina, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS.

CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas.

Teismo vertinimu, siekiant atsakyti į klausimą, ar, nepaisant tiesioginių nuorodų į galimybę pateikti nurodymą vykdyti ne per PLAIS ar per PLAIS pateikto nurodymo vykdymo ne per PLAIS nebuvimo, yra galimas kitokio pateikimo ir(ar) vykdymo būdo parinkimas, svarbu atskleisti ir įvertinti pačios PLAIS įdiegimo tikslus, uždavinius ir pagrindines funkcijas.

PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-690/2017, apibendrindama pirmiau išdėstytus PLAIS uždavinius ir funkcijas, konstatavo, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Šiems tikslams pasiekti, ką patvirtina travaux préparatoires (parengiamoji medžiaga) – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, ir buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1452 redakcija).

Pirmiau išdėstytais argumentais paaiškintinas ir išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas: išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-486-690/2017, Nr. 3K-3-487-695/2017, Nr. 3K-3-488-969/2017, Nr. 3K-3-489-690/2017). Šiuo atveju antstolio patvarkymas dėl lėšų nurašymo galėtų būti vykdomas per PLAIS sistemą proporcingai paskirstant lėšas nurašymo nurodymus pateikusiems kreditoriams, panaikinus piniginių lėšų sąskaitų areštą baudžiamajame procese.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta skundžiamas antstolio patvarkymas pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 167, 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. kovo 28 d. patvarkymą nr. S-19-174-4157 vykdomojoje byloje nr. 0174/19/00263.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.