Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-04-01 · Civilinė byla Nr. 2-165-911/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
2-165-911/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06330-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
UAB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
L. P.
Civilinė byla Nr. 2-165-911/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06330-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1; 44.1; 44.5.2. ; 44.5.2.1.; 44.8.; 99.5; 99.7; 114.4; 114.11; 116.1
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 1 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Vilmai Bučaitei, Raimundai Šateikienei, Elvinai Škarnulienei,nedalyvaujant ieškovo UAB „Lietuvos draudimas“ atstovui, atsakovui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. P. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1092,12 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012-05-28 dėl atsakovo neatsargių veiksmų buvo užlietos draudėjai G. G. priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovo bute trūko radiatorius. Dėl padarytos žalos draudėjai buvo išmokėta 1092,12 Lt draudimo išmoka. Išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, t.y. į atsakovą, kuris yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 53, 60, 75, 109, 114).

Šalies argumentai

Atsakovas L. P. su ieškiniu sutiko iš dalies. 2014-01-09 teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija fakto, jog jam nebūnant namie trūko jam priklausančio buto virtuvės radiatorius, tačiau nesutinka dėl prašomos priteisti sumos dydžio. Nurodė, kad draudėjo priskaičiuota suma už atliktus darbus yra nepagrįstai didelė. Ieškovas nepateikė jokios žalos nustatymo metodikos, jokių medžiagų įsigijimo dokumentų. Neaišku, kuo remiantis ieškovas atliko skaičiavimus. Remiantis prekybos centro „Senukai“ kainomis, kambario remontas kainuotų 580 Lt. Nurodė, kad turi individualią įmonę, kurios finansinė būklė sunki, turi kreditorinių įsipareigojimų, moka išlaikymą nepilnametėms dukroms. Prašė sumažinti ieškovo prašomą priteisti sumą bei priteistą galutinę sumą išdėstyti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (b. l. 116).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad draudikas UAB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas A. G. sudarė būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija LD Nr. 95789318) laikotarpiui nuo 2011-09-30 iki 2012-09-29 įskaitytinai (b. l. 25-26). Šia sutartimi buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Būsto draudimo liudijime nurodyta, jog vienas iš draudiminių įvykių yra vanduo. Iš turto sugadinimo akto matyti, kad esant galiojančiai draudimo sutarčiai, 2012-05-28 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. G.. Numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 80-81).

Turto sugadinimo sunaikinimo akte nurodyta, kad 2012-05-28 apie 8 val. ryte draudėjas su žmona grįžę iš kaimo pamatė, kad bėga miegamajame per langą, lubas, sienas vanduo. Iš karto pranešė namo pirmininkui, draudimui, buto Nr. 34 savininkui. Pranešė, kad bėga vanduo. Iškviesta avarinė tarnyba apžiūrėjo ir apdraustą butą, nufotografavo, sutvarkė kažką rūsyje. Po kokių 3 val. vanduo nustojo bėgti (b.l. 9). Iš AB „Panevėžio butų ūkis“ 2012-06-13 rašto Nr. 2-507 matyti, kad 2012 m. gegužės 28 d. 7.50 val. AB „Panevėžio butų ūkis“ tarnyboje gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) buto (savininkė G. G.), kad virtuvėje šlampa lubos. Nuvykus į vietą pastebėta, kad vanduo sunkiasi iš viršuje esančio 34 buto (savininkas L. P.). Nustatyta, kad 34 bute trūko radiatorius. Radiatorius nuimtas ir užaklintas (b. l. 11). Remiantis žalos vertinimu ir kitais nuostolių dydį patvirtinančiais dokumentais aplieto buto savininkei G. G. buvo išmokėta 1092,12 Lt draudimo išmoka (b.l. 12). Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Aldonai G. P. (b. l. 18). Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad A. G. P. yra mirusi (b. l. 20). Nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas yra L. P..

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu turto sugadinimo atveju dėl užliejimo asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.263 str. 1 d.). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Šioje byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2012-05-28 buvo užpiltas iš viršaus, t. y. iš L. P. valdomo buto. Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto bei jo priedo matyti, kad buvo aplietos miegamojo lubos ir sienos. Atsakovas neginčija žalos atsiradimo ir kaltės fakto, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Esant minėtos aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovo draudėjo butas buvo užpiltas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (LR CK 6.263 str. 1 d.). Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Kadangi draudėjos butas buvo užpiltas iš atsakovo valdomo buto, jis yra kaltas dėl žalos padarymo ir privalo atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą žalą ( CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 str. 1 d.). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio. Teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas žalos dydį grindžia sudaryta turto sugadinimo, sunaikinimo aktu bei jo priedu, pagal kurį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų vertės atstatymas po užliejimo vandeniu įvertintas 1092,12 Lt (b.l. 80-81, 82-83). Atsakovas su žalos dydžiu nesutinka, nurodo, kad, draudiko priskaičiuota suma už atliktus darbus yra nepagrįstai didelė, ieškovas nepateikė jokios žalos nustatymo metodikos, jokių medžiagų įsigijimo dokumentų ir nėra aišku, kuo remiantis ieškovas atliko skaičiavimus (b. l. 32-33).

Pažymėtina, kad ieškovas turi įrodyti, kad patyrė žalą būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos. Ieškovas 2013-10-30 teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti įrodymus, susijusius su prašomos priteisti iš atsakovo žalos apskaičiavimu (b. l. 49). Ieškovas pateikė teismui ranka rašytą žalos su nusidėvėjimu apskaičiavimą, patvirtintą žalų ekspertės vertintojos D. R. parašu (2012-05-28 užliejimas. Su nusidėvėjimu žala būtų: R14-78-4 Lubų dažymas 17,25 kv. m. * [16,09 + (6,82 – (400,8%))] = 391,42 Lt. R14-78-3 Sienų dažymas 38.0 kv.m. * [12,05 + (6,28 – (400,8 %))] = 688.90 Lt. Iš viso : 1080.32 Lt) (b. l. 78). Iš pateikto paskaičiavimo teismui lieka neaišku, kas konkrečiai sudaro būtent tokį žalos dydį, kokiomis kainomis ir metodika remiantis atlikti skaičiavimai. Teismas tokio paskaičiavimo nelaiko tinkamu įrodymu byloje dėl žalos atlyginimo ir žalos dydžio nustatymo. Be to, žalų ekspertės paskaičiuotas žalos dydis skiriasi nuo ieškovo prašomos priteisti sumos (b.l. 2, 78). Ieškovo pateiktos fotonuotraukos taip pat nepatvirtina prašomos priteisti žalos dydžio, kadangi užliejimo žymės nėra didelės, ant kai kurių fotonuotraukų šių žymių visai nesimato (b. l. 95-102). Ieškovas į bylą nepateikė jokių papildomų įrodymų, paaiškinimų dėl prašomo priteisti žalos dydžio bei jos paskaičiavimo, nereiškė jokių prašymų, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Laikytina, kad ieškovas negali tiksliai įrodyti patirtų nuostolių dydžio, todėl nuostolių dydį nustato teismas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad užlieto buto lubų (17,25 kv.m.) remontui reikia 3 l dažų, sienų (38 kv.m.) glaistymui glaisto reikia už 25 Lt, sienų (38 kv.m.) dažymui reikia 8 l dažų (b.l. 32). Atsakovas į bylą pateikė UAB „Senukų prekybos centras“ paskaičiavimą, pagal kurį matyti užlietų patalpų sutvarkymui reikalingos medžiagos ir kainos (b. l. 71). Pagal minėtą paskaičiavimą lubų (17,25 kv. m.) paruošimui ir dažymui reikalinga 2 vnt. dažų po 0,9 l už 33 Lt, sienų (38 kv. m.) glaistymui glaisto reikia už 25 Lt ir sienų (38 kv. m.) dažymui reikia 5 l dažų po 1 l už 122 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad lubų dažymui reikia 3 l dažų ir sienų dažymui reikia 8 l dažų, teismas dažų kainą apskaičiuoja pagal atsakovo pateiktoje sąmatoje esančias dažų kainas, t.y. dažai luboms (17,25 kv.m.) 0,9 l po 16,50 Lt – iš viso 4 vnt. dažų po 0,9 l už 66 Lt, dažai sienoms (38 kv.m.) iš viso 8 vnt. po 1 l po 24,40 Lt už 195,20 Lt (b.l. 32, 71). Taigi, laikytina, kad užlieto buto kambario lubų ir sienų remonto medžiagoms iš viso buvo būtina 286,20 Lt suma (dažai luboms – 66 Lt, dažai sienoms – 195,20 Lt, glaistas – 25 Lt). Atsakovas pateikė sąmatą sienų ir lubų dažymo darbų atlikimui už 334,80 Lt (b.l. 117), tačiau šios sąmatos sudarytojas nepasirašė, todėl teismas šios sąmatos negali pripažinti tinkamu įrodymu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad remonto darbų rinkos kaina yra 400 Lt, kuri, teismo nuomone, yra reali. Ieškovas į teismo posėdžius neatvyko, paaiškinimų ir jokių prašymų neteikė. Ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis draudimo paslaugų teikimu, šios srities profesionalas. Pažymėtina tai, jog ieškovas nepasirūpino, kad nustatant žalą bei jos dydį dalyvautų atsakovas ar jo atstovai ir tokiu būdu galimai būtų išvengta ginčo. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, susijusius su žalos dydžio nustatymu, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė konkrečios patirtos žalos dydžio. Atsakovas padarytos žalos dydžiui pagrįsti pateikė į bylą įrodymus apie medžiagų kiekius ir kainas, todėl teismas laiko, kad atsakovas įrodė, kad ieškovo paskaičiuota draudimo išmokos kaina yra aiškiai per didelė. Dėl šių išdėstytų motyvų teismas mažina ieškovo prašomos priteisti žalos dydį nuo 1092,12 Lt iki 686,20 Lt ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisia 686,20 Lt žalą. Manytina, kad ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2013-09-24, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro ieškovo sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis bei 46 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (b. l. 13, 1). Ieškovas iš viso prašė priteisti 1092,12 Lt. Teismui priteisus iš viso 686,20 Lt, patenkinta 63 procentai ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 45,36 (72 Lt x 63 %) žyminis mokestis bei 28,98 Lt pašto išlaidos (46 Lt x 63 %) valstybei (LR CPK 79, 80, 88, 93, 98 str.). Iš ieškovo priteistina 17,02 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 79, 88, 93, 98 str.).

Atsakovas prašė priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis po 200 Lt, vėliau pateikė prašymą priteistą sumą išdėstyti po 100 Lt (b. l. 32-33, 116). LR CPK 284 str. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Išdėstant sprendimo vykdymą kiekvienu atveju nukenčia kreditoriaus interesai, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas galimas tik išimtinais atvejais. Atsakovas savo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą motyvuoja sunkia finansine padėtimi. Ieškovas prieštaravimų dėl skolos išdėstymo neišreiškė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad L. P. priklauso L. P. parduotuvė „Skaliaras“, kuri dirbo nuostolingai (b. l. 24, 35-40, 119). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, dalis pastato-malūno, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 120-122). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas yra sudaręs kredito sutartį su AB banku NORD/LB Lietuva dėl 34754,40 EUR, galutinis kredito grąžinimo terminas 2020-11-30 (b. l. 41-45). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-04-25 sprendimu atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą dukroms po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 46). Įvertintina ir tai, kad atsakovas geranoriškai siekia atsiskaityti su ieškovu ir sumokėti žalą, žalos padarymo fakto neginčija, o atsakovas prieštaravimų dėl žalos priteisimo ir išdėstymo neišreiškė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į byloje pateiktus atsakovo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, teismas mano, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas ir nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ar pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteistos skolos (686,20 Lt skola + 45,36 Lt žyminis mokestis) mokėjimas išdėstytinas dalimis 4 mėnesiams, kas mėnesį sumokant po 182,89 Lt.

Vadovaujantis LR CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 686,20 Lt (šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių litų 20 centų) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 686,20 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 45,36 Lt (keturiasdešimt penkių litų 36 centų) žyminį mokestį – ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,98 Lt (dvidešimt aštuonių litų 98 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 17,02 Lt (septyniolikos litų 02 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Prašymą dėl skolos išdėstymo patenkinti iš dalies ir 686,20 Lt žalos, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą 686,20 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 45,36 Lt žyminio mokesčio mokėjimą išdėstyti 4 (keturiems) mėnesiams, kas mėnesį mokant po 182,89 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Serdiukienė