Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, latvis, Latvijos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) valsčius, (duomenys neskelbtini) rajonas, Latvija, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. A. 2025 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.30 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, šalia Lietuvos - Latvijos Respublikų sienos, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pažadėtą 3000 Eurų atlygį automobiliu Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos Registracija), registruotu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu (Latvijos Respublika), gabeno Lietuvos Respublikos teritorija tikslu pergabenti per Lietuvos Respublikos - Lenkijos Respublikos valstybių sieną ir nugabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką penkis neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Eritrėjos valstybės pilietį G. T., Maroko Karalystės pilietį M. A. ir Somalio Federacinės Respublikos piliečius C. X., E. A. A., A. C. A., kol 2025 m. rugpjūčio 8 d. 01.45 val. Kalvarijos sav., Sangrūdos sen., Naujosios Valios k. ribose, pasienio ruože buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų. Šiais savo veiksmais K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai

2. Kaltinamasis K. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad „Telegram“ programėlėje rado darbo skelbimą apie siūlomą vairuotojo darbą, dėl žmonių pervežimo į skirtingas valstybes. Šį pasiūlymą rado prieš 1-2 sav. iki jų pervežimo. Pirmiausia gavo pasiūlymą nelegalus vežti iš Lietuvos į Lenkiją, o vėliau gavo patikslinimą paimti iš Lietuvos žmonės ir juos vežti į Vokietijos – Lenkijos pasienį. Su J., kuris buvo organizatorius, susitarė, kad jis pats neturės automobilio pervežimui, automobilį gaus Rygoje. Rugpjūčio 5 dieną gavo automobilį ir duomenis, kur palei Lietuvos pasienį turės nuvažiuoti ir surinkti tuos asmenis, kad galėtų juos pervežti. Buvo susitartas konkretus atlygis, turėjo gauti iš pradžių 600 Eur už kiekvieną žmogų, tačiau ši suma buvo tik už pervežimą per Lietuvą. Tačiau rugpjūčio 7 d. atliekant šį pervežimą buvo pakeistas galutinis taškas kur juos reikia nuvežti. Reikėjo juos vežti į Lenkijos-Vokietijos pasienį, tačiau įkainis nepasikeitė. Jis vyko „Opel Vivaro“ autobusiuku, kuris pagal techninį pasą priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau patį automobilį gavo iš kito asmens, kurį man nurodė J.. To asmens vardo nežino, tik turi jo telefono numerį. Iš Rygos nuvyko į tą vietą, kuri jam buvo nurodyta. Tai buvo rugpjūčio 7 diena, apie 9 val. vakaro, kuomet nuvyko į nurodytą tašką surinkti žmonių. Ta vieta, iš kurios aš paėmė žmones, buvo šalia griovio, dešinėje pusėje buvo grūdų laukai, netoliese matėsi miškas. Kai žmonės sulipo į automobilį, J. paprašė juos nufilmuoti, kad žmonės yra automobilyje. Jis davė jiems telefoną, kad jie sukurtų video, jog jie yra automobilyje. Vaizdo įraše turėjo būti pasakyta kiekvieno asmens vardas ir pavardė ir kur jie vyksta. Tų asmenų neprašė parodyti asmens dokumentų, nes J. griežtai pasakė, kad negalima su jais kalbėtis. Šie asmenys sėdėjo taip: du už jo, kiti trys, kurių per veidrodėlį nematė, galimai sėdėjo ant žemės, jis jų nebuvo paslėpęs ar uždengęs, jie kaip sulipo taip ir sėdėjo. Vėliau jis gavo sekančias koordinates, taškas buvo nurodytas Lietuvos Respublikoje, netoli Lenkijos pasienio. Jis gabeno 5 asmenis. Suprato, kad gabena nelegalius migrantus. Rugpjūčio 8 d. 8.30 val. ryte, paskutinį porą 100 metrų važiavo remontuojamu kelio ruožu ir pastebėjo muitinės pareigūnus, kurie jį sustabdė. Pripažįsta, kad laikotarpiu nuo rugpjūčio 7 d. 9.30 val. vakaro iki rugpjūčio 8 d. 1.45 val. nakties gabeno neteisėtus migrantus, savo poelgį vertina kaip labai neatsakingą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Jis gyvena su savo mama ir jauniausia sese, kol remontuoja savo būstą. Nors dirbantis, bet reikėjo papildomų pajamų, nes vasaros pradžioje turėjo avariją, sudaužė automobilį ir reikėjo jį taisyti, dėl to ir ieškojo papildomo uždarbio, susitarė dėl asmenų gabenimo už kiekvieną po 600 Eur.

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, išvada dėl K. A. kaltės grindžiama ir kitais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

4. Jaunesniojo specialisto M. L. tarnybinis pranešimas Nr. 182-3459, kad 2025-08-08 apie 01.45 val. kartu su jaunesniuoju specialistu R. P. Kalvarijos sav., Sangrūdos sen. Naujosios Valios k. ribose, pasienio ruože dokumentų kontrolei sustabdė automobilį Opel Vivaro valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis K. A.. Kaip keleiviai trys Somalio Federacinės Respublikos piliečiai: C. X., E. A. A., A. C. A., vienas Eritrėjos valstybės pilietis G. T. ir vienas Maroko Karalystės pilietis M. A.. Vairuotojas paaiškino, kad šiuos asmenis paėmė netoli Mažeikių ir turėjo nuvežti prie Lietuvos - Lenkijos valstybių sienos už 800 dolerių atlygį (t. 1, b. l. 1-4).

5. Liudytojo M. L. parodymai, kad 2025-08-08 apie 01.45 val. kartu su kolega vykdė nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože. Naujosios Valios kaimo ribose, link Sangrūdos kaimo pastebėjo mikroautobusą Opel Vivaro, kurį nusprendė patikrinti. Pamatė, kad automobilis sustojo. Privažiavo. Vienas asmuo ketino pasišalinti, tačiau jį pagavo. Be jo lauke stovėjo dar trys vyrai, dar vienas gulėjo automobilio keleivių skyriuje ant grindų. Visi asmenys buvo tamsiaodžiai. Vairuotojas paaiškino, kad šiuos žmones už atlygį atvežė iki šios vietos, jie pėsčiomis turėjo pereiti valstybės sieną į Lenkiją, o Lenkijoje juos turėjo vėl paimti sutartoje vietoje ir vežti toliau. Vairuotojo anketinių duomenų ir automobilio registracijos numerio neprisimena, juos nurodė tarnybiniame pranešime. Nė vienas iš tamsiaodžių asmenų neturėjo asmens dokumentų, silpnai kalbėjo angliškai. Prisistatė Somalio, Eritrėjos ir Maroko piliečiais. Vieta, kurioje buvo sulaikytas Opel Vivaro su asmenimis, yra maždaug 2 km atstumu nuo valstybės sienos su Lenkija, ir apie 1 km nuo pagrindinio kelio Via Baltika. Visi asmenys buvo pristatyti į užkardą (t. 1, b. l. 14-17).

6. Liudytojo G. T. parodymai, kad yra Eritrėjos valstybės pilietis, 2025-08-07 rytą iš Baltarusijos neteisėtai pateko į Latviją. Ten jų laukė tamsios spalvos automobilis, kurio vairuotojas nuvežė į mišką ir išleido. Liepė laukti kito automobilio, kuris juos nuveš į Lenkiją. Kiek suprato, jie buvo Lietuvoje. Antras automobilis atvyko po pietų. Vairuotojas anglų kalba liepė sėsti į automobilį. Du paguldė į salono vidų, kitus du - į bagažinę. Nufilmavo ir kažkam nusiuntė. Važiavo apie 4 valandas, kol sustabdė pareigūnai. Su savimi jis turėjo tik telefoną. Pasą suplėšė ir išmetė. Vairuotojui pinigų nemokėjo. Važiuojant nieko nematė, nes buvo paguldytas bagažinėje (t. 1, b. l. 28-31).

7. Liudytojo M. A. parodymai, kad yra Maroko Karalystės pilietis, 2025 m. rugpjūčio 7 d. ryte iš Baltarusijos už 3500 Eur nelegaliai per tvoroje padarytą skylę pateko į Latviją, po ko tamsus automobilis, kurio numeriai buvo uždengti, nuvežė juos į Lietuvą ir liepė laukti kito automobilio, kuris juos nuveš į Lenkiją. Po 15 min atvyko šviesios spalvos automobilis, iš kurio išlipo vaikinas, jiems liepė lipti, juos nufilmavo ir kažkam nusiuntė. Važiavo 4-5 valandas, kol sustabdė pareigūnai ir buvo sulaikyti. Su savimi turėjo tik telefoną, paso neturėjo. Jis buvo salone užklotas antklode, todėl nieko nematė (t. 1, b. l. 42-45).

8. Liudytojo C. X. parodymai, kad yra Somalio pilietis, iš Baltarusijos vedlių nurodytas 2025 m. rugpjūčio 7 d. pateko į Latviją, pro tvoroje padarytą skylę. Viso jų grupėje kartu su juo buvo 5 asmenys ir du vedliai, kurie grįžo į Baltarusiją. Su tamsiu automobiliu nuvažiavo iki miško masyvo, po to ėjo, plaukė upe, vėliau važiavo su šviesios spalvos automobiliu. Vairuotojas juos nufilmavo ir kažkam nusiuntė. Jis buvo paguldytas į bagažinę su kitais dviem asmenimis, likę du paguldyti ir uždengti salono viduje. Važiavo 4-5 valandas kol sustabdė pareigūnai (t. 1, b. l. 59-62).

9. Liudytojo E. A. A. parodymai, kad yra Somalio pilietis, mama suorganizavo jo kelionę į Europą, kad jis geriau gyventų, nežino kiek ji sumokėjo. Jis pateko į Rusiją, kur iš jo buvo atimtas pasas. Po to pateko į Baltarusiją, kur miške esant vedliui ir kitiems keturiems asmenims pėsčiomis nuėjo į Latviją. Vežė juos trys automobiliai, jis buvo paguldytas į bagažinę, važiavo kelias valandas, kol automobilis sustojo ir atidarius bagažinę liepė jiems išlipti, po ko jis pamatė pareigūnus (t. 1, b. l. 76-79).

10. Liudytojo A. C. A. parodymai, kad yra Somalio pilietis, jis iš Baltarusijos vedlių vedamas pateko į Latviją, iš ten juos automobilis vežė į Lietuvą, kur šviesios spalvos automobilis juos vežė iki kol sustabdė pareigūnai. Vyko penkiese, kol buvo sulaikyti (t. 1, b. l. 94-97).

11. 2025 m. rugpjūčio 21 d. užsieniečių perdavimo ir priėmimo aktas, kuriuo nustatyta, kad Somalio Federacinės Respublikos piliečiai C. X., E. A. A., A. C. A., Eritrėjos valstybės pilietis G. T., Maroko Karalystės pilietis M. A. perduoti Latvijos Respublikai (t. 1, b. l. 172).

12. Liudytojo J. K. parodymai, kad gyvena Rygos mieste, oficialiai nedirba. 2025 m. rugpjūčio mėnesį ,,facebook“ platformoje pamatė skelbimą, kad siūlomas darbas - išnuomoti automobilį savaitei ir perduoti jį kitam žmogui. Atlygis 100 eurų. Paskambino pagal skelbimą per ,,Telegram“ programą. Asmuo prisistatė A., kalbėjo rusų kalba su ukrainietišku akcentu. Nurodė išsinuomoti savaitei automobilį Opel Vivaro ir perduoti jam. Jis taip ir padarė. A. davė 500 ar 600 eurų užstatui ir 100 eurų už atliktą darbą. Jis A. perdavė automobilį, raktelius, registracijos liudijimo kopiją ir nuomos sutartį. Kokiu tikslu A. buvo reikalingas automobilis, nesidomėjo. Po kelių dienų A. parašė, kad automobilį sulaikė su neteisėtais migrantais. Jis ištrynė jo kontaktą (t. 1, b. l. 110-113).

13. Asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš K. A. paimtas Latvijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 63-67).?

14. Apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini). Telefone rasta: 2025-08-06 13.48 val. daryta automobilio ,,Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauka; 2025-08-07 19.29 val. daryta žemėlapyje pažymėtos vietos netoli Latvijos - Lietuvos Respublikų sienų, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuotrauka. Telefono galerijoje rastas vaizdo įrašas, darytas 2025-08-07 21.41 val. (trukmė 38 sek). Jame matyti, kaip automobilyje sėdintys 5 tamsaus gymio asmenys paeiliui perduoda telefoną vienas kitam, pasako savo vardą, pavardę, anglų kalba visi pasako frazę: I go to Poland [Vykstu i Lenkija]. Įrašo pabaigoje matomas asmens, sėdinčio automobilio vairuotojo sėdynėje, veidas (t. 1, b. l. 125-129).??

15. Reikalaujamų daiktų, dokumentų patekimo protokolas, kuriuo nustatyta, kad K. A. atidavė transporto priemonę Opel Vivaro valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas Latvijos Respublikoje) kopiją, automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilis registruotas Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, įmonė šį automobilį 2025-08-05 išnuomojo iki 2025-08-08 J. K. (t. 2, b. l. 72-75).

16. Latvijos įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriuo pateikė 2025-08-05 automobilį Opel Vivaro valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomojusio asmens J. K. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) nuotraukas (t. 1, b. l. 142-143).

17. Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštas Nr. (1.10 Mr)2VE-7725, kad mikroautobuso Opel Vivaro VIN - (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 11260 Eur (t. 1, b. l. 154-155).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

18. Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

19. K. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno neteisėtai per valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius penkis užsieniečius, juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, taip pat siekė toliau neteisėtai juos gabenti per Lietuvos Respublikos – Lenkijos valstybės sieną ir nugabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką.

20. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmų kvalifikacija yra teisinga ir atitinka Baudžiamojo įstatymo nuostatas.

21. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nusikaltimo sudėtis gali pasireikšti keliais alternatyviais veikimo būdais ir gabenamų subjektų statuso požymiais. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Gabenami gali būti du skirtingus teisinius statusus turintys asmenys: 1) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintis asmuo; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje – neteisėtai valstybės sieną perėjęs užsienietis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-628/2024, 2K-12-511/2025). BK 292 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną kirtusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad buvo pasiektas vienoks ar kitoks rezultatas (asmenys nugabenti į atitinkamą paskirties vietą ar pan.), nes baigtai BK 292 straipsnyje nustatytai veikai konstatuoti pakanka nustatyti atitinkamų asmenų neteisėto gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje faktą (kasacinė nutartis Nr. 2K-12-511/2025). Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos, išvengti išlaidų, turto netekimo ar turtinių įsipareigojimų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2012).

22. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis atvyko į Lietuvą, kur už atlygį Lietuvos teritorijoje gabeno penkis užsieniečius, neteisėtai patekusius iš Latvijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, tikslu pergabenti per Lietuvos Respublikos - Lenkijos Respublikos valstybių sieną ir nugabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką. Šie užsieniečiai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, į Lietuvos Respubliką jie pateko neteisėtai perėję šios valstybės sieną, kaip patys parodė ikiteisminio tyrimo metu į Latviją atvyko neteisėtai iš Baltarusijos, todėl šių asmenų gabenimas šalies teritorijoje, laikytinas neteisėtu BK 292 straipsnio normų kontekste.

23. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinamojo K. A. kaltę, jog jis dėl savanaudiškų paskatų, tai yra tikėdamasis gauti pažadėtą 600 Eur už kiekvieną asmenį, viso 3000 Eur piniginį atlygį, už neteisėtą veikimą, išsinuomotu Latvijos įmonei priklausančiu automobiliu iš Latvijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką, čia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis paėmė penkis užsieniečius (Eritrėjos valstybės pilietį G. T., Maroko Karalystės pilietį M. A. ir Somalio Federacinės Respublikos piliečius C. X., E. A. A., A. C. A.), neteisėtai patekusius į Lietuvos Respublikos teritoriją, gabeno juos Lietuvos Respublikos teritorija automobiliu, turėdamas tikslą šiuos asmenis išgabenti iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Lenkijos Respubliką ir nugabenti į Vokietiją, iki jis ir penki gabenti asmenys buvo sulaikyti maždaug 2 km atstumu nuo valstybės sienos su Lenkija, pasienio ruože, Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.

24. Kaltinamasis savo kaltę prisipažino visiškai pagal pareikštą kaltinimą, nurodė, kad suprato vykdantis nusikalstamą veiką, ketino nusikalstamu būdu užsidirbti, suvokė, kad gabena nelegaliai atvykusius užsieniečius. Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, juos patvirtina ir kiti įrodymai byloje, tai yra: 1) liudytojų G. T., M. A. ,C. X., E. A. A., A. C. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie jų įsėdimą į kaltinamojo vairuojamą transporto priemonę su tikslu neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną važiuoti į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją už sutartą atlygį; liudytojo M. L. parodymai, kad sustabdžius patikrinimui mikroautobusą Opel Vivaro, vienas asmuo ketino pasišalinti, tačiau jį pagavo, be jo lauke stovėjo dar trys vyrai, dar vienas gulėjo automobilio keleivių skyriuje ant grindų, visi asmenys buvo tamsiaodžiai, neturėjo asmens dokumentų, prisistatė Somalio, Eritrėjos ir Maroko piliečiais; vairuotojas paaiškino, kad šiuos žmones už atlygį atvežė iki šios vietos, jie pėsčiomis turėjo pereiti valstybės sieną į Lenkiją, o Lenkijoje juos turėjo vėl paimti sutartoje vietoje ir vežti toliau; 2) Tarnybiniai pranešimai, kurie nekelia abejonių, jog būtent K. A. vairavo transporto priemonę, kuria buvo gabenami užsienio piliečiai, taip pat nekelia abejonių ir tai, kad sulaikyti Eritrėjos valstybės pilietis G. T., Maroko Karalystės pilietis M. A. ir Somalio Federacinės Respublikos piliečiai C. X., E. A. A., A. C. A. yra neteisėti migrantai, į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, taigi neturėjo teisės nei keliauti per Lietuvos Respublikos sieną, nei per jos teritoriją, nei joje būti, dėl ko buvo grąžinti Latvijos Respublikai; 3) apžiūros protokolai, kuriuo apžiūrėti minėtų kaltinamojo gabentų užsieniečių gabenimo transporto priemonė ir kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“, kuriame rasta: 2025-08-06 13.48 val. daryta automobilio ,,Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauka; 2025-08-07 19.29 val. daryta žemėlapyje pažymėtos vietos netoli Latvijos - Lietuvos Respublikų sienų, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuotrauka bei telefono galerijoje rastas vaizdo įrašas, darytas 2025-08-07 21.41 val. (trukmė 38 sek), kuriame matyti, kaip automobilyje sėdintys 5 tamsaus gymio asmenys paeiliui perduoda telefoną vienas kitam, pasako savo vardą, pavardę, anglų kalba visi pasako frazę: I go to Poland („vykstu i Lenkija“), įrašo pabaigoje matomas asmens, sėdinčio automobilio vairuotojo sėdynėje, veidas, t. y. kaltinamasis.

25. Kaltinamojo, liudytojų parodymai, pasienio pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kaltinamojo telefono apžiūros protokolas, fotonuotraukos, vaizdo įrašas ir kiti byloje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, siekdamas neteisėto atlygio, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje su tikslu išgabenti neteisėtai atvykusius užsieniečius iš Lietuvos Respublikos teritorijos per Lietuvos – Lenkijos valstybių sieną. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, kaip padaryta iš savanaudiškų paskatų, nes nustatyta, kad kaltinamasis užsieniečius neteisėtai gabeno dėl piniginio atlygio. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimas

26. BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios – baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų, bausmės. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, už sunkaus nusikaltimo padarymą nustatoma bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio.

27. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, jos daromą žalą valstybės valdymo tvarkai, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

28. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis K. A. padarė vieną sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Atsižvelgtina, kad kaltinamasis neteisėtai gabeno net penkis nelegalius migrantus, tame tarpe nepilnamečius, jo tikslas buvo šiuos asmenis pergabenti per Lietuvos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, vėliau nugabenti į Vokietiją, jis juos gabeno per visą Lietuvos Respublikos teritoriją (nuo Lietuvos pasienio su Latvija iki Lietuvos pasienio ruožo su Lenkija). Šios aplinkybės rodo didesnį veikos pavojingumą visuomenei, valstybės valdymo tvarkai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors nusikalstama veika teisiškai laikytina baigta, tačiau nusikalstamos veikos tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis pilnai neįvykdęs savo nusikalstamo sumanymo buvo sulaikytas.

29. Kaltinamasis K. A. Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra Latvijos Respublikos pilietis, nevedęs, neturintis nepilnamečių vaikų, gyvendamas Latvijoje vykdė individualią veiklą, pajamos priklausė nuo pardavimų, bet kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu jam trūko pajamų, ieškojo papildomo uždarbio, todėl sutiko už atlygį neteisėtai gabenti nelegalius migrantus. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nėra šios veikos organizatorius, o yra vykdytojas, tačiau iš esmės galutiniai galimų organizatorių nusikalstami tikslai nebuvo pasiekti, nelegaliai gabenami asmenys buvo sulaikyti, galutinio tikslo – nuvežti juos iki Lenkijos-Vokietijos sienos, kaltinamasis neįgyvendino. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

30. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, tai, kad sankcijoje numatytos baudos skyrimas netikslingas ir nebūtų efektyvus, nes kaltinamasis pats teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nors dirba vykdydamas individualią veiklą, tačiau trūksta pajamų, taip pat atsižvelgus į skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertės dalies konfiskaciją, kas dar labiau pasunkins kaltinamojo turtinę padėtį, todėl siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį, įvertinus kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tai, kad neteistas, nebaustas administracine tvarka, nustatant artimą minimaliam. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

31. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą pagrindo nėra (BK 75 straipsnio 3-5 dalys).

32. Šioje baudžiamojoje byloje K. A. BPK 140 straipsnio numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2025 m. rugpjūčio 8 d. 01.45 val. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams iki 2025 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartimi kardomosios priemonė – suėmimo terminas K. A. pratęstas iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-298-1023/2025 priėmimo dienos – 2025 m. spalio 22 d. Šiuo metu kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas nėra išnykęs, jo socialiniai, šeiminiai ryšiai yra užsienyje ir nėra itin tamprūs, juolab Lietuvoje jis jokių socialinių ryšių neturi, be to jis šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl suvokdamas atsakomybės neišvengiamumą ir siekdamas neleistinais būdais išvengti jam skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bet ne ilgiau kaip iki nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

31. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į jam paskirtą bausmę.

32. Tais atvejais, kai nuteistajam paskelbus nuosprendį iki jo įsiteisėjimo paskiriama ar paliekama kardomoji priemonė – suėmimas, ir tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018, 2K-207-788/2021). Atsižvelgiant į tai, bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir kiti klausimai

33. Turto konfiskavimo pagrindai nustatyti BK 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šis įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Minėto straipsnio 5 dalis numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2007). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-50/2007).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – automobilį Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), priklausančią trečiajam asmeniui – įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (Latvijos Respublika). Minėtas automobilis su užvedimo rakteliais, registracijos liudijimo kopija grąžinti Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui (1 t., b. l. 180- 196). Kadangi transporto priemonė panaudota nusikaltimui padaryti, ja buvo neteisėtai gabenami nelegalūs migrantai, be šio automobilio gabenimas penkių nelegalių migrantų būtų neįmanomas, be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl minėta transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato neteisėtai gabenantis nelegalius migrantus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris akivaizdu, nežinojo apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, buvo išnuomojęs šią transporto priemonę visai kitam asmeniui – liudytojui J. K., nedavė kaltinamajam leidimo vairuoti šio automobilio, priešingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertės dalį atitinkančią pinigų sumą.

35. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-72-489/2020). Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-693/2019). Kokia turto vertės dalis turi būti konfiskuota, sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

36. Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštu nustatyta, kad remiantis naudotų transporto priemonių kainų žinyne interneto tinklalapyje www.emprekis.lt duomenimis, minėto automobilio rinkos kaina 11 260 Eur (1 t., b. l. 154-155). Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Jokių kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nepateikta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju laikytina, kad automobilio vertė yra 11 260 Eur.

37. Kaip nustatyta šioje byloje, kaltinamasis gabeno penkis užsienio šalių piliečius, šią nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų – už šiuos veiksmus jam buvo pažadėtas viso 3 000 Eur atlygis. Visgi jo neteisėtai gabenti asmenys buvo sulaikyti, o pažadėto atlygio kaltinamasis negavo. Pažymėtina, kad kaltinamasis viso proceso metu kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė sutikęs už atlygį pervežti žmones, nes nors oficialiai vykdė individualią veiklą, bet pajamos priklausė nuo pardavimų, jam trūko pinigų. Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus lėmė lengvabūdiškas požiūris į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamas daromos veikos baudžiamumo suvokimas, kaltinamasis buvo vykdytojas, o ne organizatorius, neteisėtas gabenimas buvo pareigūnų sustabdytas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas ar baustas administracine tvarka. Tai leidžia nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti kaip daugiau atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Vertinant kaltinamojo realias galimybes sumokėti konfiskuotino automobilio vertę, laikytina, kad esant sunkiai finansinei kaltinamojo padėčiai, kuomet kaip pats nurodė kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, jog nepaisant jo darbinių santykių, jam trūko lėšų, įvertinus pakankamai didelę konfiskuotino automobilio vertę – 11 260 Eur, darytina išvada, jog nustatytos visos automobilio vertės sumos išieškojimas turėtų didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai, jam tai būtų per sunki finansinė ir psichologinė našta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad nagrinėjamu atveju turto vertės išieškojimas visa apimtimi prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad šis automobilis buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, tačiau priklauso trečiajam asmeniui, baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti pakaks mažesnės turto vertės dalies, o būtent 6 000 Eur išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Ši teismo išvada atitinka formuojamą teismų praktiką šio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-843/2024).

38. Kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė laikytina ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kuris iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas (t. 2, b. l. 63-67). Kaltinamasis pripažino, kad bendravimui dėl nelegalių migrantų pervežimo jis naudojo mobiliojo ryšio telefoną, programėlę „Telegram“, šiuo telefonu per minėtą programėlę susitarė dėl migrantų pervežimo, atlygio, gavo koordinates, nurodymus kur važiuoti, ką daryti (pvz., nufilmuoti paimtus gabenti asmenis, su jais nekalbėti), kaltinamasis, gaudamas į mobiliojo ryšio telefoną nurodymus, juos vykdė, nepaisant to, kad pirminė užduotis nugabenti asmenis į Lenkiją buvo pakeista, liepiant juos nugabenti į Vokietiją. Asmens kratos ir mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolai patvirtina, kad mobiliojo ryšio telefonu kaltinamasis bendravo su nenustatytu asmeniu, su kuriuo susitarė už piniginį atlyginį neteisėtai gabenti penkis nelegalius migrantus, gavo į telefoną nurodymus be to, jis naudojosi šiame telefone esančia navigacijos programėle, siekiant pasiekti nurodytas koordinates, telefone apžiūros metu rastos gabenimo maršruto fotonuotraukos, vaizdo įrašas su gabenamais nelegaliais migrantais. Taigi, mobilaus ryšio telefonas pripažintinas uždraustos veikos priemone, todėl konfiskuotinas.

39. BK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

40. Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų pagrindais, kaltinamajam K. A. buvo paskirtas gynėjas, kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko gynėją advokatą Kazimierą Jukną. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 7 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2025-10991, iš kurios matyti, kad kaltinamajam K. A. šioje baudžiamojoje byloje teiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 734,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų pagrindais, tai yra esant būtiniesiems gynėjo dalyvavimo procese pagrindams, į tai, kad kaltinamasis nuo pat jo sulaikymo laikomas suėmime, jam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės – dalies automobilio vertės ir mobiliojo ryšio telefono konfiskacija, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog dėl lėšų trūkumo padarė šį nusikaltimą, kas rodo, jog jo turtinė padėtis nėra gera ir galimybės atlyginti valstybei išlaidas būtų sunkiai įgyvendinamos, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos K. A. advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

41. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 - 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. A. (K. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, K. A. (K. A.) bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2025 m. spalio 22 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. A. (K. A.) paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. 01:45 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. spalio 22 d.

Kaltinamajam K. A. (K. A.) paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau kaip iki 2025 m. lapkričio 8 d., o terminui pasibaigus ši kardomoji priemonė panaikintina ir K. A. (K. A.) paleistinas į laisvę laikant, jog jis atliko šiuo nuosprendžiu jam paskirtą galutinę 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš K. A. (K. A.) išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu konfiskuoti mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini).

Automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš K. A. (K. A.) nepriteisti.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.