- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- ATP-62-462/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00452-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- J. A.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2014-07-04, 07.47 val., Vytauto Landsbergio – Žemkalnio g., vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 68 km/h greičiu, kai leistinas greitis toje kelio atkarpoje yra 50 km/h, t.y. viršijo leistiną greitį 18 km/h ir sustabdyta policijos pareigūnų vengė neblaivumo patikrinimo. Tuo J. A. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 2 d., 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu J. A. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir paskyrė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. tvarka subendrintą galutinę 2000 Lt (579 EUR) dydžio baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. A. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą paskiriant 70 Lt (20 EUR) dydžio nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 2 d., o pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. administracinę bylą nutraukti arba pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir už šią veiką paskirti 200 Lt (57 EUR) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo atsisakymo tikrintis alkotesteriu motyvų ir priežasčių, teikė medicinines išvadas, neturėdamas specialių žinių, tokiu būdu buvo netinkamai taikomos teisės normos. Apeliantė teigia, kad 2014-11-19 medicininėje pažymoje Nr. 384 nurodyta, kad ji (kadangi serga depresija) galėjo netinkamai įvertinti stresinę situaciją, pasimesti. Dėl lėtinio bronchito galėjo būti bronchospazmas, kuris apsunkina iškvėpimo funkciją ir sukelia dusulį. J. A. nuomone, šioje pažymoje nurodytos 2 svarbios aplinkybės, šalinančios jos atsakomybę arba pateisinančios jos veiksmus dėl atsisakymo tikrintis alkotesteriu. Apeliantė nurodo, kad dėl depresijos buvo apsunkinta galimybė tinkamai įvertinti pasekmes stresinėje situacijoje, kas turėjo esminės reikšmės jos pasirinkimui tikrintis neblaivumą medicininėje įstaigoje, o ne pareigūnams reikalaujant, turint omenyje, kad sveikatos būklė neleido atlikti šių veiksmų. Apeliantė manė, kad pateikdama duomenis apie alkoholio koncentraciją kraujyje, įvykdys pareigą pasitikrinti tinkamai ir nebus už tai baudžiama. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad dėl lėtinio bronchito apeliantei buvo bronchospazmas, kuris apsunkina iškvėpimo funkciją ir sukelia dusulį, ko pasėkoje ji fiziškai negalėjo tikrintis, bijodama dar didesnio priepuolio ir jo pasekmių, nes jau būnant policininkų automobilyje buvo prasidėjęs bronchospazmas, tai matosi iš vaizdo medžiagos. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad Salbutamolis yra greito veikimo bronchus praplečiantis vaistas, todėl jį pavartojus jau po 5 min. J. A. būtų galėjusi alkoholio matuokliu blaivumą pasitikrinti net jei bronchospazmas ir būtų buvęs. Teismas šiuo atveju peržengė savo kompetencijos ribas, teikdamas medicinines išvadas, kurių teikimas yra tik medikų prerogatyva. Apeliantė išreiškia poziciją, kad VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nurodyta aplinkybė, jog 2014 m. liepos 4 d., 09.26 val., jos kraujyje alkoholio nerasta, turi esminės įtakos vertinant visumą aplinkybių, nes ši aplinkybė įrodo, kad ji nesinaudojo savo sveikatos būkle, siekdama galimai nuslėpti savo girtumą ir taip išvengti atsakomybės. Apeliantė teigia, kad šis įrodymas patvirtina, kad ji buvo blaivi ir neturėjo jokio kito motyvo vengti tikrinimo alkotesteriu, išskyrus savo sveikatos būklę. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad net laikantis veikos formalizavimo, teismas turėjo įvertinti bent jau galimybę taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, nes administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Apeliantės nuomone, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta, todėl ji nubausta per griežtai, atsižvelgiant į tai, kad savo veiksmais nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliantė nurodo, kad jai būtina teisė vairuoti transporto priemones, nes dirba AB (duomenys neskelbtini) vadybininkės konsultantės pareigose. Neturėdama vairuotojo pažymėjimo neteks darbo, kurį labai vertina, neteks pajamų šaltinio. Apeliantė taip pat nurodo, kad visuomenėje yra charakterizuojama teigiamai, anksčiau nėra bausta už analogiškus pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės, J. A. nuomone, vertintinos kaip išskirtinės ir ypatingai švelninančios pažeidėjo padėtį, juolab, kad analogiškos aplinkybės buvo traktuojamos kaip išskirtinės ir kitoje byloje.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014-11-26 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-393/2007; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1686/2009).
Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 9, 10) bei jų apklausos teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytų aplinkybių, kad J. A. buvo aiškiai pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau ji, net ir išaiškinus atsakomybę už vengimą pasitikrinti neblaivumą ir pakartotinai pasiūlius tai padaryti, tikrintis atsisakė. Šias aplinkybes taip pat patvirtina pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas (b.l. 53). Administracinės teisės pažeidimo byloje duomenų, kad J. A. negalėjo atlikti neblaivumo patikrinimo alkotesteriu dėl sveikatos būklės, nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš minėto vaizdo įrašo bei pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų apklausų teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu protokolo (b.l. 41-42), J. A. atsisakymo atlikti neblaivumo patikrinimą nemotyvavo lėtinio bronchito nulemta sveikatos būkle, neleidžiančia atlikti neblaivumo patikrinimo alkotesteriu.
Kaip nustatyta anksčiau, asmens vengimas pasitikrinti neblaivumą yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., o konstatavimui, kad asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog J. A. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią nesitikrinti blaivumo, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog J. A. pateiktas VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nurodyta aplinkybė, kad 2014-07-04, 09.26 val., jos kraujyje alkoholio nerasta, įtakos kvalifikuojant jos veiką pagal 126 str. 4 d. už neblaivumo patikrinimo vengimą nedaro ir šio pažeidimo nepaneigia.
Apygardos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti bent jau galimybę taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. numatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje administracinės teisės pažeidimo byloje nėra, o, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas J. A. skyrė minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. įtvirtintos normos sankcijoje numatytą nuobaudą, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog J. A. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, bei nėra padariusi analogiškų teisės pažeidimų, pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo nutarimą naikinti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. apeliacinį skundą atmesti.
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.