- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- 1-136-563/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35142-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Nukentėjusysis
- B. J.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Š. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
jis 2020-09-01 apie 14.10 val., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. sankryžoje, Klaipėdoje, tyčia papurškė ašarines dujas B. J. į veidą padarydamas jam akių junginių I (laipsnio) nudegimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies bei paaiškino, kad tyčinių paskatų nukentėjusiojo sužeisti neturėjo, buvo tik bandymas apsiginti. Važiuojant keliu, Palangos plentu, antra eismo juosta, nukentėjęs žmogus važiavo jam iš galo. Jis važiavo greičiau, pirmoje juostoje važiavo automobilis, todėl nesitraukė į pirmą juostą. Palangos pl. vos atsilaisvinus pirmai juostai asmuo persirikiavo į pirmą juostą ir bandė jį spausti prie kairio kelio krašto iš dešinės pusės. Jis persirikiavo į pirmą juostą. Antra juosta važiavo jam iš galo ir atsilaisvinus pirmai juostai persirikiavo. Iš šono bandė prispausti jį. Jis neleido jam aplenkti, nes matė galimą avarinę situaciją, asmens veiksmus. Asmuo iš pirmos juostos spausdamas kirto skiriamąją kelio juostą. Jis važiavo prisigretinęs. Sukeldamas avarines situacijas nukentėjęs asmuo bandė jį spausti iš dešinės pusės, o sustojus ties Jakų žiedu nukentėjęs žmogus bandė priverstinai jam užkirsti kelią. Prie Jakų žiedo pirmas eilėje antroje juostoje jis sustojo, o asmuo prie įvažiavimo į žiedą pirmoje juostoje ir bandė jam iš kairės kirsti kelią. Jie stovėjo lygiagrečiai. Žiede išvažiavo į pirmą juostą Palangos pl. Šilutės pr. link. Nukentėjęs važiavo kelkraščiu Jakų žiede, išvažiavo į Vilniaus pl. Šilutės pl. link. Iš žiedo jis išvažiavo žvyrkeliu, jam iš dešinės pusės. Jis važiavo pirma juosta, o nukentėjęs bandė jį aplenkti ir važiavo žvyrkeliu. Vilniaus pl. išvažiavo prie žiedo iš Šilutės pl. Statybininkų pr. link. Nukentėjusysis nebuvo sustojęs prie „Banginio“ žiedo. Jis važiavo jam iš paskos. Matė, kad bando jį visą tą laiką sekti iš paskos. Jis nuvažiavo į priekį, privažiavus Šilutės pl. ir Statybininkų pr. sustojo, kadangi buvo įsijungęs raudonas šviesoforas. Nukentėjęs priėjo prie jo ir kelis kartus bandė atidaryti automobilio galines ir priekines duris, tačiau jis buvo užsirakinęs iš vidaus norėdamas apsisaugoti ir išvengti konflikto bei galimų muštynių. Šiek tiek nuleidęs langą bandė paklausti ko nori, tačiau nukentėjęs asmuo bandė nuleisti rankomis jo automobilio langą bei bandė toliau atidarinėti dureles. Negali pasakyti koks atsakymas. Buvo necenzūriniai žodžiai ir grasinimai. Negalėtų pacituoti, nes neprisimena. Pravėrus langą nukentėjusysis įžeidinėjo, įkišęs rankas į tarpą bandė priverstinai nuleisti mano langą. Jis kelis kartus perspėjo, kad panaudos ašarines dujas. Nukentėjęs nekreipė dėmesio. Norėdamas atbaidyti, bet tikrai ne sužeisti, papurškė ašarines dujas į šoną. Nukentėjęs tuo metu buvo ties automobilio viduriu 20-30 cm nuo automobilio. Kai pamatė dujų balionėlį nukentėjęs atsitraukė. Buvo nepasilenkęs. Balionėlio nebuvo iškišę, jis buvo viduje. Lango tarpas buvo nedidelis. Nežino kaip dujos pateko ant akių. Purškimo trajektorija yra iki 3 m debesies pagrindu, purškiamos į šonus. Stengėsi purkšti labiau į šoną, nes yra apmokytas savisaugos priemonėmis naudotis. Norėjo atitraukti jį nuo kitų veiksmų. Iš esmės suprato, kad tai gali sukelti sveikatos sutrikimus. Suprato, bet kaip ir minėjo, šita apsaugos priemonė buvo panaudota savisaugos tikslais, kad kuo mažiau sutrikdyti sveikatą. Vos užsidegus žaliam šviesoforui jis nusuko Statybininkų pr. link ir 5 min bėgyje pranešė policijai. Neturėjo galimybės išsikviesti pareigūnų. Tuo metu nepagalvojo, kad reikia skambinti į policiją, o ne praverti langą. Jis neturėjo tikslo sužeisti to asmens, jo tikslas buvo gražiuoju išsiaiškinti situaciją. Nukentėjusysis grįžo prie automobilio, o jis nebelaukė nuvažiavo. Į langą jis kelis kartus trenkė, į priekinį automobilio langą. Į vairuotojo pusės stiklą. Negali pasakyti, buvo senokai, ar kelis kartus ar vieną trenkė.
Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (94-97 b. l.), kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis bandė abejomis rankomis nuleisti keleivio galinį langą iš kairės pusės. Policijai pranešė, kad stabtelėjęs prie sankryžos nukentėjusysis bandė įsibrauti į jo automobilį. Negali traktuoti, kad buvo bandoma suduoti jam smūgius tiesiogiai, tačiau jo sveikatai grėsė pavojus, todėl užrakino dureles, o nukentėjusysis bandė atidaryti dureles ir langą. Jo nuomone tai bandymas sutrikdyti jo sveikatą. Lango daužymas, bandymas nuleisti langą, tai bandymas sugadinti jo asmeninį turtą. Jis turėjo suvokti apie galimus padarinius. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.
Nukentėjusysis B. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo su šeima iš Palangos, Palangos plentu. Kaltinamasis važiavo antroje juostoje, jis nepasitraukė. Jis pirma juosta norėjo aplenkti kaltinamąjį, tačiau jis pagazavo, kad neaplenktų. Galvojo gal nepamatė ar ką. Priešais jį važiavo vilkikas. Jis vėl važiavo jam iš paskos. Kaltinamasis nesitraukė vėl, neleido aplenkti, susilygino taip, kad buvo tiesiai prieš vilkiką. Taip įvyko du ar tris kartus. Kaltinamasis prie „Regitros“, Šilutės pl., specialiai porą kartų kirto ant stabdžių, kad jis įvažiuotų į kaltinamojo automobilio galą. Kėlė avarinę situaciją. Įvažiuojant į Jakų žiedą iš vienos juostos gaunasi dvi juostos. Taip ir gavosi greta. Visą kelią jis žaidė telefonu, jis matė. Išvažiavus Jakų žiedą yra dvi juostos link Šilutės pl. Kaltinamasis apvažiavo visas mašinas šunkeliu, kur yra sustojimas sugedusiom mašinom, ten visas mašinas aplenkė, buvo didelis kamštis. Jie apvažiavo per degalinę, važiavo link namų. Užmatė kaltinamąjį nardantį tarp eilių, pasivijo, o kaltinamasis rodė jiems gestus. Privažiavo Šilutės pl. ir Statybininkų pr., sustojo ir priėjo. Tik priėjo, kaltinamasis pravėrė langą, jis buvo kokius 40 cm nuo jo. Tik pravėręs langą kaltinamasis iškart jam papurškė dujų. Jis greit apsisuko ir parbėgo į mašiną ir nieko nematė. Žmonos paprašė, kad užrašytų automobilio numerius. Nusuko į Statybininkų pr. ir iškarto paskambino policijai. Atvažiavo greitoji, policija ir pasiūlė nuvaryti jo automobilį į kiemą. Su greitąją važiuoti nesutiko, nes liepė plauti akis tik vandeniu. Apie valandą bendravo su policijos pareigūnais, jie pasiūlė rašyti pareiškimą. Važiavo pas juos ir prasidėjo visas įvykis. Važinėjosi į ligonines, visur. Gaila, kad neturėjo kameros kur filmuoja. Sankryžoje kur kaltinamasis jam purškė dujas yra kameros, policija važiavo atsukinėjo, nežino, jiems pavyko ar ne matyti visą įvykį. Yra pareiškęs 400 eurų civilinį ieškinį.
Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo 1 d. su vaikais ir vyru buvo Palangoje. Iš Palangos važiavo namo. „(duomenys neskelbtini)“ važiavo ir neleido jiems lenkti, užkišinėjo automobilį, kad negalėtų aplenkti, pristabdyti. Pradžioje galvojo, kad nepamatė, nes kaltinamasis su telefonu rankose buvo. Visą kelią jiems makalavosi, maišė, kol privažiavo Šilutės pl. ir Statybininkų pr. sankryžą. Tada vyras išlipo iš mašinos priėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir kaltinamasis papurškė dujų. Vyras priėjo prie mašinos ir parėjo užsiėmęs už akių. Vyras tik priėjo prie mašinos ir pasakė, kad papurškė dujų. Matė, kad priėjo prie mašinos, prasivėrė langas, kažkoks tarpas ir, kad už akių užsiėmė. Grįžo į mašiną. Vaikai buvo mašinoje. Užsirašė automobilio numerius ir skambino policijai. Vyras prie automobilio buvo 30-40 cm atstumu. Nebuvo, kad prie pat visai automobilio priėjęs. Kiek prasilenkdavo langai visada buvo uždaryti. Langas buvo nepilnai prasivėręs.
Iš 2020-09-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad duodamas parodymus B. J. nurodė savo 2020-09-01 nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes (1-8 b. l.).
Iš 2020-09-01 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK vyriausiojo patrulio E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-09-01 d. patruliuojant iš anksto nustatytame maršrute kartu su vyriausiąja patrule V. K. 14.15 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalies gavo pranešimą, jog Šilutės pl. - Statybininkų pr. sankryžoje nepažįstami su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užkišinėjo kelią, stabdė. Klaipėdoje sustabdė paklausti, kodėl taip vairuoja ir pripurškė dujų į akis ir pasišalino. Info GMP 33 metų vyrui. Laukia sankryžoje. 14.22 val. atvykus nurodytu adresu pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie vairo buvo B. J., keleivio vietoje sėdėjo žmona R. J., kurie paaiškino, kad nuo Palangos važiavo link Klaipėdos į namus esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kelią automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėlė avarines situacijas, rodė vidurinį pirštą. Asmenį vairavusį (duomenys neskelbtini) automobilį apibūdino: tamsių plaukų, apie 28-erių metų, su barzda. Privažiavus prie Šilutės pl. - Statybininkų pr. sankryžos B. J. nusprendė prieiti prie automobilio ir paklausti, kodėl asmuo kelia avarines situacijas ir elgiasi nepagarbiai tiek jo, tiek jo žmonos atžvilgiu, tačiau priėjus prie automobilio vairuotojas pripurškė B. J. dujų į akis ir pasišalino. Atvykus 3 GMP brigada, asmenį apžiūrėjo, tačiau asmuo medikų pagalbos atsisakė. B. J. grįš namo, ir kai praeis dujų poveikis atvyks į Kauno g. 6 parašyti pareiškimą. Filmuota vaizdo ir garso registratoriais: B0F1EC5F87AC, L1119 (10 b. l.).
Iš 2020-09-01 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-09-01 apie 18.22 val. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK registruotas Klaipėdos Universitetinės ligoninės pranešimas ROIK 0120000476935, kuriame nurodoma, jog į gydymo įstaigą atvyko B. J., kuris paaiškino, kad apie 14.10 val. Šilutės pl. - Statybininkų pr., Klaipėdoje, nepažįstamas asmuo papurškė dujų. Diagnozė: akių cheminis 1 laipsnio nudegimas. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas policijos registruojamų įvykių registro suvestinės lapas (11-12 b. l.).
Iš 2020-09-01 įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šilutės pl. - Statybininkų pr., Klaipėdoje (21-26 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000476217 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad pranešėjas B. J. nurodė, jog nepažįstami su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užkišinėjo kelią, stabdė. Klaipėdoje sustabdė paklausti, kodėl taip vairuoja, pripurškė dujų į akis ir pasišalino. Laukia sankryžoje (27 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000476235 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad pranešėjas E. Š. nurodė, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pavojingai manevruodamas, sustojus, prie pranešėjo, priėjo vairuotojas, kuris bandė trenkti pranešėjui, gindamasis panaudojo ašarines dujas, trenkė vyriškis į automobilio langą, GMP atsisakė, pranešėjas vyksta šiuo metu į AVPK rašyti pareiškimą, nelaukia (28 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. J. nustatytas akių junginių I-ojo laipsnio cheminis nudegimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (47 b. l.).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu, padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu, bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto B. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino, paaiškino, jog jis tyčinių paskatų nukentėjusiojo sužeisti neturėjo, buvo tik bandymas apsiginti, tačiau tokia jo versija, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiojo B. J. ir liudytojos R. J. parodymais, iš dalies ir pačio kaltinamojo parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Pirmiausia, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo B. J. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog 2020-09-01 apie 14.10 val., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. sankryžoje, Klaipėdoje, jam priėjus prie kaltinamojo automobilio, kaltinamasis pravėrė langą ir iškart jam papurškė dujų, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Tokias pat įvykio aplinkybes jis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie nukentėjusiojo parodymus ir jo sužalojimus užfiksavo tarnybiniuose pranešimuos, vaizdo įrašuose. Nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes visiškai patvirtina liudytojos R. J. teisiamojo posėdžio duoti metu parodymai. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas vėlgi neturi jokio pagrindo, juos patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų tyrinys bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtų tarnybinių pranešimų bei išvados turinys visiškai patvirtina, kad sužalojimą nukentėjusysis patyrė jo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Vėlgi byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis B. J. ir liudytoja R. J. turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį E. Š. ar būtų suinteresuoti jo nuteisimu. Tokių duomenų nepateikė ir pats kaltinamasis.
Neįtikinama E. Š. versija, kad jis dujų purškė siekdamas apsiginti.
BK 28 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo neatsako baudžiamąja tvarka, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-279/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-316/ 2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-141/2015, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/ 2017).
Iš nukentėjusiojo B. J., liudytojos R. J. bei pačio kaltinamojo E. Š. parodymų matyti, kad įvykis įvyko ne staiga, o rutuliojosi tam tikrą laiko tarpą, važiuojant automobiliais iš Palangos, net ir pripažinus, kad nukentėjusysis B. J. atliko tam tikrus gąsdinančius veiksmus, negalima laikyti, jog kaltinamojo gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad stengėsi purkšti labiau į šoną, nes yra apmokytas savisaugos priemonėmis naudotis, ir jis iš esmės suprato, kad tai gali sukelti sveikatos sutrikimus. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad atitinkami jo veiksmai gali sukelti pasekmes, ir to siekė. Toks nuteistojo veiksmas neabejotinai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo ir negali būti laikomas būtinąja gintimi, šalinančia jo atsakomybę.
Tuo būdu teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis E. Š. 2020-09-01 apie 14.10 val., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. sankryžoje, Klaipėdoje, tyčia papurškė ašarines dujas B. J. į veidą padarydamas jam akių junginių I (laipsnio) nudegimą taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Taigi kaltinamojo E. Š. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. Š. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, tame tarpe ir vairavimą neturint teisės, kita vertus, jis neteistas (teistumas išnykęs), jo pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant ne pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį bei įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas iki bausmės vykdymo pradžios, po ko naikintinas.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas B. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 400,000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl streso, skausmo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis B. J. apklausiamas dėl civilinio ieškinio nurodė, kad ieškinį palaiko, nes jis yra teisingas ir pagrįstas. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dvi dienas negalėjo dirbti savo darbo, turėjo daug problemų, į ligonines važinėjo, akimis nematė, negalėjo sėsti už vairo, o dirba sunkvežimio vairuotoju. Pagrindžiančių dokumentų neturi. Čia bendra žala ir moralinė ir fizinė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų (dujų papurškimo į akis) nukentėjusiajam B. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai, tačiau, kaip nurodė ir pats nukentėjusysis, jam dėl to ilgalaikių pasekmių nekilo, šiai dienai kažkokių nusiskundimų neturi. Be to, iš 2020-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad B. J., 2020-09-02 ir 2020-09-03 buvo skirtas darbas, nesusijęs su vairavimu. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintinas iš dalies, t. y. jam priteistina 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. J. iš nuteistojo E. Š. 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.