- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2-27289-909/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21271-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovei T. S. dėl skolos už vartojimo kreditą, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 329 Eur skolos, 119,61 Eur delspinigių, 12 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 33 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartines prievoles pagal su pradiniu kreditoriumi BAB banku Snoras sudarytą kredito sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog patikslintas ieškinys nepagrįstas, nes atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą. Be to, pateikė papildomus dokumentus, kurie, pasak atsakovės, įrodo, jog prievolė pradiniam kreditoriui pilnai įvykdyta.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi BAB Snoras (toliau – pradinis kreditorius arba bankas) 2011-03-25 sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti pradiniam kreditoriui Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 1 329 Eur suteikto kredito. 2015-07-31 pradinis kreditorius su UAB ,,Baltijos kredito sprendimai” sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovės skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu.
2017-05-31 Paskolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į minėtą atsakovės įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017-10-01 (imtinai) ieškovas perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai (išrašas iš 2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. MK-9083).
Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, jog nesutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu, nes atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą. Pasak atsakovės, reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Papildomai nurodoma, jog šiuo atveju, reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką, nes skolininkas nedavė sutikimo, kad reikalavimas būtų perleistas ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
Nors atsakovė ir nurodė, kad ji nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimą, tačiau tokie atsakovės argumentai vertinami kaip teisiškai nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Pažymėtina, kad atsakovei išsiųstas teismo pranešimas, patikslintas ieškinys, patikslinto ieškinio priedai, tarp jų ir 2015-07-31 reikalavimo perleidimo sutartis, todėl toks informavimas, vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, laikomas tinkamu skolininkės informavimu. Taigi atsakovės argumentai atmetami kaip teisiški nepagrįsti.
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
Duomenų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu ir/arba pradiniu kreditoriumi už suteiktą vartojimo kreditą, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Atsakovė 2019-10-14 teismui pateikė papildomus dokumentus, kurie, anot atsakovės, įrodo, jog kreditoriui prievolė įvykdyta pilnai. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2012-10-02 banko sąskaitų išrašus, iš kurių matosi atsakovės vykdyti mokėjimai pradiniam kreditoriui. Teismas nevertina informacijos apie laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-03-24 atliktus atsakovės mokėjimus, kadangi ji nėra aktuali ir teisiškai reikšminga šioje byloje, nes ginčo Sutartis sudaryta 2011-03-25. Iš teismui pateiktų atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2012-10-25 ji pradiniam kreditoriui pagal Sutartį sumokėjo 2 400 litų, todėl atsakovės argumentai, jog prievolė pradiniam kreditoriui buvo įvykdyta pilnai yra nepagrįsti.
Sutarties 2.7. punkte numatyta banko teisė nurašyti bet kokias mokėtinas sumas pagal sudarytą sutartį. Šios teisės įgyvendinimą paaiškina Sutarties 4.1. punktas ir 4.1.2. punktas, kuris nurodo, jog jei kliento sąskaitoje trūksta lėšų debeto operacijai atlikti, bankas suteikia kortelės naudotojui kreditą, įgyvendindamas savo teisę, numatytą 2.7. punkte. Šiuo atveju, atsakovei nemokant mėnesio įmokų pagal Sutarties nustatytą tvarką, pradinis kreditorius susidariusias palūkanas kredituodavo bei nurašydavo iš atsakovės banko sąskaitos be atskiro jos sutikimo. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2012-06-20 atsakovei buvo suteiktos papildomos kredito dalys skirtos priskaičiuotoms palūkanoms padengti. Tokiu būdu bendra atsakovei suteikto kredito suma padidėjo nuo 5 790,53 litų iki 6 989,26 litų.
Atsakovė savo pareigą mokėti Mėnesio įmokas pradėjo vykdyti nuo 2011-04-20. Pagal Sutarties nuostatas (4.10. punktą) iš sumokėtų lėšų pirmiausiai dengiamos palūkanos. Kreditas dengiamas paskesne eile. Atsižvelgiant į tai, net ir pradėjus mokėti Mėnesio įmokas, mokamų lėšų ne iš karto pakako palūkanų dengimui (todėl atsakovei buvo suteiktos kredito dalys palūkanų mokėjimui).
Pagal Veiksmų pagal Sutartį išklotinę, matyti, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2015-11-30 buvo suteiktas 6989,26 litų kreditas bei paskaičiuotos 1 198,73 litų palūkanos. Palūkanas (1 198,73 litų) bei dalį kredito (2 400 litų) atsakovė padengė, tačiau liko skolinga ieškovui 4 589,26 litų, t. y. 1 329,14 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito (6 989,26 litų – 2 400,00 litų = 4 589,26 litų). Dėl nurodytų argumentų, ieškovo prašoma priteisti pradelsta negrąžinta vartojimo kredito suma priteistina iš atsakovės.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas vadovaudamasis Sutarties 4.14 punktu bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis paskaičiavo atsakovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos kredito sumos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2019-01-31 iki 2019-07-30. Priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 119,61 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 9.10 punktu, ieškovui iš atsakovės priteistina 119,61 Eur delspinigių.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys Sutarties 4.16 punktu susitarė dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų. Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 12 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą 1 448,61 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas sumokėjo 33 Eur žyminio mokesčio, todėl, patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (6,86 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai iš atsakovės T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 329 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt devynis eurus 00 ct) skolos, 119,61 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 61 ct) delspinigių, 12 (dvylikos) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 1 448,61 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 61 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,00 Eur (trisdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,86 Eur (šešis eurus 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.