Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1071-953/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
1-1071-953/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38891-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
R. J.
Nukentėjusysis
K. Ą., M. J., A. J.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1071-953/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38891-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,kaltinamajam R. J.,

nukentėjusiajai ir nukentėjusio K. Ą. įstatyminei atstovei E. A., nukentėjusiesiems M. J. ir A. J.,

civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovei nedalyvaujant,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2007-05-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 metams. 2010-02-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2015 m. liepos 11 d. apie 21.30 val., Šiauliuose, viešoje vietoje - laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės prieigose, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pašalinių asmenų akivaizdoje, sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam K. Ą., gim. (duomenys neskelbtini), taip padarė jam lūpų sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruvomis abiejose lūpose, muštinę žaizdą ir nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, po smūgio, iškritus iš rankų K. Ą. telefonui ant žemės, tyčia koja jį užmynė ir sudaužė, bei spardydamas ir mėtydamas į žemę, tyčia sugadino M. J. dviratį, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko 2015 m. liepos 11 d., apie vakarą, nes tuo metu vyko giminės susitikimas. Buvo skambinta dukrai ir ji buvo įžeidinėjama. Jį ir giminaitį telefonu įžeidinėjo, nes jie liepė skambinusiesiems liautis skambinti dukrai. Tiems asmenims jis prisistatė dukros tėvu ir liepė jai nebeskambinėti, tačiau jaunuoliai kvietė jį atvažiuoti. Jis su būsimu pusseserės vyru atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mašinų iškrovimo vietos. Nuvykę į vietą, jis klausė jaunuolių, kuris dukrai skambino. Kai jaunuoliai neprisipažino, jie skambino tuo numeriu ir vienam jaunuoliui suskambo telefonas. Jis prašė jaunuolių išsitrinti jo dukros numerį, tačiau toliau buvo įžeidinėjamas. Tada jis sudavė jaunuoliui, kuriam suskambo telefonas, vieną smūgį į veidą. Visi jaunuoliai išsilakstė ir paliko dviratį. Jis iš pykčio paėmė dviratį ir metė į žemę, ko pasėkoje sulinko ratas. Gali būti, kad nukentėjusiajam K. Ą. iškrito telefonas ir galėjo jis jį užminti, ko pasėkoje jis buvo sugadintas. Pareikštą ligonių kasos ieškinį yra atlyginęs. K. Ą. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįstą, o dėl neturtinės žalos dydžio jam sunku jį įvertinti, tačiau, kad žala padaryta, jis pripažįsta. Nukentėjusiajam M. J. už sugadintą telefoną ir dviratį žalą atlygino. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusieji ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis K. Ą. ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė, kad jam yra 16 m. Viskas įvyko prie PC „(duomenys neskelbtini)“, kur yra rampa. Tuo metu buvo su M. J., D. ir R. L., jie pusbroliai ir kitais. Iš viso jų buvo šeši. Prieš tai jų buvo daugiau, bet vėliau kiti išėjo. Bebūnant jam parašė D. J. ir paklausė, ar nėra užsiėmęs. Jai paskambino ir su ja pakalbėjo, ir kažkaip susipyko, gal kažką draugas pasakė, neišgirdo, nes vienas iš draugų buvo paėmęs telefoną pakalbėti. Kai atsiėmė ragelį, kažkoks vyras jam grasino. Jis klausė kur esąs, pradėjo ant jo rėkti, sakė, kad atvažiuos. Sutiko, kad jis atvažiuotų ir pasakė, kad yra prie dailės mokyklos. Kai jie atvažiavo PC „(duomenys neskelbtini)“, tas kitas atidarė bagažinę ir pagrasino, kad išveš. Atvyko sidabrine „Audi“ mašina, universalas, numerių neatsimena. Jų buvo du. R. aukštas, kokių 20-25 metų, gal 30 metų, o kitas – žemesnis, stambesnis, su randu prie kairės kaklo pusės, apie 45 metų, ar daugiau. Automobilį vairavo R.. Prieš tai iš jų nei vieno nebuvo matęs. Kai jie išlipo iš mašinos, R. ėjo prie bagažinės, kitas – prie jų. Klausė, kuris iš jų kalbėjo. Jie nieko neatsakė, tylėjo. R. paklausė: „Kurį vežam?“ Tas kitas atsakė: „Nieko nevešim, pakalbėsime“. Tada liepė išsitraukti telefonus. Lygtais R. skambino į jo telefoną. Neatsiliepė ir nenumetė skambučio. Tada tas kitas vyras jam trenkė ir telefonas nukrito ant žemės. Po to jis spyrė ir trypė telefoną. Ant telefono buvo pažeidimų, „biški“ suplyšo telefono įdėkliukas. Iš pradžių telefonas įskilo šiek tiek, o dabar įtrūko dar labiau. Nuo to laiko telefono netvarkė. Ir kamera apsibraižė. Tą vyrą R. nutempė. Greitai pasiėmė telefoną ir nubėgo darželio link. Smūgis buvo kumščiu į lūpą. Bėgo kraujas, visur buvo kruvina. D. ir R. taip pat nubėgo. M. liko įvykio vietoje ir jį užtampė, sulaužė dviratį. Policiją iškvietė apsauginis. Jei D. J. tėtis atsiprašytų, nežino ar atleistų, nes buvo vargo, savaitę negalėjo normaliai valgyti, lūpa buvo patinusi (16, 31-33, 39-41 b. l.).

Nukentėjusioji E. Ą. tyrimo metu parodė, kad yra K. Ą. mama. 2015-07-11 nuo 21.00 val. negalėjo priskambinti sūnui. Vėliau jai paskambino mama ir pasakė, jog sūnų išvežė į ligoninę, nes jam kažkoks vyriškis prakirto lūpą. Vėliau, kai grįžo į Šiaulius, jai sūnus papasakojo, jog 2015-07-11, vakare, jis su draugais buvo prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)”. Telefonu jis bendravo su D. J. ir jie tarpusavyje apsipyko. Tuomet telefoną iš D. J. atėmė jos tėvas R. J. ir pradėjo grasinti, jog tuoj atvažiuos ir išveš jį. D. J. tėtis paklausė, kur yra ir jis pasakė, jog yra prie ,,(duomenys neskelbtini)”. Neilgai trukus D. J. tėvas privažiavo su kažkokiu draugu ir priėjęs prie jos sūnaus, kuris buvo su draugų kompanija, liepė visiem išsitraukti telefonus. Visi su sūnumi buvę draugai išsigandę išsitraukė telefonus, o R. J. paskambino ir jos sūnui suskambėjo jo telefonas. Tuomet priėjęs R. J. iš kumščio trenkė jos sūnui į veidą. Po smūgio, K. Ą. iš rankų iškrito telefonas, o R. J. ant jo užlipo ir kelis kartus jį paspyrė su koja. Kiek jai pasakojo sūnus, R. J. draugas jį atitraukė, tuomet K. Ą. pasiėmė ant žemės nukritusį telefoną ir pabėgo. R. J. tuomet pasigavo jo draugą M., sudaužė M. telefoną ir nepataisomai sulaužė jo dviratį. Visą šį incidentą matė apsaugos darbuotojas, kuris galės ateiti į apklausą paliudyti visas įvykio aplinkybes. K. Ą. dar minėjo, jog R. J. buvo atvažiavęs su „AUDI A4 AVANT” automobiliu, jį vairavo R. J. draugas. Tik išlipęs iš mašinos, R. J. draugas buvo pradaręs bagažinę ir klausė: ,,Kurį čia reikės išvežti?” Po šio įvykio sulaukė D. J. tėčio ir mamos skambučių. Jai jie grasino, jog jei neatsiimsianti pareiškimo, jos sūnus sausas neišlips. Be to, R. J. jai prisipažino, jog pliaukštelėjo per veidą, tačiau dėl apgadinto telefono kaltės neprisiėmė. Sakė, jog žalos neatlygins ir jei nebus atsiimtas pareiškimas, praneš policijai, jog neva jos sūnus iš jo paėmė 500 eurų. Kadangi yra savo sūnaus įstatyminė atstovė, nori pareikšti civilinį ieškinį R. J.. 2015-07-10 sūnui buvo nupirkusi naują telefoną SAMSUNG GALAXY A7 ir originalų dėkliuką. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia telefono ir dėkliuko pirkimo čekį. Sūnui šį telefoną pirko už savo pinigus, todėl nori, kad būtų atlyginta padaryta žala. Telefono apgadinimai yra pakankamai menki, nes telefonas buvo apsaugotas nuo dužimo grūdinto stiklo plėvele. Kažkiek pasižeidė korpusas, pati plėvelė, buvo sudraskytas įdėklas. Telefono dėklo vertė - 15 €. Patį telefono apgadinimą vertina 20 €. Kreipėsi į telefonų taisyklą, tačiau oficialaus rašto negavo dėl žalos įvertinimo, nes sugadinimai menki. Tai pati, savo nuožiūra vertina apgadinimą 20 €. Sūnus buvo sumuštas suaugusio pilnamečio vyro, be priežasties, be jokio konflikto. Prakirsta lūpa gijo gerą savaitę, sūnus sunkiai valgė, skaudėjo, lūpą siuvo. Kreipėsi į ekspertus, buvo nustatytas sužalojimas. Į jokias kitas gydymo įstaigas nesikreipė. Už nepilnametį sūnų, nori pareikšti moralinės žalos ieškinį, 1000 € sumai, nes jį atstovauja ir abu taip nusprendė. Viso reiškia 35 € turtinės žalos ir 1000€ neturtinės žalos ieškinį. Taip pat, nori pasakyti, kad po įvykio, paskambino pati įtariamojo dukrai - D. J.. Paprašė pakviesti tėvą, jis miegojo. Paprašė jį pažadinti ir pakviesti prie telefono, nes norėjo išsiaiškinti, už ką jis sumušė jos sūnų. Ragelį tėvas pakėlė, pasisakė, kas tokia yra ir paklausė, už ką jis sumušė sūnų. Jis atsakė, kad jos sūnus kažką pasakė jo dukrai, neva ją įskaudino ir todėl jis panoro su sūnumi išsiaiškinti. Jis sakė, kad tai jos sūnus ir jo draugai buvo ereliai, kad jis tik truputį „tekštelėjo“, kad jokio kraujo nebuvo (57-58, 64-66 b. l.).

Nukentėjusysis M. J. tyrimo metu parodė, kad įvykio metu, liepos 11 d., 21.30 val., buvo su draugais: K. Ą., D. L., R. L., L. V., L. S., prie „(duomenys neskelbtini)“, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, prie rampos. Buvo su dviračiu, kuris yra mamos, A. J., tačiau naudoja jis. K. Ą. bendravo su mergina vardu D., ją pažįsta. Ji pati jam paskambino, jie kalbėjosi. Jokio konflikto tarp K. ir D. regis nebuvo, kalbėjosi ramiai. Pats su dviračiu nuvažiavo iki draugės, kuri buvo autobusų stotyje, su ja pakalbėjo gal kelias minutes ir grįžo atgal prie draugų. Kai grįžo, Karolis pasakė, kad atvažiuoja su juo aiškintis D. tėvas, jis jau nebekalbėjo telefonu. Karolis neminėjo apie jokį konfliktą su D. tėvu, visi juokėsi, buvo linksmi ir K. negalvojo, kad D. tėvas gali iš tikrųjų atvykti. Nelabai suprato, dėl ko atvažiuos D. tėvas, nesidomėjo ir nieko blogo negalvojo. Gana greitai, už kelių minučių, prie rampos privažiavo „Audi A4 Avant“, tamsios spalvos. Iš jo išlipo du vyrai ir vienas jų priėjo prie pat jų. Suprato, kad tai D. tėvas, jis liepė rodyti visiems telefonus. Jam atrodė, kad jis buvo neblaivus, jautėsi kvapas, bet neatrodė, kad būtų labai girtas, tikrai nesvirduliavo. Tuo pačiu metu jis skambino iš savo telefono ir sučirškė K. telefonas. Tada jis priėjo prie pat K. ir smūgiavo kumščiu į veido sritį, be jokio pasakymo, be jokio konflikto. K. nuo smūgio nenugriuvo, tada D. tėvas, regis pats, dar iš rankų jam ištraukė telefoną, metė jį į žemę ir užmynė koja. Galimai ir pats telefonas K. iškrito, to tiksliai negali pasakyti. Kitas vyras, po suduoto smūgio, nutempė D. tėvą nuo K. ir liepė nieko nedaryti, pabaigti. Po smūgio K., visi draugai atsitraukė, pabėgo. Liko, nebėgo ir žiūrėjo, kas bus toliau, tada D. tėvas priėjo prie jo, pagavo už megztinio gobtuvo ir traukė į save, išsinėrė iš jo ir, kai nėrėsi iš megztinio, tuo metu iš megztinio kišenės iškrito telefonas „Samsung Galaxy A4“. Nuo smūgio į žemę, sudužo telefono ekranas. Telefonas yra pirktas mamos, tai ji dėl jo apgadinimo ir pareikš ieškinį. Tada pakėlė savo telefoną nuo žemės, o kitas vyras, buvęs su D. tėvu, jį ramino, liepė paleisti ir jį paleido. Tada irgi jau bėgo nuo jo, paliko dviratį įvykio vietoje, nes nebuvo jį kaip pasiimti. Tada matė, kaip jis pakėlė dviratį nuo žemės, metė į žemę, spyrė kelis kartus į ratus. Apdaužęs dviratį, D. tėvas išsiliejo, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Su juo buvęs vyriškis nieko nedarė ir dar jį gynė, liepė pabaigti. Fiziškai jo nesužalojo, neužgavo. Situacija buvo nemaloni, bet dėl to neturi pretenzijų. Kaip, kokiu tonu, su D. tėvu kalbėjo Karolis, ir ar jis išprovokavo šį konfliktą, negali pasakyti, nes to negirdėjo. Kiti vaikinai irgi nenukentėjo. Įvykio metu buvo apgadintas jo naudojamas dviratis, telefonas. Sutinka, kad dviratį, įtariamasis, t.y., D. tėvas, sutvarkytų pats, taip pat, kad naują telefono ekraną perdėtų, atsiprašytų ir tada jam atleistų ir netgi taikytųsi. Prašo grąžinti dviratį, yra atvykęs su mama. Kol kas ieškinio nereiškia, jeigu D. tėvas sutvarkys sugadintus daiktus, tai civilinio ieškinio nereikš. Kopijos padarymui, pateikia telefono įsigijimo dokumentą (75, 77-79 b. l.).

Nukentėjusioji A. J. tyrimo metu parodė, kad 2015m. liepos 11 d., vakare, sūnus M. J., išėjo su draugais. Kadangi sūnus beveik pilnametis, tai vakarais būna ilgiau lauke, grįžta ir vėliau. Apie 22.00 val., o gal kiek ir vėliau, jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad sūnus yra policijoje, Purienų gatvėje ir kad atvyktų pasiimti, nes jis nepilnametis. Nuvyko į policijos komisariatą ir ten rado sūnų. M. buvo vienas, o jo draugas K. buvo nuvežtas apžiūrai į ligoninę. Sūnus paaiškino, kad prie „(duomenys neskelbtini)“, pažįstamos merginos, vardu D., tėvas, atvykęs su kitu vyru, sumušė K. Tada tempė jį, t.y., jos sūnų už megztinio, jam neriantis iš megztinio, iš kišenės iškrito telefonas ir sudužo ekranas, ir dar tas vyras, sulaužė dviratį. Vyriškis buvo labai įsiaudrinęs ant vaikinų, kodėl jis taip elgėsi, M. sakė, kad nesuprato. Dviratį vyras sulaužė tyčia, trankė į žemę, mynė kojomis. Sūnaus jis nesužalojo, dėl to pretenzijų nėra. Telefonas „Samsung Galaxy S 4“ pirktas jos lėšomis, buvo naudotas, tačiau ekranas sudaužytas ir jo pakeitimas kainuoja 40 €. Dar sugadino dviratį, domėjosi dviračių remonto dirbtuvėse, kiek kainuoja sutvarkymas, tai sakė, kad 160 €. Viso padaryta turtinė žala 200 €. Po įvykio vyriškis susirado juos, telefonu sūnaus atsiprašė už savo elgesį, pažadėjo sutvarkyti dviratį ir pakeisti telefono ekraną. Sutiko su jo pasiūlymu, atsiprašymą priėmė. Jeigu vyriškis atlygins žalą, sutvarkys daiktus, tai jam pretenzijų neturės. Kol kas civilinio ieškinio nereiškia, jeigu nebus atlyginta iki teismo, teisme pareikš ieškinį (93-94 b. l.).

Liudytojas P. Š. tyrimo metu parodė, kad 2015-07-11 dirbo ,, (duomenys neskelbtini) ” parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini) ” apsaugos darbuotoju. Ši diena buvo paskutinė jo darbo diena, todėl gerai šią dieną įsiminė. Apie 21.40 val. išėjo parūkyti į lauką ir pamatė, kad vyksta kivirčas tarp 4-5 jaunuolių ir dviejų suaugusių vyrų. Konfliktas tarp jų vyko vidinėje kiemo pusėje, prie rampos, kur atvežamos prekės. Tuo metu stovėjo prie tarnybinio išėjimo, kuris yra prie ,,(duomenys neskelbtini)” rampos. Pastebėjęs vykusį konfliktą apie 20 sekundžių, suprato, jog kažkas yra ne taip. Vienas iš vyriškių matė kaip spyrė į ant žemės gulintį dviratį. Tai buvo paskutinis to vyriškio suduotas smūgis, nes po to, jis sėdo į keleivio pusės „Audi” markės automobilį, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo, matė tik, kad automobilis yra pilkos spalvos ir išvažiavo. Konfliktas vyko kažkur apie 50-60 metrų nuo jo rūkymo vietos, todėl gerai matė vyriškio, kuris spyrė į dviratį, veiksmus. Kitas vyriškis, tuo metu stovėjo, nieko nedarė. Vyriškis sudavęs smūgį į dviratį buvo apsirengęs treninginėmis kelnėmis ir maike trumpomis rankovėmis. Tas vyriškis buvo trumpai kirptais plaukais (skusta galva). Iškart po to, per parduotuvę nuėjo iki tos vietos, kur vyko konfliktas. Atėjęs pastebėjo jaunuolį, kuriam buvo prakirsta lūpa bei ant žemės numestą visiškai sulaužytą dviratį. Iškvietė policijos pareigūnus iš vieno iš jaunuolių telefono. Esant reikalingumui asmenį, kuris spardė dviratį atpažinti galėtų, nes vizualiai šį asmenį įsidėmėjo (99-100 b. l.).

Liudytojas R. K. tyrimo metu parodė, kad liepos 11 d., vakare, apie 19.00 val., prasidėjo giminės balius Šiaulių mieste, kavinėje. R. J. yra būsimos žmonos dėdė. Jis buvo su šeima baliuje, buvo ir jo nepilnametė dukra D.. Merginai skambinėjo ir rašinėjo kažkokie vaikinai, nedavė jai ramybės ir ji paprašė pakalbėti su jais, kad paliktų ją ramybėje. Tada paėmęs ragelį, paprašė liautis skambinėti ir rašinėti. Vaikinas pakeltu tonu jam sakė, kad ką čia jam aiškina ir t.t., kalbėjo labai nepagarbiai ir negražiai, tada pasakė, kad jeigu nežino su kuo kalba, tada atvažiuos ir pažiūrės kaip tada kalbės. Pasakė, kad gali susitikti ir pakalbėti į akis, jis išvadino jį „lopu“ ir kitais žodžiais ir padėjo ragelį. Įvykio metu buvo blaivus. D. vėl skambinėjo tie patys vaikinai, nesiramino. Tada R. J. paėmė ragelį ir atsiliepė, jį išvadino visokiais įžeidimais, tiesiog provokavo susitikti, patys pasakė, kur randasi ir pan. Fone girdėjosi daug balsų, juokėsi, tyčiojosi. R. jie labai įžeidė ir tada abu nusprendė važiuoti iki jų ir pasikalbėti, kas vyksta. R. irgi buvo blaivus. Nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, 8 vaikinai buvo aikštelėje prie rampos. Tada išlipo iš automobilio, R. nuėjo iki jų ir kalbino. Atidarė automobilio „Audi 100“, mėlynos spalvos bagažinę, nes joje kažkas trankėsi ir sutvarkė daiktus. Negrasino jokiais žodžiais, situacija buvo rami ir jis ramiai elgėsi. R. sakė jiems, kad gali visi važiuoti iki tėvų išsiaiškinti, tačiau visi tylėjo. Irgi priėjo ir paklausė, kodėl taip jie „mandravoja“, tai dabar pakalbėti reikia, kuris „mandravojo“ ir įžeidinėjo. Pasakė, kad jie visi rodytų telefonus, jie išsiėmė telefonus iš kišenių. Pats surinko numerį, iš kurio skambinėjo D.. Suskambo telefonas kažkurio vaikino, prie kurio priėjęs R. staiga bumbtelėjo per veidą. R. sureagavo į tai, nesuvaldė emocijų ir kai sudavė, jį atitraukė. Kiek matė, tam vaikinui, kuriam sudavė R., iš rankų telefonas iškrito ir R., eidamas atbulas, nes jį atitraukinėjo nuo jų, netyčia užmynė ant jo. Tyčios trypti telefono nebuvo, nes mėgino dar jį paimti, bet nespėjo. Visi vaikinai ir tas, kuris gavo per veidą, pabėgo, išsilakstė ir žiūrėjo, kas vyksta. Vienas vaikinas, buvęs su dviračiu, stovėjo ir nebėgo, tada R. staiga čiupo tam vaikinui už megztinio ir tempė jį. Vaikinas išsinėrė iš megztinio, bet ar telefonas iškrito iš megztinio, to nematė. Išsinėręs iš megztinio, pabėgo ir tas vaikinas. Tada R. paėmė dviratį nuo žemės ir su rankomis sulenkė vairą, dar užlipo ant rato ir jį sulankstė. Liepė ateiti ir pasiimti vaikinui dviratį, bet nė vienas nėjo artyn. Dviratį paliko ir išvažiavo. Tai viskas ką matė, pats asmeniškai nė vienam vaikinui nesudavė, negrasino ir turto nesugadino (102-104 b. l.).

2015-07-11 Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio metu nukentėjo nepilnametis K. Ą. (4 b. l.).

2015-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), apžiūra, fotografuota (6-11 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 997/15(04) nurodyta, kad K. Ą. nustatytas lūpų sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruvomis abiejose lūpose, muštine žaizda ir nubrozdinimu viršutinėje lūpoje. K. Ą. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. K. Ą. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. K. Ą. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (20 b. l.).

2015-09-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis K. Ą. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A7“, IMEI (duomenys neskelbtini) (42-43 b. l.).

2015-09-07 apžiūros protokole užfiksuota pateikto mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A7“ apžiūra (44-52 b. l.).

2015-07-11 A. J. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2015-07-11 apie 22.20 val., paskambinęs sūnus M. J. pranešė, jog prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nepažįstamas vyras sulaužė jo dviratį ir apgadino telefoną „Samsung Galaxy S4“. Taip pat sūnus paaiškino, kad vyriškis sudavė jo draugui K., dėl ko iškviesta policija. Prašo kaltininką nubausti įstatymo nustatyta tvarka (73 b. l.).

2015-09-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. J. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A4“, IMEI (duomenys neskelbtini) (83-84 b. l.).

2015-09-14 apžiūros protokole užfiksuota pateikto mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A4“ ir dviračio „Panther“ apžiūra, fotografuota (85-89 b. l.).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamojo R. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal teismų praktiką viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013).

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis R. J. pripažino kaltinimą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įžūliais veiksmais, pašalinių asmenų akivaizdoje, sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam K. Ą., taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, po smūgio, iškritus iš rankų K. Ą. telefonui ant žemės, tyčia koja jį užmynė ir sudaužė, bei spardydamas ir mėtydamas į žemę, tyčia sugadino M. J. dviratį, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Nukentėjusiųjų K. Ą., E. Ą., M. J., A. J. parodymai, liudytojų P. Š. ir R. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolai ir kt.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konflikto metu be nukentėjusiųjų K. Ą. ir M. J., bei kaltinamojo R. J. buvo pašalinių asmenų, be to, dėl kaltinamojo netinkamo elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, kad R. J. fizinį smurtą panaudojo prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, t. y. laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“ požeminės automobilių stovėjimo aikštelės prieigose, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, adresu (duomenys neskelbtini). Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad R. J. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji R. J. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo R. J. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas R. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai bei vienam iš nukentėjusiųjų. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis R. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis R. J. teistas, teistumas neišnykęs (121-123 b. l.), buvo baustas administracine tvarka (124-127 b. l.), dirbantis (129-130 b. l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip mokantis dirbti komandoje ir individualiai, darbuotojas pasižymi kruopštumu, atsakingumu, užduotis atlieka gerai, nėra konfliktiškas (b.l. 165), VĮ Dainų PSPC PSC ir VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos PSC nesilankė (133, 134 b. l.), VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (132 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. J. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, t. y. 1) asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą – padaryti nusikaltimai nėra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) asmuo turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme – ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo R. J. galimybes, pažymėtina, kad R. J. nors nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, tačiau šioje baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoširdžius parodymus, dėl nusikalstamos veikos gailisi, teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, Teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atlygino, taip pat atlygino vienam nukentėjusiajam turtinę žalą, pergyvena dėl savo poelgio, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, yra vedęs, turi 3 vaikus, iš kurių 2 nepilnamečiai.

Kadangi kaltinamasis R. J. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dalį žalos yra atlyginęs, be to, aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis vertina savo veiksmų neigiamas pasekmes, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi iš visumos aptartų duomenų matyti, kad R. J. supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti R. J. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 24 d.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus.

R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (112-114 b. l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal LR CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 33,66 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už K. Ą. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (23-25 b. l.). Iš bylos matyti, kad kaltinamasis atlygino patirtą žalą 2015-10-01 sumokant 33,66 Eur (29 b. l.). Kadangi kaltinamasis visiškai atlygino pareikštą civilinį ieškinį, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str.).

Nukentėjusioji E. Ą. pareiškė civilinį ieškinį 35 Eur turtinei žalai atlyginti (dėl telefono dėklo sugadinimo 15 Eur ir telefono apgadinimo 20 Eur) ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (dėl sūnaus patirtų sužalojimų ir kentėto skausmo, bei išgąsčio) (67 b. l.) 2015-09-10 nutarimais E. Ą. pripažinta civiliniu ieškovu dėl turtinės ir neturtinės žalos ir nukentėjusiąja dėl turtinės žalos (68-69, 70-71 b. l.).

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš R. J. priteisiama 35,00 Eur turtinės žalos atlyginimas K. Ą., kadangi buvo sugadintas telefono dėklas, kurio vertė pagal pateiktą kvitą – 15,00 Eur (61 b. l.), o dėl paties telefono apgadinimo, kuriuos E. Ą. įvertino 20,00 Eur, pateiktų kvitų nėra, tačiau kaip matyti iš 2015-09-07 K. Ą. pateikto mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A7“ apžiūros protokolo, telefonui nustatyti grūdinto stiklo ir korpuso pažeidimai, dangtelio pabraižymas nugarėlėje, suplėšytas telefono dangtelio korpusas, pabraižyti telefono vidinio dangtelio kraštai - šonai (44-52 b. l.), todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad prašomas turtinės žalos atlyginimas atitinka, patirtos žalos dydį.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Šioje byloje teismas nustatė, jog K. Ą. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą – nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kentė skausmą, kitus neigiamus emocinius pergyvenimus. Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti tyčiniais veiksmais. Objektyvių įrodymų, kad padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, pakenkė jo reputacijai, sumažino mokymosi galimybes, nukentėjusysis nepateikė. Padarytas sužalojimas neriboja negrįžtamai jo įprasto gyvenimo būdo, nėra kliūtis gyventi įprastu gyvenimo ritmu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės ir pan.). Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-537/2008, 2K-447/2010, 2K-605/2011), taip pat į visas ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog nukentėjusiojo K. Ą. mamos E. Ą. reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam K. Ą. iš kaltinamojo E. J. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. Valančienės 2015-10-22 nutarimu R. J. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į dalį 1035,00 Eur jam priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 300 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje (139-140 b. l.). Pagal BPK 151 str. 1 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese (BPK 151 str. 1 d.). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiojo K. Ą. pareikštas civilinis ieškinys, priteisiant iš R. J. 535 Eur. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniui užtikrinti taikymas keičiamas nustatant, kad R. J. taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nuosavybės teise priklausančias lėšas – 535 Eur, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. J. kas mėnesį disponuoti iki 300 Eur suma, ir taikyti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. kompaktinė plokštelė su nepilnamečio K. Ą. apklausos įrašu, prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama byloje; 2. mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A7“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui K. Ą., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas neribotai jo nuosavybei (53-54 b. l.); 3. mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A4“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir dviratis „Panther“ grąžinti savininkui M. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami neribotai jo nuosavybei (90-91 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiųjų, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. Ą. ieškinį dalyje dėl 35,00 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. J. K. Ą. priteisti 35,00 Eur (trisdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

K. Ą. ieškinį dalyje dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. J. K. Ą. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

R. J. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nuosavybės teise priklausančias lėšas – 1035,00 Eur, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. J. kas mėnesį disponuoti iki 300 Eur suma pakeisti nustatant, kad R. J. taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nuosavybės teise priklausančias lėšas – 535 Eur, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. J. kas mėnesį disponuoti iki 300 Eur suma, ir taikyti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Procesą, dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikšto 33,66 Eur civilinio ieškinio atlyginimo, nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. kompaktinę plokštelę su nepilnamečio K. Ą. apklausos įrašu, prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje; 2. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A7“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkui K. Ą., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jo nuosavybei; 3. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A4“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir dviratį „Panther“ grąžintus savininkui M. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jo nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius