- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1300-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22366-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- V. M.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas, Vytautas Paulauskas, Benediktų Paulauskuyra
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. (toliau – ieškovas) pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad prieš 2023 m. vasario 8 d. parengiamąjį teismo posėdį pateikė teismui prašymą paskirti posėdį kitą dieną, nes dėl ligos ieškovas negali dalyvauti posėdyje paskirtą dieną, taip pat jame negali dalyvauti ieškovo advokatas, nes yra užimtas kitoje byloje. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis negavo nei atsakovo atsiliepimo į ieškinį, nei šaukimo į teismo posėdį. Ieškovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė papildomus įrodymus. 2023 m. kovo 15 d. ieškovas pateikė prašymą dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo, prie kurio pridėjo advokato Benedikto Paulausko pasirašytą 2022 m. lapkričio 7 d. išrašą iš teisinių paslaugų sutarties.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. J. (toliau – atsakovas) atsiliepimu į ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų nei dėl negalėjimo atvykti į teismo posėdį ar prisijungti prie posėdžio nuotoliniu būdu, nei dėl atstovavimo teisinių santykių bei atstovo užimtumo kitoje byloje. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė ir aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. ieškovas remiasi tuo, kad nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių, t. y. iki parengiamojo posėdžio pradžios pateiktame prašyme paskirti kitą parengiamojo teismo posėdžio datą ieškovas buvo nurodęs svarbias negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis, be to, ieškovas pateikė įrodymus, papildomai patvirtinančius ieškinio pagrįstumą, todėl ieškinys nepagrįstai atmestas kaip neįrodytas;
4.2. nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, kad ieškovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį ir neprašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovas prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį grindė savo atstovo (advokato) užimtumu kitoje byloje, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovas yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu, ieškovas teikė skirtingus advokato duomenis (Vytautas Paulauskas, Benediktas Paulauskas), be to, nepateikė jokių įrodymų apie advokato užimtumą kitoje byloje, o teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra informacijos apie ieškovo nurodomo advokato užimtumą kitose bylose tą dieną, kurią buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, t. y. 2023 m. vasario 8 d.;
4.3. iš bylos medžiagos nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2023 m. vasario 8 d. Teismo pranešimas apie parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas asmeniškai ieškovui kaip trečiojo asmens UAB „Gastechas“ atstovui (vadovui), tai patvirtina teismui grąžinta pažyma apie dokumento įteikimą, iš kurios matyti, kad pranešimas įteiktas 2023 m. sausio 21 d. Aplinkybę, kad ieškovas apie parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas, patvirtina ir jo paties teismui pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį, teisme gautas 2023 m. vasario 8 d. Taigi, ieškovas apie 2023 m. vasario 8 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Ieškovo argumentas, kad jis negavo atsiliepimo į ieškinį ir negalėjo pateikti tripliko per teismo nustatytą terminą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes byloje nebuvo paskirtas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu ir teismas nebuvo nustatęs termino ieškovui pateikti dubliką (ne tripliką, kaip nurodo ieškovas), o teismo sprendimas už akių buvo priimtas ne dėl to, kad ieškovas nepateikė procesinio dokumento, o dėl to, kad ieškovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį, kaip nurodyta pirmiau, jis buvo informuotas tinkamai;
Šalies argumentai
4.4. ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes pranešimo apie 2023 m. vasario 8 d. parengiamąjį teismo posėdį negavo jo atstovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam atstovauja advokatas Vytautas Paulauskas. Teisinių paslaugų sutartis prie ieškinio nebuvo pridėta. Teismo pranešimas apie parengiamąjį teismo posėdį buvo išsiųstas ieškovo nurodytam jo atstovui advokatui Vytautui Paulauskui ieškovo nurodytu adresu, bet grįžo neįteiktas, adresatui neatsiėmus siuntos per jos saugojimo terminą;
4.5. 2023 m. vasario 8 d. prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo ieškovas nesirėmė aplinkybe, kad apie parengiamąjį teismo posėdį jo atstovas nėra tinkamai informuotas, o nurodė, kad jo advokatas yra užimtas kitoje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl negalės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje 2023 m. vasario 8 d. Be to, šiame prašyme ieškovas savo atstovą įvardijo ne Vytautu Paulausku, o Benediktu Paulausku. Prie prašymo nebuvo pridėta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad advokatas Benediktas Paulauskas turi dalyvauti kitoje byloje Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. vasario 8 d., taip pat nebuvo pateikta atstovavimo (teisinių paslaugų) sutartis. Teismas patikrino teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, tačiau juose nebuvo informacijos apie advokato Benedikto Paulausko užimtumą kitose bylose 2023 m. vasario 8 d. Dėl to teismas nepripažino pagrįstomis ieškovo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo advokato užimtumu kitoje byloje, dėl kurių jis prašė atidėti 2023 m. vasario 8 d. parengiamąjį teismo posėdį;
4.6. ieškovas šių aplinkybių nepagrindė ir prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tik dar kartą pakartojo, kad jo advokatas parengiamojo teismo posėdžio metu buvo užimtas kitame teisme nagrinėjamoje byloj;
4.7. Ieškovas 2023 m. kovo 14 d. taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (teisme gautas 2023 m. kovo 15 d.), prie kurio pridėjo advokato Benedikto Paulausko pasirašytą išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos su ieškovu. Ieškovo pateikto išrašo iš teisinių paslaugų sutarties sudarymo data yra 2022 m. lapkričio 7 d., jame nurodyta, kad advokatui pavedama suteikti teisines paslaugas ieškovui V. M. civilinėje byloje Nr. 2-2142-1154/2023, o teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2022 m. spalio 26 d. Pažymėtina, kad nagrinėjamai civilinei bylai numeris 2-2142-1154/2023 buvo suteiktas tik 2023 metais (2022 metais bylos numeris buvo 2-27383-1154/2022), taigi sudarant teisinių paslaugų sutartį (2022 m. spalio 26 d.) ir parengiant jos išrašą (2022 m. lapkričio 7 d.) nei ieškovui, nei jo atstovui nagrinėjamos bylos numeris, kuris jai buvo suteiktas 2023 metais, negalėjo būti žinomas. Remdamasis tuo, teismas ieškovo pateiktą 2022 m. lapkričio 7 d. išrašą iš teisinių paslaugų sutarties vertina kaip neteisėtą ir tikrovės neatitinkantį dokumentą, nes jo turinyje nurodomi duomenys, kurie neegzistavo ir negalėjo būti žinomi tuo metu, kada jis buvo sudarytas;
4.8. byloje nėra duomenų apie ieškovo su advokatu teisėtai sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių dėl to, kad apie teismo parengiamąjį posėdį nebuvo tinkamai informuotas ieškovo atstovas, taip pat dėl to, kad ieškovo atstovas negalėjo atvykti į teismo posėdį, nes buvo užimtas kito teismo nagrinėjamoje byloje (CPK 246 straipsnio 1 dalis);
4.9. aplinkybę, kad 2023 m. vasario 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ieškovas nurodė tik 2023 m. vasario 13 d., t. y. teismo sprendimo už akių priėmimo dieną. 2023 m. vasario 13 d. „Lydraštyje dėl dokumentų pateikimo“ ieškovas nurodė, kad pateikia Sodros pranešimą apie ieškovui išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tačiau ieškovo pateiktame dokumente nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tai yra išrašas iš Sodros informacinės sistemos. Ieškovo pateiktame dokumente nurodyta, kad nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. vasario 10 d. ieškovui yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau dokumentas neturi jokių rekvizitų, nėra patvirtintas jį išdavusio asmens, t. y. neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų;
4.10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. vasario 8 d. parengiamasis teismo posėdis buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, apie tai ieškovas buvo informuotas, 2023 m. sausio 30 d. pateikė teismui savo ir trečiojo asmens el. pašto adresą prisijungimo nuorodai prie vaizdo konferencijų programos ZOOM atsiųsti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis neturėjo galimybės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje nuotoliniu būdu;
4.11. bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne šalies pasyvumas (nepateikiant atsiliepimo) ir pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, kurie yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu;
4.12. ieškovas pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė vienintelį argumentą, susijusį su teismo sprendimo (ne)pagrįstumu, t. y. tai, kad jis buvo pateikęs teismui liudytojos N. A. pareiškimą, kad ji matė 2022 m. spalio 22 d. įvykį, kurio metu (duomenys neskelbtini) cokolinio (pirmojo) aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko šalia stovėjusių transporto priemonių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktas. Ieškovas taip pat nurodė, kad, esant neatidėliotinam būtinumui, įvykio liudytoją būtų tikslinga kviesti į parengiamąjį teismo posėdį. Prie pareiškimo ieškovas pridėjo 2023 m. kovo 2 d. notarės Sandros Vinciūnienės patvirtintų liudytojos N. A. parodymų kopiją, UAB „Autotiesinimas“ 2022 m. lapkričio 4 d. sąmatą bei Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;
Žemesnės instancijos teismas
4.13. teismo vertinimu, ieškovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių ir nesutikdamas su teismo sprendimu, nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ar pagrįstumu. Ieškiniu ieškovas reikalavo priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą, taigi, kaip nurodyta 2023 m. vasario 13 d. sprendime už akių, jam teko pareiga įrodyti atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 straipsnis), t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas sprendime už akių konstatavo, kad, formaliai įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindo išvadai apie atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą nėra. Be to, ieškovas neįrodė turintis reikalavimo teisę, nes ieškovo valdomas automobilis nuosavybės teise priklauso ne jam, bet trečiajam asmeniui UAB „Gastechas“, kuriam ir buvo išrašyta sąskaita už automobilio remontą;
4.14. ieškovo pateikti papildomi įrodymai nepatvirtina aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti 2023 m. vasario 13 d. teismo sprendimo už akių teisėtumu ar pagrįstumu. Pažymėtina, kad ieškovas nurodo, jog, esant neatidėliotinam būtinumui, būtų tikslinga kviesti liudytoja N. A., nors prieš tai tvirtino, kad ši liudytoja negali atvykti į teismą, ir teikė rašytinius jos parodymus. Kita vertus, vien liudytojos, betarpiškai nedalyvavusios įvykio metu, o galimai tik mačiusios jį iš tolo, parodymais, nesant jokių kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos – buvimą, atsižvelgiant į tai, kad teismas vertina ne pavienius įrodymus, bet jų visetą, nebūtų pagrindo paneigti teismo sprendimo už akių pagrįstumą ir teisėtumą;
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2023 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių, o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nebuvo tinkamai pranešta apie paskirtą parengiamąjį posėdį. Ieškovas negavo ir nepasirašė teismo šaukimo, šaukimą gavo tik byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo UAB Gastechas (2023 m. sausio 21 d.). Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad teismo šaukimo negavo ir nepasirašė ieškovo atstovas, advokatas Benediktas Paulauskas. Tai, kad buvo teisinių paslaugų susitarimas, patvirtina apmokėjimo už teisines paslaugas dokumentas serija (duomenys neskelbtini) pasirašytas 2023 m. vasario 24 d., kuriame nurodyta, kad ieškovas apmokėjo už suteikimas paslaugas pagal 2022 m. spalio 26 d. susitarimą. Kadangi ieškovo atstovui buvo sumokėta 2023 m. vasario 24 d., tai ieškovo atstovui buvo žinomas civilinės bylos numeris;
5.2. nei ieškovas, nei jo atstovas negalėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje ir ieškovas apie tai informavo teismą. Ieškovas turėjo nedarbingumą nuo 2023 m. vasario 6 d. iki vasario 10 d. imtinai. Ieškovo darbdavys UAB ,,Gastechas“ gavo pranešimą VSDF informacinėje sistemoje tik 2023 m. vasario 13 d., šio pranešimo tekstas su lydraščiu ir buvo pateiktas Vilniaus apylinkės teismui. Ieškovas negalėjo ir neturėjo prievolės dalyvauti Vilniaus apylinkės teismo posėdyje 2023 m. vasario 8 d. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrinti ieškovo nurodytą informaciją;
5.3. ieškovas negali būti atsakingas už savo atstovo advokato užimtumo grafiko pateikimą LITEKO sistemoje, todėl rėmėsi žodine savo atstovo informacija, kad 2023 m. vasario 8 d. ryte ieškovo atstovas dalyvaus kitame teismo posėdyje. Teismas formaliai įvertino visus procesiniu dokumentus ir nepatikrino advokato kontaktinės informacijos, advokato užimtumo ir adreso savo informacinėse sistemose;
5.4. nors teismo posėdis vyko per vaizdo konferencijų programą ZOOM, ieškovas negalėjo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nes visos informacinių ryšių priemonės teismo posėdžio dieną buvo ieškovo darbo vietoje, o pagal nedarbingumo sąlygas nedarbingumo laikotarpiu ieškovas privalėjo būti savo namuose ir tuo metu nedirbti;
5.5. parengiamojo posėdžio metu ir galėjo būti sprendžiamas įrodymų nepakankamumo ar naujų įrodymų išreikalavimo klausimai, pateiktų papildomų įrodymų trūkumai ir prieštaravimai bei apsisprendžiama dėl tinkamo ieškovo/atsakovo byloje. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nėra pagrindo naikinti sprendimo už akių, kad ieškovas tam tikras aplinkybes įrodinėja netinkamai, nepakanka įrodymų, kad jis neturi reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį.
Atsiliepimas
6. Atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
6.1. atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog teismo šaukimą į posėdį jis pasirašytinai gavo kaip byloje trečiuoju asmeniu įtraukto UAB „Gastechas“ vadovas (nes ieškovas yra šios įmonės vadovas). Ši aplinkybė nustatyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje. Įrodinėdamas negauto teismo pranešimo aplinkybę, ieškovas nesąžiningai siekia klaidinti teismą. Ieškovas taip pat nurodo, kad apie nuotoliniu būdu organizuojamą teismo posėdį jis buvo informuotas ir el. paštu. Aplinkybę jog ieškovas buvo informuotas apie posėdį, tiesiogiai patvirtina ir paties ieškovo atlikti procesiniai veiksmai: teismui pateiktas prašymas atidėti posėdį;
6.2. procesinio įteikimo instituto prioritetinis tikslas yra būtent faktiškai ir realiai informuoti asmenį apie teismo proceso eigą ir iš to kylančias asmens teises ar pareigas. Šiuo atveju nėra jokių priežasčių sutikti su ieškovu, jog jam realiai ir fiziškai pasirašius teismo šaukimą trečiojo asmens vardu, jis ir toliau neva nežinojo apie numatytą posėdį;
6.3. ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginį apie jo negalėjimą prisijungti prie posėdžio per kompiuterį ar telefoną priežasčių;
6.4. nei ieškovas, nei joks jo atstovas teismui iki posėdžio nebuvo pateikę jokių ieškovo atstovavimą patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų buvę galima vertinti, jog ieškovas buvo atstovaujamas advokato. Nepaisant to, bylą nagrinėjęs teismas ex officio patikrino ieškovo nurodytų advokatų užimtumą LITEKO informacinėje sistemoje ir nenustatė nė vieno iš ieškovo išvardintų advokatų užimtumo tos dienos bylose jokiame Lietuvos Respublikos teisme. Teismo nustatytų aplinkybių (apie tariamų ieškovo atstovų užimtumo nebuvimą kitose bylose) ieškovas ar jo atstovai nėra paneigę iki šiol;
6.5. iki posėdžio ieškovas nebuvo pateikęs net įrodymų, grindžiančių jo argumentus apie negalėjimą dalyvauti posėdyje. Po posėdžio nurodyti argumentai, jog VSDF neišduoda popierinės nedarbingumą patvirtinančios formos, nepaaiškina, kodėl 2023 m. vasario 6 d. sužinojęs apie savo (tariamą) nedarbingumą, ieškovas per dvi dienas nepateikė savo nedarbingumą patvirtinančių įrodymų iki 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdžio, nors prašymą atidėti šį posėdį pateikė;
6.6. ieškovo procesinis elgesys akivaizdžiai neatitinka CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningo šalies elgesio standartų, kadangi iki šiol ieškovas nėra pateikęs nei paaiškinimų, kodėl negalėjo dalyvauti posėdyje, nei tokius paaiškinimus galinčių pagrįsti įrodymų.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo UAB ,,Gastechas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą ir prašo ieškovo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
7.1. byloje tinkamai apie paskirtą teismo posėdį nebuvo informuotas nei ieškovas, nei jo atstovas. Ta aplinkybė, kad ieškovas žinojo apie paskirtą parengiamąjį posėdį, nepaneigia to fakto, kad tiek ieškovas, tiek jo atstovas, apie kurį buvo pranešta teismui, nebuvo tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį ir jo organizavimo būdą;
7.2. byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas bylą vedė per advokatą: ieškinyje buvo nurodyta, kad byla bus vedama per advokatą Benediktą Paulauską. Jei teismas abejojo dėl ieškovo atstovavimo, turėjo būti keliamas ieškinio pareiškimo trūkumų klausimas. Dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas yra atstovaujamas advokato Benedikto Paulausko, buvo pateikti į bylą po sprendimo už akių; atsakovo procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas ieškovo advokatas; ieškovas pateikė informaciją apie advokato užimtumą, tokią, kokią gavo iš advokato. Vien tai, kad LITEKO sistemoje nėra atitinkamų duomenų, nepaneigia fakto, kad advokatas negalėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje dėl užimtumo;
7.3. teismui buvo žinoma, kad ieškovas serga ir dėl to negali dalyvauti posėdyje. Teismas apie ieškovo nedarbingumą buvo informuotas ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Papildomai pateikiami ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis, patvirtinantis, kad 2023 m. vasario 6 d. – 2023m. vasario 10 d. ieškovas nebuvo darbe dėl ligos;
7.4. teismas visiškai nepagrįstai ignoravo tą faktą, kad vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui ir, priimdamas sprendimą už akių, bylos medžiagą vertino taip, lyg jau šalys būtų pateikusios visus prašymus, turimus dokumentus ir galutinai suformulavusios savo poziciją byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, kadangi: 1) ieškovas ir jo atstovas negalėjo dalyvauti 2023 m. vasario 8 d. parengiamajame posėdyje dėl pateisinamų priežasčių ir ieškovas buvo pateikęs prašymą dėl posėdžio atidėjimo; 2) ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamąjį posėdį; 3) su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
11. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
13. Trečiasis asmuo UAB ,,Gastechas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus (2023 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį bei UAB ,,Gastechas“ reikalavimų perleidimo sutartį dėl nuosavybės teise valdomų transporto priemonių remonto ir jo apmokėjimo). Trečiasis asmuo nepateikė objektyvių aplinkybių, kodėl šie įrodymai negalėjo buvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad pateikti dokumentai nenurodo papildomų aplinkybių, kurios darytų įtaką ginčo nagrinėjimui. Todėl teismas atsisako priimti šiuos įrodymus.
Dėl ieškovo informavimo apie teismo posėdį
14. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
15. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021).
16. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas);
17. Ieškovas tvirtina, kad buvo netinkamai informuotas apie teisme vyksiantį 2023 m. vasario 8 d. posėdį, tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko šį teiginį kaip nepagrįstą. Nors ieškovui asmeniškai ir nebuvo įteiktas pranešimas apie parengiamąjį teismo posėdį, tačiau pranešimas 2023 m. sausio 21 d. buvo įteiktas ieškovui kaip trečiojo asmens UAB „Gastechas“ vadovui. Sutiktina su ieškovo nurodyta pozicija, kad juridinio asmens vadovas negali būti sulyginamas su pačiu juridiniu asmeniu. Tačiau šioje situacijoje nagrinėjamas ne klausimas dėl juridinio asmens procesinės padėties ar subjektinių teisių ir pareigų, o klausimas, ar ieškovas žinojo apie teismo posėdžio datą ir laiką. Aplinkybė, kad 2023 m. vasario 8 d. ieškovas pateikė prašymą atidėti teismo posėdį bei tai, kad teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu per konferencijų programą ZOOM, kurios prisijungimo nuoroda buvo išsiųsta šalims nurodytu el. paštu ir ieškovas neneigia, kad negavo prisijungimo nuorodos, o tik nurodo, kad negalėjo prisijungti prie posėdžio, nes neturėjo tam tinkamos įrangos, suponuoja, jog ieškovas žinojo apie vyksiantį teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas buvo informuotas tinkamai apie parengiamąjį posėdį, į kurį neatvyko.
Dėl ieškovo ir jo atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje
18. CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis.
19. Ieškovas nurodo, kad teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos ir jam buvo suteiktas nedarbingumas nuo 2023 m. vasario 6 d. iki vasario 10 d. imtinai. Pranešimą VSDF informacinėje sistemoje ieškovo darbdavys gavo tik 2023 m. vasario 13 d., todėl tik tada ieškovas galėjo pateikti pranešimo tekstą teismui. Nors teismo posėdis ir buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, pasinaudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, ieškovas negalėjo dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, nes visos informacinės ryšių priemonės posėdžio dieną buvo ieškovo darbo vietoje, o nedarbingumo laikotarpiu ieškovas privalėjo būti savo namuose ir nedirbti.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo pateiktame dokumente nurodyta, kad nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. vasario 10 d. ieškovui yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau dokumentas neturi jokių rekvizitų, nėra patvirtintas jį išdavusio asmens. Nėra pridėti jokie papildomi įrodymai, kurie pagrįstų laikino nedarbingumo priežastis, kurios lėmė ieškovo negalėjimą prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio. Taipogi, žinodamas apie būsimą teismo posėdį nuotoliniu būdu, sutikdamas dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, ieškovas galėjo ir turėjo pasiruošti įrangą, kuri leistų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Ieškovas nurodo, kad pas gydytoją buvo vasario 6 d., likus dviem dienom iki paskirto posėdžio. Taigi, 2023 m. vasario 6 d. sužinojęs apie savo nedarbingumą, ieškovas turėjo apie tai informuoti teismą iki parengiamojo teismo posėdžio ir nurodyti priežastis, kodėl negali pateikti nedarbingumo pažymėjimo.
21. Ieškovas tvirtina, kad nėra atsakingas už savo atstovo advokato užimtumo grafiko pateikimą Liteko sistemoje, todėl rėmėsi žodine savo atstovo informacija, kad 2023 m. vasario 8 d. ryte ieškovo atstovas dalyvavo kitame teismo posėdyje, kuris vyko ne Vilniaus apylinkės teisme.
22. Ieškovas kartu su pareiškimu dėl 2023 m. vasario 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, kurie prieštarautų išvadai, kad ieškovo atstovas nedalyvavo kitoje byloje tuo metu, kai vyko parengiamasis posėdis 2023 m. vasario 8 d. byloje Nr. 2-2142-1154/2023. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra informacijos apie ieškovo nurodomo advokato užimtumą kitose bylose tą dieną, kurią buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Nėra pateikti paties advokato paaiškinimai ar kiti duomenys, kurie suteiktų pagrindo abejoti Liteko duomenimis ir patvirtintų aplinkybę, kad advokatas dalyvavo kitoje byloje tuo metu, kai vyko parengiamasis posėdis. Atsižvelgiant i tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę dėl ieškovo atstovo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir pagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu, ieškovas teikė skirtingus advokato duomenis (Vytautas Paulauskas, Benediktas Paulauskas), be to, nepateikė jokių įrodymų apie advokato užimtumą kitoje byloje, o teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra informacijos apie ieškovo nurodomo advokato užimtumą kitose bylose tą dieną, kurią buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis.
Dėl ieškovą atstovaujančio advokato
23. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Ieškovas nurodo, kad su advokatu Benediktų Paulausku yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį ir kaip įrodymą pateikė 2022 m. lapkričio 7 d. išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, kuriame nurodoma, jog minėtam advokatui pavedama parengti teismui visų rūšių procesinius dokumentus ir prašymus civilinėje byloje Nr. 2-2142-1154/2023, taip pat atstovauti klientą teisme, vesti kliento vardu civilinę bylą Nr. 2-2142-1154/2023, bei 2023 m. vasario 24 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pati teisinių paslaugų sutartis nėra pateikta į bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pateikti ieškovo duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovo ir advokato Benedikto Paulausko buvo susiklostę atstovavimo teisme santykiai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių dėl to, kad apie teismo parengiamąjį posėdį nebuvo tinkamai informuotas ieškovo atstovas, taip pat dėl to, kad ieškovo atstovas negalėjo atvykti į teismo posėdį, nes buvo užimtas kito teismo nagrinėjamoje byloje (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylai Nr. 2-2142-1154/2023 buvo suteiktas tik 2023 m., todėl ieškovas bei jo atstovas negalėjo žinoti bylos numerio 2022 m. lapkričio 7 d.
24. Ieškovas tvirtina, kad susitarimą tarp jo ir advokato patvirtina 2023 m. vasario 24 d. apmokėjimas už teisines paslaugas pagal 2022 m. spalio 26 d. susitarimą. Kadangi ieškovo atstovui buvo apmokėta 2023 m. vasario 24 d., ieškovo atstovui buvo žinomas civilinės bylos numeris. Kaip minėta anksčiau, ieškovas teismui nepateikė jo minimos 2022 m. spalio 26 d. sutarties. 2023 m. vasario 24 d. apmokėjime nurodyta, kad sumokėta 200 Eur suma už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, šis dokumentas neįrodo advokato atstovavimo byloje Nr. 2-2142-1154/2023. Dokumente nėra pateikiama pakankami informacijos, kuri leistų spręsti, kad egzistuoja galiojanti tarp ieškovo ir advokato Benedikto Paulausko sudaryta sutartis bei, kad buvo sumokėta advokatui už atstovimą šitoje byloje, taipogi nepaaiškina 2022 m. lapkričio 7 d. išraše esančių tikrovės neatitinkančių duomenų.
Dėl kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų
25. Ieškovas nurodė, kad jis buvo pateikęs teismui liudytojos N. A. pareiškimą, kad ji matė 2022 m. spalio 22 d. įvykį, kurio metu (duomenys neskelbtini) cokolinio (pirmojo) aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko šalia stovėjusių transporto priemonių kontaktas. Ieškovas taip pat nurodė, kad, esant neatidėliotinam būtinumui, įvykio liudytoją būtų tikslinga kviesti į parengiamąjį teismo posėdį. Prie pareiškimo ieškovas taip pat pridėjo 2023 m. kovo 2 d. notarės Sandros Vinciūnienės patvirtintų liudytojos N. A. parodymų kopiją, UAB „Autotiesinimas“ 2022 m. lapkričio 4 d. sąmatą bei Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
26. Ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos įrodymus įvertino kaip nepatvirtinančius aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti 2023 m. vasario 13 d. teismo sprendimo už akių teisėtumu ar pagrįstumu. Visi įrodymų trūkumai ar prieštaravimai, taip pat įrodymų išreikalavimo klausimai galėjo būti išspręsti parengiamajame teismo posėdyje.
27. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
28. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).
29. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo pateiktus įrodymus nurodė, jog remiantis CPK nustatyta tvarka rašytiniai liudytojo parodymai nelaikomi leistinais įrodymais. CPK 192 straipsnyje yra nustatyta liudytojo apklausos tvarka. Taipogi vien liudytojos, betarpiškai nedalyvavusios įvykio metu, o galimai tik mačiusios jį iš tolo, parodymais, nesant jokių kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos – buvimą, atsižvelgiant į tai, kad teismas vertina ne pavienius įrodymus, bet jų visetą, nebūtų pagrindo paneigti teismo sprendimo už akių pagrįstumą ir teisėtumą. Ieškovo pateiktas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepatvirtina šiai bylai reikšmingų aplinkybių, nes jame tik užfiksuoti paties ieškovo paaiškinimai ir nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, susijusių su automobilio apgadinimu, be to, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, taip pat nenustatyta ir administracinio teisės pažeidimo, nekonstatuotas pagrindas perduoti medžiagą kitai institucijai. Ieškovo pateikta UAB „Autotiesinimas“ 2022 m. lapkričio 4 d. sąmata patvirtina tik žalos faktą ir dydį – 247,30 Eur, iš jos taip pat matyti, kad buvo remontuojamos automobilio užpakalinės dešinės pusės durelės, tačiau ji nepatvirtina priežastinio ryšio, t. y. nepatvirtina, kad šią žalą padarė atsakovas.
30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl ieškovo pateiktų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą (nagrinėjamu atveju ieškovui), nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o ieškovas nepaneigė teismo išvadų, tik pateikia savo interpretacija kaip įrodymai galėtų būti papildyti ir vertinami parengiamajame teismo posėdyje.
31. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai ir objektyviai įvertino aplinkybes, lėmusiais sprendimo už akių priėmimą bei ieškovo nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.