- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- e2-22270-534/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17042-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- R. D., J. S.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank P&C Insurance“
- Kategorijos
- 2.2.4.4.14pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovams R. D., J. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“.Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų 1900,83 eurus, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nenurodydamas konkrečių žalos padarymo datų ir aplinkybių,nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini), du kartus buvo atsakovų užpiltas vandeniu, sugadinta ieškovės buto elektros instaliacija, pragręžtos ieškovės buto lubos. Vadovaujantis eksperto T. M. skaičiavimu žala yra 1600 eurų 83 centai, 300 eurų kainavo eksperto paslaugos. Žala padaryta atsakovų remontuojant jiems priklausantį butą. Atsakovai R. D., J. S. yra buto (duomenys neskelbtini), savininkai, kurie privalo ieškovei atlyginti nuostolius.
Atsakovai R. D., J. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad jų atsakomybė yra apdrausta trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance“. Prašo teismą ieškinį atmesti, nes atsakovai žalos ieškovei nepadarė ir negalėjo padaryti. 2020 balandį, kaip nurodo ieškovė, butas atsakovams nebuvo perduotas, o remontas prasidėjo gegužės pabaigoje, birželio mėnesį – buvo išnešti tik daiktai, nuplėšti tapetai, grindys, kitos konstrukcijos, santechnikos darbai nedaryti. Remontuojant grindis, jų negręžė, nes nebuvo poreikio, todėl negalėjo ieškovei pragręžti lubų. Elektros instaliaciją tvarkė 2020 rugpjūčio 11-13 dienomis, ieškovo elektros laidų nelietė. Nurodo, kad buvusiai buto (duomenys neskelbtini),savininkei atsakovams perdavus butą, perdavimo akte užfiksavus elektros skaitliuko parodymą. Vieną vakarą atsakovams atvykus į butą, pamatė, kad sukasi jų buto elektros skaitliukas, nors atsakovai bute negyvena, nenaudojo elektros energijos, nebuvo įjungtas elektros prietaisas. Atsakovui R. D. išjungus saugiklį, kad būtų atjungtas elektros padavimas į butą, neveiktų elektros skaitliukas, iš apatinio aukšto atvyko ieškovės dukra ir pasakė, kad dėl atsakovų veiksmų pusėje ieškovės buto (duomenys neskelbtini), nėra elektros srovės, negali naudotis elektros prietaisais. Atsakovams nėra aišku, kodėl už ieškovės suvartotą elektros energiją turi mokėti atsakovai, nes ieškovo turimas elektros skaitliukas jos aukšte fiksuoja tik buto (duomenys neskelbtini), dalyje ieškovės suvartotą elektros energiją, o likusioje buto dalyje suvartotą elektros energija apskaitoma atsakovų elektros skaitliuke kartu su atsakovų bute suvartojama elektros energija. Nurodo, kad savo bute grindų negręžė, nes nebuvo jokio poreikio remonto metu jas gręžti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ teismui nurodo, kad ieškovas nurodo, kad žala padaryta dėl trijų skirtingų įvykių – užliejimo vandeniu, elektros energijos tiekimo sutrikimų, buto lubų apgadinimo. Atsakovai butą perėmė 2020-04-24, ieškovė dėl buto užliejimo į namo administratorių kreipėsi 2020-04-17. Nurodo, kad nėra byloje nurodyti neteisėti atsakovų veiksmai – ieškovė neteisėtai buvo prisijungusi prie atsakovų elektros tinklų, todėl ieškovė už suvartotą elektros energiją privalo atlyginti nuostolius atsakovams, kurių elektros skaitliukas fiksavo suvartojimą, o atsakovai apmokėdavo skaitliuko rodmenis. Nurodo, kad ieškovės butas remontuotas prieš 15-20 metų, tačiau nusidėvėjimas eksperto išvadoje nefiksuojamas. Nusidėvėjimas yra mažiausiai 52,5 procentai.Prašo ieškinį atmesti.
Liudytojas A. S. nurodo, kad daro buto apdailą, bute pas atsakovą (duomenys neskelbtini), apsilankė pirmą kartą 2020 gegužės pabaigoje apžiūrėti, o darbus pradėjo 2020 birželį – plėšė tapetus, darė kitus darbus, butą paruošė remontui. Bute buvo sausą, jokio vandens nutekėjimo nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1714-661/2020).
Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu atlyginimo turi įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų ir kad šios patalpos priklausė (buvo valdomos) atsakovų.
Iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų – 2021-04-01 žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr.210324 nustatyta, kad ieškovė įrodinėja, kad atsakovai padarė jai žalą trimis įvykiais – apliedami butą vandeniu, nutraukdami elektros tiekimą, apgadindami lubas.Teismas ieškinį atmeta. Ieškovė nurodo, kad jos butas (duomenys neskelbtini), 2020 balandį buvo aplietas vandeniu dėl bute (duomenys neskelbtini), atsakovų vykdomų remonto darbų. Atsakovų pateikti įrodymai – turto perdavimo aktas įrodo, kad atsakovų buto (duomenys neskelbtini), valdymas prasidėjo 2020 balandžio 24 d., kai buvęs buto savininkas perdavė butą atsakovams. Ieškovės ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, kad 2020 balandį ieškovės butas buvo apipiltas vandeniu du kartus neatitinka tikrovės. Atsakovai nurodo, kad buto remonto darbus pradėjo 2020 birželį nuo vandens nereikalaujančių remonto darbų – plėšė tapetus, senas grindis, vežė šiukšles. Minėtą aplinkybę patvirtino liudytojas A. S.. Susirašinėjimas su UAB „Mano Būstas“ raštas 2020 birželio 9 d. rodo, kad buvo keičiamas per visus 5 aukštus bendro naudojimo vandens ir buitinių nuotekų stovas, nes jis buvo susidėvėjęs. Faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovai vandens užliejimo metu buto (duomenys neskelbtini), nevaldė, nenaudojo, nes negalėjo fiziškai patekti į jį, o bute (duomenys neskelbtini), nebuvo vandens nutekėjimo šaltinio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kadname (duomenys neskelbtini)ieškovės buto laiptinėje buvo keičiamas bendro naudojimo vandens ir buitinių nuotekų stovas, nes senas buvo susidėvėjęs. Atsakovai, kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkai ieškovei žalos jokia forma ir būdais nepadarė.
Ieškovė nurodo, kad jos butui (duomenys neskelbtini), atsakovai nutraukė elektros tiekimą, jai padaryta žala susideda iš išlaidų atkuriant elektros instaliaciją. Teismas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo už elektros instaliacijos atkūrimo darbus atmeta. Atsakovų veiksmai turi būti neteisėti. Faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovai nustatė, kad buto (duomenys neskelbtini), elektros skaitliukas veikia, nors bute elektros prietaisai išjungti. Išjungus elektros srovę paaiškėjo, kad buto (duomenys neskelbtini), dalis elektros vartojimo prietaisų yra prijungti prie atsakovams priklausančių elektros laidų ir buto (duomenys neskelbtini), suvartota elektros energijos fiksuojama atsakovų buto apskaitos prietaisų, už ją sumoka atsakovai. Atsakovų veiksmai yra teisėti atjungiant ieškovės buto elektros laidus, nes ieškovė buvo neteisėtai prisijungusi prie atsakovų buto elektros tiekimo linijos. Atsakovų veiksmai yra teisėti, todėl jie neprivalo atlyginti ieškovei žalą, susijusią su elektros instaliacijos sutvarkymu. Prisijungus prie svetimų elektros tinklų ir neteisėtai vartojant elektros energiją žala padaroma atsakovams, kurių elektros apskaitos prietaisas fiksuoja elektros suvartojimą.
Ieškovė nurodo, kad atsakovai ieškovės bute iš viršaus lubose pragręžė skylę, sugadino lubas. Teismas ieškovės reikalavimą atlyginti žalą, siejamą su lubų sutvarkymu atmeta, nes nėra įrodymų, kad atsakovai tyčia pragręžė ieškovei lubas be jokio būtinumo, neatliekant jokių darbų susijusių su gręžimu, daiktų pritvirtinimu. Ištyrus įrodymą - padidinus ieškovės pateiktą su ieškiniu 2021-04-01 žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr.210324 lubų nuotrauką, nustatyta, kad buvo gręžtos lubos iš ieškovės buto netoli pakabinamo lubų šviestuvo į viršų, nes matyti apvalūs grąžto pėdsakai aplink skylę (pradedant gręžti betoną, pradžioje grąžtas šokinėja, matyti du palikti apvalūs su grąžto trasomis grąžto palikti pėdsakais, už ištiesto metro nuotraukoje daugiau pėdsakų nesimato). Teismas ieškovės reikalavimą atmeta kaip neįrodytą.
Ieškovė naudojosi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu ir buvo tik iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio – 50 procentų. Teismas, atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteisia žyminį mokestį – 21,38 eurus (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš B. M., a.k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 21 eurą 38 centus bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.