Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. U.

viešame teisiamajame posėdyje tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-03-13, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 300 str. 2 d. ir 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., apie 2010 metus įgijęs žinomai netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008-08-22 VĮ REGITRA Lietuva E. S. vardu, suteikiantį vairuoti A, B kategorijų transporto priemones -, laikė jį savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav. iki 2012 m. pavasario, kol iš jo minėtą vairuotojo pažymėjimą paėmė A. M., iš kurio jis buvo paimtas policijos pareigūnų 2012-04-16. Tokiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 2 d.

Taip pat E. S., 2012-05-14 apie 5.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjo į A. U. priklausančio nuosavo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., triukšmavo, garsiai šaukė, išeidamas iš A. U. namų ranka trenkė į įėjimo į namą duris, tuomet išdužo durų stiklas, kuris sužalojo A. U. veidą, tokiu būdu padarė A. U. kairės akies sumušimą, pasireiškusį ragenos nubrozdinimu ir kraujosruva apatiniame voke, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu E. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip padarydamas nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Dėl netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo (LR BK 300 str. 2 d.)

Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad netikrą vairuotojo apžymėjimą jis įsigijo iš nepažįstamo asmens apie 2010 metus neturėdamas tikslo panaudoti jo Lietuvoje. Jis turėjo pasiūlymą dirbti užsienyje ir norėjo turėti vairuotojo pažymėjimą. Jis nepažįstamajam davė savo nuotrauką ir 200 Lt. Gavęs vairuotojo pažymėjimą, laikė jį savo namuose, jo nenaudojo. Kartą, tai buvo 2012 m., pas jį atėjo neblaivus jo draugės dėdė A. M. ir tarp jų kilo konfliktas dėl A. M. automobilio remonto. A. M. reikalavo iš jo pinigų, o kai negavo, paėmė iš jo vairuotojo pažymėjimą. Jis šio pažymėjimo nepasigedo, nes jo nenaudojo. Vėliau jam iš policijos pranešė, kad jis naudoja suklastotą vairuotojo pažymėjimą.

Liudytojas A. M. parodė, kad buvo davęs E. S. remontuoti savo automobilį, bet šis jo nesuremontavo, o sugadino vieną detalę. Jis reikalavo, kad E. S. atlygintų už sugadintą detalę, tačiau E. S. to nepadarė. 2012 m. vasarą jis užėjo pas E. S. į namus ir paėmė iš jo vairuotojo pažymėjimą kaip užstatą. Šį vairuotojo pažymėjimą nešiojosi apie savaitę iki kol jį surado policija. 2012-04-16 jis pats buvo pristatytas į policijos komisariatą ir policijos pareigūnai radę pas jį E. S. vairuotojo pažymėjimą, jį paėmė.

Iš 2012-06-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1387(12) matyti, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas E. S. vardu yra netikras. Netikras Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankas, jame esantys duomenys, nuotrauka bei parašas išspausdinti termosublimacinio spausdinimo būdu (kompiuterio terminiu spausdintuvu), o kinegramos, transporto priemonių piktogramos ir holograminės juostelės imitacijos išspausdintos termotransferinio spausdinimo būdu (b.l. 34-35)

Kaltinime E. S. dėl netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo nurodyta, kad jis 2008 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Kaune, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, perdavė savo fotonuotrauką, tam, kad šis pagamintų netikrą vairuotojo pažymėjimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. rugpjūčio 22 dieną, tiksliai tyrimo metu nenustatytą valandą, Kaune, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo žinomai netikrą dokumentą- kaltinime nurodytą vairuotojo pažymėjimą – ir laikė prie savęs, kol 2010 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku iš jo minėtą vairuotojo pažymėjimą paėmė A. M..

Vertinant šią kaltinimo dalį pažymėtina, kad BPK 23 str. numato, kad kaltinamame akte aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, numatantis tą veiką, t.y. vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte visiškai nenurodyta kur, kokiam asmeniui davė savo nuotrauką, kur, iš kokio asmens ir kokiomis aplinkybėmis kaltininkas netikrą vairuotojo pažymėjimą įgijo. Tokios aplinkybes nebuvo nustatytos ir teisiamajame posėdyje. Teisiamajame posėdyje nubuvo patvirtinta aplinkybė, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą E. S. įsigijo 2008-08-22 ir laikė jį pas save iki 2010 m. E. S. nurodė, kad šį dokumentą jis įsigijo 2010 m ir laikė iki 2012 m. kol jo nepaėmė A. M.. A. M. taip pat nurodė, kad iš kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą paėmė maždaug prieš savaitę iki jo sulaikymo policijoje 2012-04-16. Šiuos kaltinamojo ir liudytojo parodymus paneigiančių įrodymų nėra, todėl teismas laiko įrodytu, kad netiktą vairuotojo pažymėjimą kaltinamasis neteisėtai laikė nuo 2010 iki 2012 m. Kitos kaltinime nurodytos aplinkybės, sietinos su netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimu, šalintinos iš kaltinimo kaip neįrodytos.

Tačiau, net ir pašalinus iš kaltinimo nurodytas aplinkybes bei nustačius kitą neteisėtos veikos laikotarpį, E. S. veikos teisinė kvalifikacija nesikeičia. Todėl ši jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 2 d.

Dėl viešosios rimties trikdymo (LR BK 284 str. 1 d.)

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012-05-14 apie 5.30 val., užėjo į M. U. namus, adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., nes jam reikėjo pakalbėti su M. U., o dienos metu jo vis nerasdavo. Pasibeldus į duris, jas atidarė M. U. sesuo E. Jis užėjo į vidų. Netrukus atėjo ir jų motina A. U.. Jis pareikalavo, kad jos pakviestų M., pasakyti, kur jis yra, tačiau jos M. nepakvietė ir pradėjo ant jo šaukti, varyti jį iš namų. Jie su A. U. susibarė. Ginčas vyko namuose, abi pusės šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, A. U. stūmė jį iš namų. Išeidamas jis stipriai trenkė durimis, kad būtų dužęs stiklas jis negirdėjo. Jis buvo truputį neblaivus. Lauke jis netriukšmavo, durų nespardė.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. U. parodė, kad 2012-05-14 apie 5.30 val., į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., pradėjo kažkas belsti į duris. Jos dukra E., nepaklaususi, kas beldžia atidarė duris. Kai ji atėjo prie durų, pamatė, kad koridoriuje yra E. S. su draugu. E. S. buvo neblaivus. Matydama, kad dukra negali išprašyti jų iš namų, priėjo ji ir pareikalavo, kad E. S. išeitų, pastūmė jį prie durų. Tačiau jis reikalavo 1000 Lt, grasino susidorojimu, sakė, kad sukapos į gabalus. E. S. ją pastūmė. Tada ji dar kartą liepė jam išeiti bei pagrasino, kad iškvies policiją. Tada E. S. žengė už durų, o ji tuo metu norėjo uždaryti duris. Jau uždarius duris ir jas rakinant E. S., būdamas lauke, trenkė į durų stiklą. Stiklas duždamas iškrito ir sužalojo jai veidą. Durų stiklas yra užklijuotas nepermatoma plėvele, todėl ji nematė kuo ir kaip buvo išdaužtas stiklas, tačiau jį išdaužė E. S., nes jo draugas jau buvo nuėjęs. Stiklas galėjo būti išdaužtas kumščiu ar alkūne, o ne koja, nes iškelti koją iki stiklo yra per aukštai. Visas konfliktas vyko prie atidarytų laukujų durų ir triukšmas galėjo būti girdimas lauke.

Civilinį ieškinį 3050 LT sumai palaikė. Nurodė, kad dėl išdaužto durų stiklo patyrė 50 Lt turtinę žalą. Šią sumą ji sumokėjo kaimynui už durų remontą. Dėl sužalojimo patyrė 3000 Lt neturtinę žalą, kurią sudaro patirtas skausmas, pergyvenimai, patirtas šokas, 10 dienų trukęs gydymas. Dėl veido sužalojimo 10 dienų negalėjo dirbti parduotuvėje. Be to pradėjo bijoti kaltinamojo, kuris lankosi pas kaimynus, dėl jo neprognozuojamo elgesio.

2012-09-12 parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusioji A. U. nurodė įvykio aplinkybes (b.l. 69-73)

Liudytoja E. U.-K. parodė, kad 2012-05-14 apie 5.30 val., ji išgirdo stiprų beldimą ir spardymą į duris. Bijodama, kad triukšmas gali pažadinti vaiką, ji nuėjo prie durų ir nepasižiūrėjusi kas ten daužosi, jas atidarė. Už durų stovėjo E. S. su draugu. Abu buvo girti. E. S. ieškojo jos brolio. Kai ji pasakė, kad brolio nėra, jie užėjo į koridorių, E. S. grasino, kad brolį sugaus ir sukapos į gabalus, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Triukšmas buvo didelis. Išgirdusi triukšmą, atėjo motina A. U.. Joms pavyko išvaryti E. S. ir jo draugą laukan. E. S. išėjus ir už jo nugaros uždarant duris, dužo durų stiklas ir sužalojo motinai veidą. Stiklas dužo nuo E. S. smūgio, nes tik jis buvo prie durų. Jo draugas jau buvo kieme.

Iš 2012-09-06 medicininių dokumentų ir jų apžiūros protokolo matyti, kad A. U. buvo padarytas kairės akies sumušimas, pasireiškęs ragenos nubrozdinimu ir kraujosruva apatiniame voke. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl sužalojimo darbingumo neprarado. (b.l. 77-78)

Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, darytina išvada, kad nors E. S. į privačią teritoriją - nukentėjusiosios namus ir kiemą - atėjo vedinas asmeninės motyvacijos norėdamas išsiaiškinti tarpusavio santykius su nukentėjusiosios sūnumi, jo pasirinktas asmeninių santykių aiškinimosi būdas - durų daužymas, siekiant, kad jos būtų atidarytos; triukšmavimas, vartojant necenzūrinius žodžius po to kai durys buvo atidarytos; vandalizmas išdaužiant durų stiklą išeinant, kai jo reikalavimai nebuvo patenkinti - rodo aiškią kaltinamojo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis ne tik padarė žalą nukentėjusiajai, bet ir sutrikdė viešąją tvarką, aplinkinių gyventojų rimtį. E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytą aplinkybę, kad durų stiklą kaltinamasis išmušė koja. Nukentėjusioji ir liudytoja nurodė, kad stiklas buvo išmuštas ranka, o nukentėjusioji net nurodė, kad išdaužti stiklo su koja net nebuvo galima. Todėl ši kaltinimo aplinkybė tikslinama, nurodant, kad stiklą E. S. išdaužė ranka.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad viešąją tvarką sutrikdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus; į tai, kad nesunkiu nusikaltimu žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau sistemingai baudžiamas už administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe už tuos, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (b.l.11-14), jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 str. 2 d. (b.l.86), kas rodo, kad šioje byloje tiriami nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet dėsningas kaltinamojo vertybinių nuostatų rezultatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 55 str. kaltinamajam skirtinos ne laisvės atėmimo bausmės, jų terminą nustatant atsižvelgus į padarytų nusikaltimų sunkumą.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Sprendžiant dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, pažymėtina, kad nors A. U. nepateikė įrodymų 50 Lt turtinei žalai pagrįsti, įvertinus reikalavimo sumą ir būtinas išlaidas, reikalingas išdaužtam durų stiklui pakeisti (stiklo kaina, jo įstatymo darbai), ši ieškinio dalis laikytina atitinkanti realiai padarytą turtinė žalą, todėl tenkintina. Vertinant ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad iš esmės neturtinę žalą ieškovė patyrė ne tiesiogiai dėl kaltinamojo veiksmų, kuriais buvo sutrikdyta viešoji tvarka, bet dėl sužalojimo. Šiuo atveju kaltinamojo vandališki veiksmai daužiant durų stiklą buvo nukreipti ne į nukentėjusiąją, bet į jos turą. Iš byloje ištirtų įrodymų, akivaizdu, kad kaltinamasis savo veiksmais nesiekė sužaloti nukentėjusiosios ar kito įvykio vietoje buvusio asmens, nors tokias savo veiksmų pasekmes galėjo numatyti. Civilinei ieškovei padarytas sužalojimas įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurio darbingumo ji neprarado. Įrodymų, kad dėl sužalojimo 10 dienų negalėjo dirbti kasininke ir dėl to patyrė kokias nors neigiamas pasekmes ieškovė nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 1 d. ir 308 str., teismas

nusprendė:

E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. S. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

A. U. ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti A. U. iš E. S. 50 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 1050 Lt.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.