Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja D.Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-468/2013

Teisėja R.Valiulytė Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00267-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6

2013 m. balandžio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 02 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 2 d. 40 parų areštu, pagal BK 284 str. 1 d. – 30 parų areštu; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas; A. U. ieškinys tenkintas iš dalies: iš E. S. priteistas 50 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad jis, apie 2010 m. įgijęs žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008 08 22 d. VĮ Regitra Lietuva E. S. vardu, suteikiantį vairuoti A, B kategorijų transporto priemones, laikė jį savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. pavasario, kol iš jo minėtą vairuotojo pažymėjimą paėmė A. M., iš kurio jis buvo paimtas policijos pareigūnų 2012 04 16 d. Tokiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 2 d.

E. S. nuteistas ir už tai, kad jis 2012 05 14 d. apie 5.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjo į A. U. priklausančio nuosavo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), triukšmavo, garsiai šaukė, išeidamas iš A. U. namų ranka trenkė į įėjimo į namą duris, tuomet išdužo durų stiklas, kuris sužalojo A. U. veidą, tokiu būdu E. S. padarė A. U. kairės akies sumušimą, pasireiškusį ragenos nubrozdinimu ir kraujosruva apatiniame voke, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu E. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies: Trakų rajono apylinkės teismo 2013 02 14 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis E. S. neigia savo kaltę dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau, apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl E. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrindė jo kaltės objektyviais duomenimis, yra nepagrįsti. Atvirkščiai, nuteistojo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, parodymų patikrinimu vietoje, medicininiais dokumentais ir kita rašytine bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją, kad konfliktą sukėlė pati nukentėjusioji, o E. S. durų stiklo neišdaužė ir A. U. nesužalojo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentacija skundžiamame nuosprendyje dėl E. S. kaltės, padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, yra pakankama, motyvuota, išsami.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 05 14 d. A. U. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2012 05 14 d. apie 5.30 val. ji išgirdo didelį triukšmą, atsikėlusi tarpduryje pamatė du vyrus, vienas kurių buvo girtas E. S. (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas), kuris pradėjo šaukti, kad A. U. jam atiduotų pinigus, kuriuos neva buvo skolingas jos sūnus. Kai E. S. buvo paprašytas išeiti, rakinant duris, jis trenkė į durų stiklą ir stiklo šukės sužalojo A. U. akį (t. 1 b. l. 49).

2012 05 14 d. 13.28 val. A. U. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo konstatuota, kad jai buvo padarytas kairės akies sumušimas, pasireiškęs ragenos nubrozdinimu ir kraujosruva apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 50, 77 – 78).

Iš nukentėjusiosios A. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad įvykio metu E. S. grasino A. U., kad sukapos ją gabalais, nesutiko išeiti iš nukentėjusiosios namų, garsiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, ją pastūmė, išėjęs į kiemą stipriai trenkė į durų stiklą, nuo ko jis išdužo, o šukės sužalojo nukentėjusiajai veidą (t. 1 b. l. 57, 65 – 66). Akistatos su E. S. metu A. U. savo parodymų nekeitė (t. 1 b. l. 68), taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 69 – 73). Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir teisme, kur patvirtino visas esmines įvykio aplinkybes (t. 1 b. l. 136 – 141).

Liudytoja E. U. – K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausos teismo posėdyje metu davė nuoseklius parodymus, kad įvykio metu E. S., atėjęs pas juos į namus girtas, pradėjo šaukti, trankytis, norėjo užeiti į kambarį, reikalavo atiduoti skolą už brolį, pažadino jos mamą A. U., joms abiems grasino, atsisakė išeiti iš jų namų. Išvijus E. S. lauk ir uždarius duris, pasigirdo stiprus smūgis į jas, nuo kurio dužo stiklas, o šukės pataikė mamai į akį (t. 1 b. l. 59 – 60, 136 – 141).

Nuteistasis skunde pabrėžia, kad jis durų stiklo neišdaužė, tik išeidamas uždarė duris, o konfliktą sukėlė pati A. U., tačiau, apygardos teismo nuomone, tokie skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštarauja bylos medžiagai, todėl anaiptol nepaneigia E. S. kaltės dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. Atvirkščiai, byloje išvardintais duomenimis nustatyta, kad būtent apeliantas triukšmavo, garsiai šaukė nukentėjusiosios namuose ir išeidamas trenkė į uždarytas namo duris, tuomet išdužo stiklas, kuris sužalojo A. U. veidą. Teismui nėra pagrindo abejoti nei nukentėjusiosios, nei liudytojos parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, išsamūs, nesikeitė viso proceso metu. Taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. U. ar E. U. – K. siekė apkalbėti ar apšmeižti nuteistąjį, todėl davė melagingus parodymus. Be to, jų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, jog E. S. į svetimus namus veržėsi 5.30 val. Tokiu ankstyvu metu veržimasis į svetimus namus, kolegijos nuomone, pažeidžia visuomenėje priimtas elgesio taisyklės, todėl suprantamas tuose namuose gyvenančių asmenų elgesys, net ir garsiai reikalaujant, kad E. S. kuo greičiau išsinešdintų, o faktas, kad, kaip skunde teigia apeliantas, jo sužadėtinė, vežusi A. U. iki poliklinikos, pas ją jokių sužeidimų nepastebėjo, o A. U. jai apie įvykusį konfliktą nieko nepasakė, nėra pakankamas, norint paneigti E. S. kaltę. Atmetamas ir tas skundo argumentas, kad medicininių dokumentų apžiūros protokolai buvo sudaryti tik praėjus beveik 4 mėnesiams po konflikto. Pažymėtina, kad tai konstatuojant apelianto kaltę lemiamos reikšmės neturi, kadangi, kaip matyti iš pačių medicininių dokumentų, A. U. į ligoninę kreipėsi 2012 05 14 d. 13.28 val., t. y. jos būklė buvo apžiūrėta ir įvertinta praėjus apie pusdieniui po įvykio, o tai, kad minėti medicininiai dokumentai tyrėjos buvo apžiūrėti vėliau, neįtakoja sužalojimo fakto nustatymo.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendžio išvada, paremta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, kad 2012 05 14 d. apie 5.30 val. E. S. atėjo į A. U. priklausančio namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame triukšmavo, garsiai šaukė, išeidamas iš A. U. namų trenkė į įėjimo į namą duris, tuomet išdužo durų stiklas, kuris sužalojo A. U. veidą. Tokie apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Apeliantą išteisinti ir šioje dalyje skundžiamą nuosprendį panaikinti nėra jokio pagrindo.

Taip pat teismui nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo A. U. panaikinimo. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino ir nustatė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau skunde nepateikia tokį argumentą objektyviai patvirtinančių duomenų. Atvirkščiai, apylinkės teismas tinkamai ir argumentuotai nustatė padarytos žalos atlyginimo dydžius. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, nors A. U. nepateikė įrodymų turtinei žalai pagrįsti, tačiau atsižvelgiant į reikalavimo sumą (50 Lt), būtinas išlaidas, reikalingas išdaužtam durų stiklui pakeisti, taip pat į aplinkybę, kad, kaip nurodė nukentėjusioji, išdaužtą langą jai sutvarkė kaimynas, nagrinėjamu atveju 50 Lt turtinė žala laikytina atitinkanti realiai padarytą turtinę žalą. Priteistas neturtinės žalos dydis – 1000 Lt – taip pat nėra nepagrįstas ar neproporcingas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas įvertino aplinkybę, kad dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ji darbingumo neprarado, todėl ši aplinkybė negali pakeisti sprendimo dėl tik iš dalies tenkinto civilinio ieškinio ir priteistos neturtinės žalos dydžio. Visgi iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad A. U. dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, nepatogumų, išgyvenimų, todėl visiškai atmesti pareikštą civilinį ieškinį ir nepriteisti neturtinės žalos, kaip prašo apeliantas, nėra jokio pagrindo.

Apygardos teismas pripažįsta, kad skiriant apeliantui bausmę apylinkės teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad E. S. viešąją tvarką sutrikdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo teigimu, alkoholio vartojimas jo veiksmams jokios įtakos neturėjo. Aplinkybę, kad įvykio metu E. S. buvo neblaivus, patvirtino nukentėjusioji ir liudytoja, tačiau tokių duomenų nepakanka, konstatuojant alkoholio įtaką apelianto veiksmams. Iš karto po įvykio E. S. sulaikytas nebuvo, nebuvo patikrintas ir jo neblaivumas, todėl nepagrįsta teigti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo asmens apsvaigimas nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, teismas panaikina apylinkės teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir konstatuoja, kad E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visgi tai nekeičia paskirtos už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą bausmės dydžio, kadangi teismas apeliantui ir taip parinko švelnesnę bausmės rūšį – areštą, kurios dydį paskyrė nesiekiantį įstatyme numatyto vidurkio. Todėl net ir pripažinus, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismui nėra pagrindo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. 328 str. 1 p.,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 02 14 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta bei iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstyta įrodyta pripažintos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės pašalinti žodžius „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.