- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1365-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06152-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- K. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., KB Akademinė kredito
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12070-615/2019 pagal pareiškėjos K. D. savarankišką pareiškimą dėl naujų turtinių teisių nustatymo į buvusio sutuoktinio turtą, suinteresuoti asmenys – R. D., KB Akademinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų valdymo grupė“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, bankrutavusi KB „Nacionalinė kredito unija“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Donerga“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja 2019 m. balandžio 4 d. pateikė pareiškimą, kuriame prašė nustatyti nepilnametei dukrai G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjai uzufruktą iki dukters pilnametystės į gyvenamąją patalpą – šeimos butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį R. D., uzufrukto teisę suteikiant pareiškėjai.
2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir R. D. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptartas uzufrukto į nurodytą R. D. atitenkančią gyvenamąją patalpą klausimas. Antstolės N. B. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0176/18/00876, kurioje pagal Kauno r. 5-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį raštą Nr. LG-3501 dėl 172 505,74 Eur skolos su palūkanomis išieškojimo iš R. D. hipotekos kreditoriaus Akademinės kredito unijos naudai, 2019 m. balandžio 4 d. buvo paskelbtos evarzytines.lt portale elektroniniu būdu vykdomos varžytinės, siekiant priverstinai realizuoti R. D. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įvykus varžytinėms turto nuosavybės teisė pereitų tretiesiems asmenims. Pareiškėja savo vardu įgyto kito gyvenamojo ploto neturi, taip pat neturi realios galimybės jį įgyti, kadangi pareiškėjos pajamos yra nepakankamos. Nenustačius uzufrukto teisės į gyvenamąją patalpą bei butą priverstinai realizavus per varžytines, kyla reali ir neabejotina grėsmė, kad sutuoktinis, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir nepilnametis vaikas neteks gyvenamojo ploto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, pradėtą pagal šį pareiškimą. Išaiškino pareiškėjai, kad siekdama, jog jai ir jos nepilnametei dukrai būtų nustatytos naujos turtinės teisės (uzufrukto teisės) į buvusio sutuoktinio turtą, ji turi bendra tvarka pareikšti teisme prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Tuo atveju, jeigu tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl naujų santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, į teismą turėtų kreiptis ne viena pareiškėja, o abu buvę sutuoktiniai bendru pareiškimu. Nurodytu atveju mutatis mutandis būtų taikomos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriaus nuostatos ir teismas, spręsdamas dėl bendro buvusių sutuoktinių prašymo pagrįstumo, turėtų įvertinti, ar naujos santuokos sutarties pasekmių sąlygos nepažeidžia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorių turtinių teisių.
Šalies argumentai
4. Konstatavo, kad pareiškėja savarankišku reikalavimu kreipėsi į teismą dėl naujų turtinių teisių (uzufrukto teisių) į buvusio sutuoktinio R. D. turtą nustatymo, tačiau toks reikalavimas teisme negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių reiškia konstatavimą, jog daugiau tarpusavio turtinių teisių ir pareigų sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegali pareikšti naujo reikalavimo dėl naujų tarpusavio turtinių teisių ir pareigų. Galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas sutuoktinių tarpusavio turtinių teisių ir pareigų klausimu yra galutinis ir yra įgijęs res judicata galią.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pareiškėja galėjo siekti naujų teisių į buvusio sutuoktinio turtą nustatymo tiktai pasinaudodama paminėtos taisyklės dėl teismo sprendimo res judicata galios išimtimi, siejama su Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šia išimtimi pareiškėja nepasinaudojo ir į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė, dėl to savarankiškas reikalavimas dėl naujų turtinių teisių į buvusio sutuoktinio turtą nustatymo teisme negali būti nagrinėjamas (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
Šalies argumentai
6. Konstatavo, kad iškelta civilinė byla nutrauktina ir kitu savarankišku teisiniu pagrindu. Pareiškėja kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl uzufrukto teisės nustatymo. Uzufruktas yra teisė naudoti svetimą daiktą (Civilinio kodekso 4.141 straipsnio 1 dalis). Galimybė įgyvendinti naudojimosi daiktu teisę yra atskira daiktinė teisė (Civilinio kodekso 4.20 straipsnis). CPK 524 straipsnyje yra įvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais ypatingosios teisenos tvarka gali būti nagrinėjamos bylos dėl daiktinių teisių. Pagal CPK 524 straipsnį ypatingosios teisenos tvarka teisme gali būti nagrinėjamos bylos dėl: 1) valdymo fakto patvirtinimo; 2) nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; 3) daikto pripažinimo bešeimininkiu. Atvejų sąrašas baigtinis, todėl ypatingosios teisenos tvarka reiškiamą savarankišką reikalavimą dėl uzufrukto teisės nustatymo šiuo atveju turėjo būti atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, išaiškinant teisę reikšti ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka, o šioje proceso stadijoje byla turi būti nutraukta Civilinio proceso kodekso pagal 293 straipsnio 1 punktą.
7. Nurodė, kad nutraukdamas bylą nesprendžia 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, kadangi tuo atveju, jeigu pareiškėja kartu su savo buvusiu sutuoktiniu bendra tvarka kreiptųsi į teismą dėl 2017 m. spalio 23 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kartu prašydama naujoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki tokio klausimo išnagrinėjimo galėtų būti pažeistos nepilnametės G. D. teisės. Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškinta, kad, įsiteisėjus priimamai teismo nutarčiai, dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo jie turi kreiptis raštu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. pareiškus prašymą teismo išaiškinta tvarka, būtų pažeisti proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai: byla būtų teikiama tam pačiam teismui, joje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys būtų tie patys, jau įtraukti į nutrauktą civilinę bylą. Pareiškėjai pateikus prašymą, suinteresuoti asmenys turėtų teisę pateikti atsiliepimus į suinteresuotiems asmenims iš šios bylos jau žinomą reikalavimą, atsiliepimai savo esme būtų identiški jau pateiktiems į nagrinėjamą bylą.
8.2. Pareiškėja buvo pareiškusi identišką prašymą civilinėje byloje Nr. e2YT-2016-587/2019, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, tačiau į jį neatvykus pareiškėjos atstovei advokatei, teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą. Trečią kartą pareiškus identišką reikalavimą, kad ir pagal kitą procesinio kodekso normą, bylos dalyviai trečią kartą reikštų atsiliepimą į tą patį reikalavimą.
8.3. Teismas galėjo vadovaudamasis principu iura novit curia (lot. teismas žino teisę) ir pasirengimo bylą nagrinėti metu pasiūlyti pareiškėjai patikslinti reikalavimo dalyką, taip pat galėjo pavesti pareiškėjai išsiaiškinti suinteresuoto asmens, buvusio pareiškėjos sutuoktinio R. D., poziciją dėl prisijungimo prie pareiškėjos pareikšto ieškinio ir, esant tokiam sutikimui, pakeisti procesinę suinteresuoto asmens padėtį į pareiškėjo.
8.4. Teismas šioje byloje negynė viešojo intereso – vaiko teisės į būstą. Nors teismas paliko galioti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jų galiojimas sąlygotas nutarties nutraukti bylą įsigaliojimo datos. Pareiškėja, kreipdamasi pagal teismo išaiškinimą su nauju pareiškimu, vėl turės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.5. Pareiškėja reiškia prašymą vadovaudamasi ne daiktinės teisės, o šeimos teisės normomis. Sprendžiant šeimos bylas teismo vaidmuo yra aktyvus. Teismas, pasiūlęs pareiškėjai patikslinti pareiškimo dalyką, galėjo toliau bylą nagrinėti CPK XXXV skirsnio tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų patvirtinimo, CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu turi būti nutraukta civilinė byla, iškelta pagal vieno iš buvusių sutuoktinių pareiškimą dėl uzufrukto teisės į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą nustatymo.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Civiliniame kodekse, siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, tinkamų jo vystymuisi sąlygų sudarymą, nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).
12. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 12963-285/2017 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta pareiškėjos ir R. D. santuoka, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina (pareiškėja). Uzufruktas į R. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą nebuvo nustatytas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametei dukrai ir pareiškėjai, kaip nepilnametės motinai, iki dukters pilnametystės uzufruktą į gyvenamąją patalpą – šeimos butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį R. D., uzufrukto teisę suteikiant pareiškėjai.
13. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis apeliacine tvarka tikrinamoje nutartyje išvardinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tinkamai išaiškino minimo sprendimo res judicata taisyklės galią ir CK 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą kaip šios taisyklės išimtį, tačiau padarė savo paties nurodytų argumentų neatitinkančią išvadą dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu vien dėl to, kad pareiškėja kreipėsi į teismą ne prašydama pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ieškinio teisenos tvarka, o ypatingosios teisenos tvarka pageidaudama uzufrukto teisės nustatymo.
14. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, tačiau, priimdamas ieškinį (pareiškimą) ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis), arba ieškinio trūkumų šalinimo institutą pritaikęs po bylos iškėlimo CPK 296 straipsnio 2 dalis).
15. Iš pareiškimo turinio matyti, kad, nors pareiškėja savo procesinį dokumentą įvardino pareiškimu dėl uzufrukto teisių į buvusio sutuoktinio R. D. turtą nustatymo, iš esmės jos pareiškimas yra prašymas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo šalių susitarimu sąlygas, leidžiant jai su dukra naudotis uzufrukto teise šio vaiko tėvui priklausančiu butu iki vaikas sulauks pilnametystės. Pareiškime nurodyti faktiniai tokio prašymo pagrindai. Pažymėtina ir tai, kad šį pareiškimą parengusi advokato padėjėja nesirėmė nei ginčo, nei ypatingosios teisenos tvarką reglamentuojančiomis civilinio proceso teisės normomis, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 14 punkte nurodytomis nuostatomis, su prašymo turiniu, bylos dalyvių procesinės padėties įvardijimu, abiejų buvusių sutuoktinių pozicijos konkretizavimu ir reikalavimo suformulavimu susijusių pareiškimo trūkumų šalinimo klausimą galėjo išspręsti taikant ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Kita vertus, jei pareiškimo trūkumai nėra susiję su fakto klausimais, CPK XIX skyriuje reglamentuotas aktyvus vaidmuo šeimos bylose nedraudžia teismui bylos teiseną nustatyti pačiam, priimant atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos dalyvių procesinės padėties ir kt. Pažymėtina, kad panašiose bylose prašymo turinio suformulavimas teismų praktikoje nėra laikomas kliūtimi teisingai įvardinti faktinį ieškovų (pareiškėjų) reikalavimą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).
16. Vadovaujantis nurodytais argumentais sutiktina su apeliante, kad byla buvo nutraukta nepagrįstai, todėl nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Minėta, kad pareiškimo trūkumų šalinimo klausimas gali būti išspręstas pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą arba kitu nutarties 15 punkte nurodytu būdu.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.