- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-413-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06515-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- A. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, S. V. (S. V.), AB SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „General financing“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. V. pateikė skundą dėl antstolės B. Palavinskienės veiksmų, kuriuo prašė nutraukti visus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0171/13/01925, Nr. 0171/11/00896, Nr. 0171/13/01924, Nr. 0171/12/04547, susijusius su ekspertizės skyrimu ir galimu išieškojimu iš buto, vienintelio jai priklausančio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su šeima ir mažamečiu vaiku. Nurodė, jog pagal CK 3.85 straipsnio 3 dalį iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Kreditoriaus reikalavimas aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose kilo iš neatlygintino laidavimo sandorio, užtikrinant juridinio asmens verslo paskirties paskolą. Laidavimo sandoris buvo sudarytas priverstine tvarka 2007 m. gruodžio 15 d., praėjus ženkliam laiko tarpui po buto įregistravimo šeimos turtu viešajame registre 2005 m. liepos 7 d. Kadangi sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams, pareiškėjos teigimu, iš šio turto negali būti išieškoma. Papildomai pažymėjo, kad šiame bute gyvena pareiškėjos nepilnametė dukra.
2. Antstolė B. Palavinskienė 2019 m. vasario 28 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos A. V. skundą. Nurodė, kad išskaitos iš skolininkės darbo užmokesčio sudaro tik apie 130 Eur; įsiskolinimo, kuris 2019 m. vasario 28 d. sudaro 358 278,11 Eur, ji jo gera valia nesumažino, nors vykdomosios bylos vykdomos daugiau kaip šešerius metus, butas su rūsiu yra vienintelis likvidus turtas, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose, todėl 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė minėto buto rinkos vertei nustatyti. Pažymėjo, kad duomenų, jog laidavimo sandoris buvo sudarytas prieš šalių valią ar prieštarauja šeimos interesams, nėra. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris nėra siejamas su konkrečiu skolininko turtu. Akcentavo, kad CK 3.84 ir 3.85 straipsniai skirti reglamentuoti sutuoktinių tarpusavio santykiams, jie negali būti panaudojami prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, o šeimos turto teisinio režimo nustatymas negali reikšti teisės nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjos A. V. skundą dėl antstolės B. Palavinskienės veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolė dar 2013 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymus areštuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą bei skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą 2014 m. kovo 10 d. nutartį, kuria panaikintas 2013 m. rugsėjo 9 d. patvarkymas, antstolė įpareigota laikytis CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumo tvarkos ir pirmiausia nukreipti išieškojimą į kitą likvidų skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą.
5. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. sausio 19 d. priimtas patvarkymas Nr. 0171/13/01925/EKSP, kuriuo paskirta ekspertizė buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog šis butas yra vienintelis skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Kadangi skolininkas S. V. niekur nedirba, jo vardu registruotų transporto priemonių ir įregistruotų ginklų nėra, jam priklauso 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „L.“ akcijų, tačiau 2018 m. lapkričio 2 d. įregistruotas Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą; skolininkas banko sąskaitų neturi; skolininkams priklauso po 1/12 dalį inžinerinių tinklų – artezinio gręžinio, tačiau jų daiktinės teisės yra neįregistruotos, turtas nedidelės vertės, be to, jis susijęs su kitu tuo pačiu adresu registruotu nekilnojamuoju turtu ir jo atskirų dalių pardavimas būtų sunkus, be to, reikšmingos skolos dalies nepadengtų; skolininkės darbo užmokestis yra apie 618-630 eurų, o skolos likutis viršija 355 000 Eur, teismo nuomone, akivaizdu, jog priverstinis turto išieškojimas vykdymo veiksmus nukreipiant į skolininkei nuosavybės teisę priklausantį areštuotą butą yra pagrįstas ir teisėtas.
6. Pasisakydamas dėl skolininkės argumentų, kad iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams, ir kad ginčo bute gyvena nepilnametė dukra, teismas pažymėjo, jog duomenų, kad laidavimo sandoris buvo sudarytas prieš skolininkės valią, byloje nėra; skolininkė nėra kreipusis į teismą dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas sprendė, kad išieškojimas iš šeimos turto, kuriam nustatytas teisinis režimas yra galimas.
7. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausioje Teismo formuojamą praktiką, aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių; . Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio nepilnamečių vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismas konstatavo, jog nepilnamečių vaikų turėjimas ir jų gyvenimas vieninteliame šeimos būste, nesudaro teisinių kliūčių realizuoti skolininkams priklausantį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėja A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir uždrausti visus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0171/13/01925, Nr. 0171/11/00896, Nr. 0171/13/01924, Nr. 0171/12/04547, susijusius su ekspertizės skyrimu ir galimu išieškojimu iš buto, vienintelio pareiškėjai priklausančio būsto, kuriame ji gyvena su šeima ir mažamečiu vaiku. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. CK 3.85 straipsnio 3 dalis nustato garantiją, saugančią šeimos turtą nuo kreditorių išieškojimų. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimas vykdomosiose bylose kilo iš neatlygintinio laidavimo sandorio, užtikrinant juridinio asmens verslo paskirties paskolą, kas visiškai nesusiję su šeimos interesais ar net jiems prieštarauja. Juridinis asmuo yra bankrutavusi UAB „T.“; laidavimo sandoris sudarytas priverstine tvarka 2007 m. gruodžio 15 d., praėjus ženkliam laiko tarpui po buto įregistravimo šeimos turtu viešame registre. Apeliantės teigimu, iš minėto buto negali būti išieškoma.
8.2. Bute gyvena pareiškėjos nepilnametė dukra. Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 ir 5 straipsniuose teigiama, kad nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Teismas turi ginti vaiko interesus.
8.3. Pareiškėjos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius ir išskaitas antstoliams - apie 290 Eur, todėl praradus vienintelį būstą, neaišku kaip ir kur pareiškėjos šeima galėtų gyventi. Skolos likutis viršija 355 000 Eur; nei buto (kurio vertė apie 30 000 – 50 000 Eur) pardavimas, nei išieškojimai iš atlyginimo, skolos ženkliai nesumažins.
Atsiliepimas
9. Antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepime prašo atmesti A. V. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad laidavimo sandoris buvo sudarytas prieš šalių valią ar būtų prieštaraujantis šeimos interesams; laidavimo sutartį sudarė abu sutuoktiniai, žinodami, kad asmeniškai laiduoja už juridinį asmenį UAB „T.“, kurios akcininku buvo skolininkės sutuoktinis S. V.. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris nėra siejamas su konkrečiu skolininko turtu. CK 3.84-3.85 straipsniai skirti reglamentuoti sutuoktinių tarpusavio santykiams, jie negali būti panaudojami prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Pasak antstolės, nesant visų CK 3.85 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų, išieškojimas iš turto, kuriam nustatytas šeimos turto teisinis režimas, yra galimas.
9.2. Ginčo butas yra vienintelis likvidus turtas, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose. Apeliantė atskirajame skunde dėsto tuos pačius argumentus ir motyvus, kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų; ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus. Atskirasis skundas rodo apeliantės siekį išvengti skolos grąžinimo parduodant jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąsias bylas - Nr. 0171/13/01924 pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2618-392/2011 dėl 239 313, 79 eurų skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. A. išieškotojai AB SEB bankui; Nr. 0171/12/04547 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-347-803/2011 dėl 650,34 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. V. išieškotojos UAB „General Financing“ naudai; Nr. 0171/13/01925 pagal Vilniaus apygardos teismo 2013m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2618-392/2011 dėl 239 313,79 eurų skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojo AB SEB banko naudai; Nr. 0171/11/00896 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. vykdomąjį Raštą Nr. 2-9993-466/2010 dėl 871,01 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojai UAB „General Financing“. Vykdomojoje byloje Nr.0171/13/01924 2019 m. sausio 19 d. antstolė B. Palavinskienė priėmė patvarkymą Nr. 0171/13/01925/EKSP, kuriuo nusprendė paskirti ekspertizę nekilnojamojo turto, 56,90 kv. m. bendro ploto butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Apeliantė nesutikdama su šiuo patvarkymu (veiksmais, susijusiais su galimu išieškojimu iš buto) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjos (skolininkės) skundo netenkino. Pareiškėja dėl teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.
13. Apeliantė, vadovaudamasi CK 3.85 straipsnio 3 dalies nuostata, teigia, kad iš ginčo buto, kuris įregistruotas šeimos turtu, negali būti išieškoma.
14. Šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis). Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams (CK 3.85 straipsnio 3 dalis).
15. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011).
16. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nurodo, kad kreditoriaus reikalavimas vykdomosiose bylose kilo iš 2007 m. gruodžio 15 d. neatlygintinio laidavimo sandorio, užtikrinant UAB „T.“ verslo paskirties paskolą, t. y. visiškai nesusijęs su šeimos interesais ar net jiems prieštarauja, tačiau dėl sandorio sudarymo aplinkybių plačiau nepasisakė. Vien tai, kad sandoris sudarytas juridinio asmens prievolių užtikrinimui, nėra pakankamas faktas konstatuoti, kad sandoris prieštaravo šeimos interesams, ir juolab, kad šią aplinkybę žinojo kreditorius. Pažymėtina, jog antstolė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad skolininkės sutuoktinis S. V. buvo UAB „T.“ akcininkas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad laidavimo sandoris nėra susietas su ginčo turtu.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-301/2014 yra išaiškinęs, kad laidavimo sutartimi laiduotojo nuosavybės teisės į daiktus nėra suvaržomos. Laiduotojas tiesiog įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus. Kreditoriui pareiškus reikalavimą laiduotojui vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtą prievolę, šis reikalavimas skolininkui kaip ir kiti reikalavimai, kilę prievolinių teisinių santykių pagrindu, gali būti patenkinamas iš bet kokio laiduotojo turto.
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantės teiginiai, jog kreditoriaus reikalavimas yra kilęs iš sandorio, nesusijusio su šeimos interesais ar net jiems prieštarauja, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti, o aplinkybių apie kreditoriaus žinojimą/turėjimą tai žinoti, pareiškėja neįrodinėjo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog išieškojimas iš šeimos turto, kuriam nustatytas teisinis režimas, yra galimas, yra nepagrįsta.
19. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai, vadovaudamasis tiek teisės normomis, tiek teismų praktika, pasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su jos nepilnamečio vaiko, kuris gyvena ginčo bute teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamos nutarties motyvams. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nenurodydama jokių nesutikimo su teismo argumentais motyvų, teigia, kad teismas turi ginti vaiko interesus, ir kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga rūpintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. <...> Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2001; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2003; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 ir kt.). Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, vaiko teises užtikrina tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktais, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.