Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius, gavęs informaciją apie galimai bešeimininkį nekilnojamąjį turtą – Pastatą, 2023 m. gruodžio 14 d. informavo apie tai VĮ Turto bankas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad Pastatas Nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje ir registre neidentifikuotas, Pastatas yra nesuformuotame žemės sklype, duomenų apie asmenis, galinčius turėti Pastato daiktines teises, nėra. Remiantis Nekilnojamo turto registro 2024 m. gegužės 23 ir 24 d. duomenų bazės išrašais, šalia Pastato esančių statinių (Vilniuje, (duomenys neskelbtini) statyba baigta (duomenys neskelbtini) m. Byloje nustatyta, kad adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), esančio turto nuosavybės teises pirmą kartą įregistravo UAB „Jurita“ 2001 m. rugsėjo 25 d., tačiau UAB „Jurita“ 2024 m. liepos 8 d. raštu Nr. (16.3 Mr.) SK4-7567 nurodė neturinti informacijos apie Pastatą ir jo savininkus. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė neturintis duomenų, kad Pastatas buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama įregistruoti nuosavybės teisę į Pastatą, prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad Pastatas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu CK 95, 97, 98 ir 99 straipsniai buvo pakeisti, taip pat CK papildytas 95¹ ir 98² straipsniais. Šiuose straipsniuose buvo įtvirtinta antra viešosios nuosavybės teisės forma – savivaldybių nuosavybė. 1964 m. CK 98² straipsnyje buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn turtas priskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

Lietuvos Respublikos turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo, nuo 1998 m. sausio 6 d. reglamentuojančio valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, dalį ir jo perdavimo tvarką (redakcijos, galiojusios iki 2022 m. liepos 8 d.), 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą valdo patikėjimo teise. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn priskiriamas valstybės turtas, kurį valdo savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad pagal įstatymą savivaldybių nuosavybėn priskirtą turtą kiekvienai savivaldybei perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioti asmenys. Taigi, pagal nuo 1998 m. sausio 6 d. iki 2022 m. liepos 8 d galiojusį teisinį reglamentavimą Pastatas nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei galėjo formaliai pereiti tik tokias teises perdavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui teisės aktuose nustatyta tvarka.

Duomenų apie tai, kad Pastatas buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, nėra. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad ji minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo. Valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, sprendžia, kad yra pakankamai duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad negyvenamasis pastatas, LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantis nesuformuotame žemės sklype, šalia (į vakarus nuo) žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad negyvenamasis pastatas, LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantis nesuformuotame žemės sklype, šalia (į vakarus nuo) žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Juridinis faktas pareiškėjai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, nustatomas siekiant įregistruoti daiktines teises.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.