- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2-402-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00342-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SDG“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Compensa Vienna I. G.“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SDG“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Compensa Vienna I. G.“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Nėgė prašė priteisti iš atsakovės UAB „SDG“ 74 772 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. gegužės 25 d. tarp ieškovės UAB „Nėgė“ (toliau – ieškovė) ir atsakovės UAB „SDG“ (toliau – atsakovė) buvo sudaryta sutartis Nr. KA09/136 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau tekste – sutartis), pagal kurią atsakovė vykdė darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, įskaitant, bet neapsiribojant darbų saugos ir sveikatos instrukcijų ir kitų norminių dokumentų rengimą, ieškovės vadovo konsultavimą darbų saugos ir sveikatos klausimais taip, kad tai atitiktų teisės aktų reikalavimus, profesinės rizikos vertinimą, ieškovės vadovo konsultavimą rengiant technines, organizacines ir kitas technines prevencines priemones, nelaimingiems atsitikimams darbe išvergti ir pan. Sutartimi atsakovė įsipareigojo organizuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų rengimą, juos rengti, be to, organizuoti bei atlikti profesinės rizikos veiksnių identifikavimą, tyrimą, nustatymą ir kt., todėl tam paskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas (atsakovė) perėmė funkcijas nustatyti, kokios tvarkos (instrukcijos) yra reikalingos, jas parengti, bei organizuoti darbuotojų supažindinimą/instruktavimą, taip pat tinkamai įvertinti profesines rizikas ir jas sumažinti. Ieškovės teritorijoje 2018 m. lapkričio 21 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas ieškovės darbuotojas G. J.. Žuvusiojo žmona E. J. kartu su dukromis E. J. ir G. J. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo, prašydamos priteisti iš ieškovės kiekvienai po 72 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kas iš viso sudaro 216 000 Eur. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė E. J., E. J. ir G. J. po 21 600 eurų neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas, taip pat iš ieškovės priteisė 1 197 Eur žyminio mokesčio valstybei. Iki šios dienos priskaičiuota 8 775 Eur procesinių palūkanų, t. y. bendra teismo priteista suma šiai dienai yra 74 772 Eur (21 600 Eur x 3 + 8775 Eur + 1197 Eur). Tiek Kauno apygardos teismo sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra nurodyta, jog ieškovė nenumatė krovinių iškrovimo darbų organizavimo tvarkos, nereglamentavo, kaip darbuotojai privalo saugiai atlikti nestandartinių krovinių (šiuo atveju 3,1 m. ilgio) transportavimą, kad būtų užtikrintas keliamo (transportuojamo) krovinio stabilumas, kokiu minimaliu atstumu nuo keliamo krovinio privalo būti (kokiu minimaliu atstumu draudžiama priartėti) darbuotojas, atliekantis pagalbinio darbuotojo funkcijas krautuvu keliant krovinį, kad būtų užtikrintas jo saugumas. Teismai nurodė, kad pas ieškovę nebuvo nustatyta krovinių iškrovimo – pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti šiuos darbus. Atsakovė pagal sutartį vykdė ieškovės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, yra šios srities profesionalas, teikęs paslaugas ieškovei, už kilusią žalą, t. y. ieškovės patirtas išlaidas dėl nelaimingo atsitikimo, yra atsakinga atsakovė, kaip savo pareigas netinkamai pagal sutartį atlikęs subjektas. Ieškovė pagrįstai mano, jog egzistuoja visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „SDG“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei. Pati ieškovė nesilaikė sutarties nuostatų, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko kilo neigiamos teisinės pasekmės ir už tai yra atsakinga pati ieškovė. Atsakovė pagal jai pateiktą ir suderintą informaciją, savo sutartinius įsipareigojimus, kiek tai yra susiję su profesinės rizikos vertinimu, atliko tinkamai. Todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už kilusią žalą, kurią sąlygoja profesinės rizikos įvertinimas ar neįvertinimas ar konkretaus proceso aprašymas ir (ar) savarankiška atitinkamų krovos darbų instrukcija. Profesinės rizikos vertinimas priklauso nuo ieškovės (kaip paslaugos užsakovo) atsakovei pateiktos ir suderintos informacijos apie konkrečius įmonėje vykdomus darbus, jų organizavimą, specifiką ir pan. Atsakovė be atskiro duomenų pateikimo apie išskirtinius krovos ir sandėliavimo atvejus, objektyviai negalėjo žinoti apie pasikeitusius gamybinius ar technologinius procesus ir atitinkamai įvertinti papildomai atsiradusius profesinės rizikos veiksnius. Atsakovė pažymi, kad faktiniai duomenys patvirtina, jog standartinių krovinių paletėmis krovos darbų tvarka ir proceso aprašymas buvo aiškiai išdėstytas lokaliuose teisės aktuose ir ieškovo darbuotojai su tuo buvo supažindinti, to neneigia ir pats ieškovas, tą patvirtina ir ieškovo atsakingų darbuotojų paaiškinimai. Tuo tarpu nestandartinių krovinių tvarkos aprašas (papildomai integruojant konkrečias su tuo susijusias nuostatas jau esamuose lokaliniuose aktuose arba atskiru dokumentu), nebuvo parengtas dėl paties ieškovo neveikimo, t. y. nebendradarbiavimo, kas laikytina netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, turėjusiu tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Atsakovė, tinkamai vykdydama sutartį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų nei šalių susitarimo. Atsakovė pagal jai pateiktą ir suderintą informaciją, savo sutartinius įsipareigojimus, kiek tai yra susiję su profesinės rizikos vertinimu atliko tinkamai. Ieškovė privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Nuostolių atlyginimo klausimą ieškovė grindžia visų sutartinės atsakomybės sąlygų egzistavimu, tačiau visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ieškovė neįrodė. Teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės direktorius buvo atestuotas kaip saugos darbe specialistas, todėl jo pareiga buvo nurodyti, kokios instrukcijos reikalingos, kokie darbai atliekami, taip pat jis turėjo instruktuoti darbuotojus. Be to, atsakovė nuo 2012 m. sutarties atnaujinimo buvo atsakinga ne už visas saugos ir sveikatos darbe funkcijas, bet tik už jų dalį, tai nurodyta ir ieškovės direktoriaus 2013 m. įsakyme.
Į bylos nagrinėjimą atsakovės prašymu buvo įtraukti tretieji asmenys: AB „Lietuvos draudimas“, kuris buvo apdraudęs atsakovės civilinę atsakomybę laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., ir ADB „Compensa Vienna I. G.“, kuris apdraudęs atsakovės civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. liepos 15 d. bei numatytas retroaktyvus 5 metų draudimo galiojimo laikotarpis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Compensa Vienna I. G.“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė šioje byloje neįrodinėja, kad atsakovė būtų suteikusi netinkamas konsultacijas rengiant ieškovės vidinius teisės aktus, vertinant profesinę riziką ir pan. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikusi 2013 m. atsakovės atliktą ir ieškovei pateiktą profesinės rizikos vertinimo darbų planą. Šis planas buvo patvirtintas ieškovės atsakingų asmenų ir būtent šio plano (ir komercinio pasiūlymo) pagrindu buvo rengiamos ieškovės vidinės tvarkos, numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Šiuose dokumentuose fiksuota, kad sandėlyje dirbantys darbuotojai dirba tik su kroviniais, kurie yra supakuoti ant palečių. Ieškovė, būdama sutarties šalimi, kuriai yra žinomi ieškovės viduje vykstantys technologiniai procesai, krovinių sandėliavimo, krovimo ypatumai, patvirtino atsakovei šių įmonės viduje vykstančių procesų apimtis. Sutarties sąlygos leidžia spręsti, kad pati ieškovė turėjo pareigą tinkamai ir laiku informuoti atsakovę apie aplinkybes, reikšmingas tinkamam sutarties vykdymui – sutarties 1A I priedo 3.2.1 punktu ieškovė įsipareigojo informuoti atsakovę likus 14 darbo dienų iki naujo įrenginio eksploatacijos pradžios, naujo technologinio proceso įsisavinimo, ar naujų žaliavų, naudojimą, tiekimą, sandėliavimą ir pan. Ginčo atveju ieškovė, informavusi/patvirtinusi, kad ieškovės sandėlyje dirbantys darbuotojai dirba tik su kroviniais, supakuotais ant palečių, šios informacijos neatnaujino – nepateikė atsakovei duomenų apie įmonėje vykstančius procesus. Ieškovės pranešimas atsakovei apie pasikeitimus turėjo būti pateiktas raštu. Tačiau ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė po 2013 m. sutarties šalių patvirtinto rizikos vertinimo, atsakovę būtų informavusi apie pasikeitimus. Būtent ieškovė turėtų būti laikoma asmeniu, pažeidusiu sutartį ir būtent ieškovės atliktas prievolės pažeidimas (informacijos nepateikimas sutartyje numatytais atvejais ir terminais) lėmė susidariusią situaciją.
Trečiasis asmuo „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje 2023 m. sausio 16 d. palaikė atsakovės poziciją, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu (įsiteisėjo 2022 m. kovo 29 d.) iš ieškovės UAB „Nėgė“ kaip darbdavio priteista buvusio darbuotojo G. J. sutuoktinei ir dukroms iš viso 64 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., taip pat 1197 Eur žyminio mokesčio valstybei. Iki ieškinio šioje byloje pateikimo (2022 m. birželio 9 d.) priskaičiuota 8775 Eur procesinių palūkanų, t. y. bendra ieškovės mokėtina suma sudaro 74 772 Eur (21 600 Eur x 3 + 8775 Eur + 1197 Eur).
Ieškovės darbuotojas G. J. žuvo darbo vietoje 2018 m. lapkričio 21 d. Jau minėtu Kauno apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi buvo įvertintas 2019 m. sausio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, papildomas 2019 m. rugsėjo 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas ir nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) netinkamas pavojingų darbų organizavimas, nes UAB „Nėgė“ nebuvo nustatyta krovinių iškrovimo-pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti šiuos darbus; 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, nes pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus Nr. 11, 39.2 punktas, nustatantis, kad „darbuotojui draudžiama landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje pasisakė ir dėl paties žuvusiojo G. J. veiksmų vertinimo, kiek jie nulėmė įvykusį nelaimingą atsitikimą. Teismas nurodė, kad nors G. J., bandydamas krovinį prilaikyti rankomis, atliko veiksmus, kurių nebuvo galima daryti, tačiau tai buvo nepakankama sąlyga nelaimingam atsitikimui įvykti, nes tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, kad iškraunant autokrautuvu iš puspriekabės nestandartinį krovinį nebuvo imtasi reikiamų priemonių, jog būtų užtikrintas ant autokrautuvo šakių transportuojamo krovinio stabilumas. Vadinasi, ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra tik darbdavio kaltė.
Taip pat susipažinus su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu ir papildomu tyrimo aktu, nustatyta, kad esminės reikšmės nelaimingam atsitikimui įvykti turėjo autokrautuvo vairuotojo V. Č. veiksmai. Nustatyta, kad V. Č. 2016 m. gruodžio mėnesį buvo apmokytas dirbti autokrautuvu, apmokė „SDG“ specialistai, taip pat V. Č. buvo supažindintas su instrukcijomis Nr. 1,2,3,4,6,9,11. Tačiau V. Č. nebuvo pasirašęs, kad yra supažindintas su instrukcija Nr.8, kurios 47 punktas nustatė, kad „esant nestandartiniam kroviniui ar pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai, neišsiaiškinta ir nepriimtas sprendimas, kaip saugiai atlikti darbą“, 57 punktas nustatė, kad „reikia įsitikinti, kad nieko nėra šalia ar ant krautuvo“, 79 punktas numatė, kad „draudžiama prilaikyti krovinį rankomis ir balansuoti jo svoriu“. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte konstatuota, kad tikėtinai šių instrukcijos punktų V. Č. galėjo nežinoti, nes pagal šią instrukciją nebuvo instruktuotas. V. Č., apklaustas liudytoju 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, nurodė, kad nestandartiniai, dideli kroviniai pasitaikydavo dažnai, beveik kiekvieną vakarą. Jis, V. Č., buvo apmokytas dirbti autokrautuvu 2016 metais, instrukciją Nr.8 buvo skaitęs, bet visko neatsiminė, ko ten reikalauja, tą vakarą buvo pats direktorius įmonėje, jis pavadavo sandėlininką, bet krovinio kėlimo metu direktoriaus arti nebuvo, jam pasakė pats G. J., kad reikia strypus iškrauti. Nurodė, kad parašus supažindinimo su instrukcijomis žurnale rinko direktorius A. M..
Teismas apibendrina, kad nelaimingo atsitikimo priežastys iš esmės buvo dvi: V. Č. kaip autokrautuvo vairuotojas nebuvo pakankamai instruktuotas pagal instrukciją Nr.8 (neįsisąmoninęs turinio, nėra parašo, kad supažindintas), ir nepakako instrukcijų apie nestandartinių krovinių tvarkymą (kėlimą, vežimą ir pan.). Šios abi aplinkybės reiškia, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdęs subjektas veikė nepakankamai. Toks neveikimas buvo neteisėtas ir sudaro neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės nustatymo prasme.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų nepakankamą vykdymą „Nėgės“ įmonėje. Ieškovė teigė, kad visas darbuotojų sveikatos ir saugos tarnybos funkcijas turėjo vykdyti „SDG“ pagal šalių sudarytą sutartį, taigi, dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra visiškai atsakinga atsakovė „SDG“. Atsakovė teigė, kad nuo 2013 metų ji vykdė tik dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, nes darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto atestaciją buvo praėjęs įmonės direktorius A. M., kuris turėjo nurodyti, kokių instrukcijų papildomai reikia, o su esamomis instrukcijomis turėjo supažindinti darbuotojus.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo12 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) nustatė, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą (toliau šiame straipsnyje – darbdavio paskirti asmenys). Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali sudaryti sutartį su kitu fiziniu asmeniu, ir (ar) Lietuvoje įsteigtu juridiniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. (…) Juridinio ar fizinio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, ir darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi sutartyje dėl tokių funkcijų atlikimo.
Ieškovė kaip darbdavys 2009 m. gegužės 25 d. su atsakove kaip vykdytoja sudarė sutartį Nr. KA09/136, kurios 2.5 punktas nustato, kad vykdytojas turi atlyginti užsakovui dėl vykdytojo kaltės patirtą žalą.
Pagal sutarties 1 priedą atsakovė „SDG“ vykdė darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, tame skaičiuje turėjo rengti darbų saugos ir sveikatos instrukcijas ir kitus norminius dokumentus, instruktuoti darbuotojus, mokyti, dalyvauti mokymuose (2.1.2p.), konsultuoti ieškovės vadovą darbų saugos ir sveikatos klausimais, vertinti profesinę riziką ir pan. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad pagal 2009 m. redakcijos sutarties priedą, atsakovė „SDG“ buvo visiškai atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą ieškovės įmonėje. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad visos reikalingos instrukcijos turėjo būti parengtos pagal 2009 m. sutarties priedo 1 redakciją.
2009 metais sudaryta sutartis buvo atnaujinta šalims pasirašius naują sutarties 1 priedo redakciją 2012 m. spalio 5 d. Šio priedo redakcija yra skirtinga, negu ankstesnio 2009 m. patvirtinto priedo. Jeigu 2009 m. sutarties priede vykdytojo funkcijos apėmė, be kita ko, darbuotojų instruktavimą (2.1.2 p.), profesinės rizikos identifikavimą, tyrimą, vertinimą (2.1.4 p.), tai 2012 m. sutarties priede vykdytojo pareiga yra kontroliuoti, ar laiku atliekami darbuotojų instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais (2.1.4p.), o profesinės rizikos vertinimą vykdytojas organizuoja ir kontroliuoja tik įmonės vadovo pavedimu (2.1.10 p.), tačiau išliko „SDG“ pareiga organizuoti darbuotojų, dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais, mokymus ( 2.1.5 p.), organizuoti įmonės saugos ir sveikatos norminių aktų rengimą (2.1.11 p.). Taip pat atsakovė rėmėsi 2013 m. rugsėjo 30 d. „Nėgė“ direktoriaus įsakymu „Dėl įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įsteigimo“, kuriame nurodoma, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų dalį vykdys UAB „SDG“. Teismas vertina, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. direktoriaus įsakymas dėl dalies funkcijų vykdymo pats savaime nieko neįrodo, nes funkcijos, kurios pavestos „SDG“, nurodomos sutartyje ir atitinkamai jos prieduose.
Be to, nustatyta, kad UAB „Nėgė“ direktorius A. M. 2017 m. gegužės 24 d. patvirtino „Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašą“, kuriame nurodyta, kad darbuotojai turi būti periodiškai instruktuojami, nustatyta instruktavimo tvarka, kad instruktuojantis asmuo po instruktavimo turi žodžiu apklausti darbuotoją, įsitikinti, ar jis gerai suprato instrukciją, jeigu reikia, kartoti instruktavimą iš naujo. Instruktavimo faktas patvirtinamas instruktuojamajam pasirašant specialiame instruktavimo žurnale. Aprašo priedas yra atsakingų asmenų sąrašas, kuriame atsakingu asmeniu už visų darbuotojų instruktavimą yra paskirta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė E. P., ji pasirašiusi priede 2017 m. gegužės 24 d. (DOK 18634, priedas nelaimingo atsitikimo byla 3.pdf). E. P. yra „SDG“ darbuotoja, ji buvo apklausta kaip liudytoja 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdyje. Nurodė, kad dirba „SDG“ nuo 2011 m., buvo paskirta kuratore įmonėje „Nėgė“, lankydavosi ten kartą per mėnesį, kartais dažniau, visada dienos metu. Direktorius nesiūlė jai atvykti vakaro valandomis, nenurodė, kad tuo metu gali būti kraunami nestandartiniai kroviniai, ji pati nestandartinių krovinių nematė. Instrukcijos buvo paruoštos dar iki jai pradedant kuruoti „Nėgę“. Pripažino, kad ji peržiūrėdavo dokumentaciją. Yra tvarka, kokiu periodiškumo darbuotojai instruktuojami, ji prižiūrėjo, ar tos tvarkos laikomasi, ar darbuotojai instruktuojami. Instruktavimo darbą turėjo atlikti vadovas. Parašus instrukcijose turėjo surinkti vadovas.
Taip pat nustatyta, kad 2017 m. spalio 6 d. „Nėgė“ direktorius A. M., gavęs iš asociacijos „Linava“ pranešimą, kad Valstybinė darbo inspekcija vykdys tikslinius transporto įmonių patikrinimus reaguojant į nelaimių šiais metais dirbant su krautuvais proveržį, parašė E. P., klausdamas, ar „pas mus viskas gerai su šiuo klausimu“. E. P. 2017 m. spalio 9 d. atsakė: „darbuotojai yra instruktuojami su krovinių tvarkymo saugos ir sveikatos instrukcija bei kitomis aktualiomis instrukcijomis. Apmokomi pagal neformalią krovinių tvarkymas mokymų programą. Darbuotojų med. knygelėse yra įtrauktas kenksmingas veiksnys – krovinių kėlimas rankomis. Darbuotojai, vairuojantys krautuvus, turi kvalifikacijos pažymėjimus. Išduodami darbo rūbai bei darbuotojai pasirašo asmeninių apsaugos priemonių kortelėse, kad gavo darbo rūbus“ ( DOK 25620). Teismas primena, kad pagal 2012 m. pasirašytą šalių sutarties priedą viena iš „SDG“ funkcijų buvo konsultuoti darbdavį ir teikti pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti.
Liudytoju apklaustas A. M. pripažino, kad SDG darbuotoja E. P. lankydavosi kas mėnesį. Jo įsitikinimu, visos darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijos buvo pavestos atsakovei SDG, ji rengė visas instrukcijas. Instruktavimo tvarka buvo tokia, kad darbo vietoje instruktuodavo pats A. M., tačiau parašus žurnale rinkdavo ne jis. Instruktavimo medžiagos išdėstymas pasikeitė jau po nelaimingo atsitikimo, SDG darbuotojai atvyksta ir praveda apmokymus ieškovės įmonėje.
Teismas vertina, kad už profesinės rizikos identifikavimą, įvertinimą ir reikalingų instrukcijų parengimą buvo atsakinga atsakovė. Taip pat atsakovė buvo atsakinga už darbuotojų apmokymą ir instruktavimą, tokia išvada darytina iš jau minėto 2017 m. gegužės 24 d. „Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo“ priedo, kuriame E. P. yra pasirašiusi kaip atsakinga už darbuotojų instruktavimą. Kaip minėta, šios pareigos buvo atliktos nepakankamai, tai sudaro neteisėtą atsakovės neveikimą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Kitos sąlygos taip pat nustatytos: atsiradusi žala (darbdavio pareiga atlyginti žuvusio darbuotojo įpėdiniams nustatyta teismo sprendimu kitoje byloje proceso Nr. 2-56-3-00681-2019-3), priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos nustatomas šiuo sprendimu, atsakingo asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Labai panašioje faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010) kasacinis teismas pažymėjo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atliekančios įmonės (DSSĮ 12 straipsnio 1 dalis) ir darbuotojų, kuriems darbdavio įsakymu pavesta užtikrinti darbuotojų saugą jiems priskirtuose padaliniuose, funkcinės atsakomybės (pareigos) darbuotojų saugos darbe užtikrinimo srityje apibrėžtinos kaip dalinės, o ne solidariosios prievolės, t. y. tai, ką pagal sutartį privalo atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atliekanti įmonė, pagal sąžiningos dalykinės praktikos ir gero vidaus administravimo principus, neturi pareigos, jei ji tiesiogiai nekyla iš įstatymo ar sutarties, atlikti darbuotojai, kuriems darbdavio įsakymu pavesta užtikrinti darbuotojų saugą jiems priskirtuose padaliniuose. Priešingas darbų saugos mechanizmų veikimo aiškinimas iš esmės paneigtų kvalifikuoto subjekto dalyvavimo šiuose santykiuose reikšmę ir, kita vertus, be teisėto pagrindo visiškai ar iš dalies apsaugotų tokį subjektą nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šioje byloje atsakovė akcentavo, kad ieškovės direktorius A. M. pats buvo atestuotas kaip darbų saugos specialistas, todėl turėjo nurodyti, kokių instrukcijų papildomai reikia. Tačiau teismas šiuos argumentus atmeta vadovaudamasis jau analizuota šalių sutartimi, jos 2012 m. priedu, pagal kurį atsakovės pareiga buvo konsultuoti darbdavį, kaip pagerinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, ir vadovaudamasis jau minėtu 2017 m. darbuotojų atestavimo tvarkos aprašu.
Ieškinį patenkinus paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovei iš atsakovės priteistina 5824 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Nėgė“, įm.k. 149872578, iš atsakovės UAB „SDG“, įm.k. 135899565, 74 772 Eur (septyniasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du eurus) žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme ( 2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5824 Eur ( penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.