Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SDG“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ (toliau – ir UAB „SDG“) 74 772 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. gegužės 25 d. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė UAB „SDG“ sudarė sutartį Nr. KA09/136 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau tekste – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovė vykdė darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, įskaitant, bet neapsiribojant darbų saugos ir sveikatos instrukcijų ir kitų norminių dokumentų rengimą, ieškovės vadovo konsultavimą darbų saugos ir sveikatos klausimais taip, kad tai atitiktų teisės aktų reikalavimus, profesinės rizikos vertinimą, ieškovės vadovo konsultavimą rengiant technines, organizacines ir kitas technines prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti ir pan. Sutartimi atsakovė įsipareigojo organizuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų rengimą, juos rengti, be to, organizuoti bei atlikti profesinės rizikos veiksnių identifikavimą, tyrimą, nustatymą ir kt., todėl tam paskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas (atsakovė) perėmė funkcijas nustatyti, kokios tvarkos (instrukcijos) yra reikalingos, jas parengti, bei organizuoti darbuotojų supažindinimą / instruktavimą, taip pat tinkamai įvertinti profesines rizikas ir jas sumažinti. Ieškovės teritorijoje (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu mirtinai sužalotas ieškovės darbuotojas G. J.. Žuvusiojo žmona E. J., dukros E. J. ir G. J. pareiškė ieškinį dėl 216 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies, priteisė E. J., E. J. ir G. J. po 21 600 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas; valstybei iš ieškovės priteisė 1 197 Eur žyminį mokestį. Iki kreipimosi į teismą dienos priskaičiuota 8 775 Eur procesinių palūkanų. Bendra teismo priteista suma ieškinio pateikimo dieną yra 74 772 Eur (21 600 Eur x 3 + 8 775 Eur + 1 197 Eur). Kauno apygardos teismo sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovė nenumatė krovinių iškrovimo darbų organizavimo tvarkos, nereglamentavo, kaip darbuotojai privalo saugiai atlikti nestandartinių krovinių (šiuo atveju 3,1 m. ilgio) transportavimą. Teismai nurodė, kad ieškovės įmonėje nebuvo nustatyta krovinių iškrovimo – pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai vykdant šiuos darbus. Atsakovė pagal sutartį vykdė ieškovės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, yra šios srities profesionalė, už ieškovės patirtas išlaidas dėl nelaimingo atsitikimo yra atsakinga atsakovė, kaip savo pareigas netinkamai pagal sutartį atlikęs subjektas. Egzistuoja visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „SDG“ 74 772 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5 824 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo vietoje žuvusio darbuotojo G. J. sutuoktinei ir dukroms priteista iš viso 64 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., valstybei priteistas 1 197 Eur žyminis mokestis. Iki ieškinio šioje byloje pateikimo (2022 m. birželio 9 d.) priskaičiuota 8 775 Eur procesinių palūkanų. Bendra ieškovės mokėtina suma sudaro 74 772 Eur.

5. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi įvertintas 2019 m. sausio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, papildomas 2019 m. rugsėjo 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga buvo tai, kad iškraunant autokrautuvu iš puspriekabės nestandartinį krovinį nebuvo imtasi reikiamų priemonių užtikrinti ant autokrautuvo šakių transportuojamo krovinio stabilumą. Esminės reikšmės nelaimingam atsitikimui įvykti turėjo autokrautuvo vairuotojo V. Č. veiksmai. Jis nebuvo pasirašęs, kad yra supažindintas su instrukcija Nr. 8. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte konstatuota, kad V. Č. tikėtinai galėjo nežinoti instrukcijos Nr. 8 47, 57 ir 79 punktų, pagal ją nebuvo instruktuotas. Teismas apibendrino, kad nelaimingo atsitikimo priežastys iš esmės buvo dvi: V. Č., kaip autokrautuvo vairuotojas, nebuvo pakankamai instruktuotas pagal instrukciją Nr. 8 (neįsisąmoninęs turinio, nėra parašo, kad supažindintas) ir nepakako instrukcijų apie nestandartinių krovinių tvarkymą (kėlimą, vežimą ir pan.). Tai reiškia, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdęs subjektas veikė nepakankamai, toks neveikimas buvo neteisėtas ir sudaro neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės nustatymo prasme.

6. 2009 m. gegužės 25 d. sutarties Nr. KA09/136 2.5 punktas nustato, kad vykdytojas turi atlyginti užsakovui dėl vykdytojo kaltės patirtą žalą. Pagal sutarties 1 priedą atsakovė vykdė darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, turėjo rengti darbų saugos ir sveikatos instrukcijas ir kitus norminius dokumentus, instruktuoti darbuotojus, mokyti, dalyvauti mokymuose (2.1.2 punktas), konsultuoti ieškovės vadovą darbų saugos ir sveikatos klausimais, vertinti profesinę riziką ir pan. Pagal 2009 m. redakcijos sutarties priedą, atsakovė buvo visiškai atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą ieškovės įmonėje. Visos reikalingos instrukcijos turėjo būti parengtos pagal 2009 m. sutarties priedo 1 redakciją. 2009 metais sudaryta sutartis buvo atnaujinta, šalims 2012 m. spalio 5 d. pasirašius naują sutarties 1 priedo redakciją, kuri skiriasi nuo ankstesnio 2009 m. patvirtinto priedo (2.1.2, 2.1.4, 2.1.10, 2.1.5, 2.1.11 papunkčiai). Teismas vertino, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas dėl dalies funkcijų vykdymo pats savaime nieko neįrodo, kadangi UAB „SDG“ pavestos funkcijos nurodytos sutartyje ir jos prieduose.

7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. 2017 m. gegužės 24 d. patvirtino „Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašą“. Aprašo priedas yra atsakingų asmenų sąrašas, kuriame atsakingu asmeniu už visų darbuotojų instruktavimą yra paskirta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė UAB „SDG“ darbuotoja E. P.. Teismas vertino, kad už profesinės rizikos identifikavimą, įvertinimą, reikalingų instrukcijų parengimą, darbuotojų apmokymą ir instruktavimą buvo atsakinga atsakovė. Šios pareigos buvo atliktos nepakankamai. Tai sudaro neteisėtą atsakovės neveikimą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Kitos sąlygos taip pat nustatytos: atsiradusi žala (darbdavio pareiga atlyginti žuvusio darbuotojo įpėdiniams nustatyta teismo sprendimu kitoje byloje proceso Nr. 2-56-3-00681-2019-3), priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos nustatomas šiuo sprendimu, atsakingo asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas atsakovės argumentus, kad ieškovės direktorius A. M. pats buvo atestuotas kaip darbų saugos specialistas, todėl turėjo nurodyti, kokių instrukcijų papildomai reikia, atmetė vadovaudamasis šalių sutartimi, jos 2012 m. priedu ir 2017 m. darbuotojų atestavimo tvarkos aprašu. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi labai panašioje faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010) kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „SDG“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-402-638/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti apeliantei apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. 2012 m. spalio 5 d. šalių pasirašyto sutarties priedo Nr. 2 F-DSST I (prie 2009 m. gegužės 25 d. sutarties) 1.2 punktas, 3.8 punktas, 2013 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo Nr. DS/3/04 „Dėl įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įsteigimo, tarnybos nuostatų patvirtinimo ir tarnybos funkcijų vykdymo“ 2 punktas, ieškovės bendrovėje patvirtinta darbuotojų instruktavimo tvarka, atsakymas į 2018 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klausimus dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo patvirtina, kad apeliantė atliko tik dalį darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų, numatytų sutartimi. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 19 straipsnyje numatyta darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje. Šios funkcijos ieškovė neperdavė apeliantei.

9.2. Nustačius, kad V. Č. nebuvo pakankamai instruktuotas pagal instrukciją Nr. 8, turi būti keliamas ieškovės atsakomybės klausimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. 2017 m. gegužės 24 d. patvirtino „Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašą“ (toliau – ir instruktavimo aprašas). Instruktavimo aprašo 2 punkte numatytos dvi skirtingos instruktavimo rūšys: 1) bendrasis instruktavimas (atliekamas UAB „SDG“ atstovų) ir 2) instruktavimas darbo vietoje (atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio atstovų). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė apeliantės darbuotojos E. P. įgaliojimų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje apimtį. Ji atsakinga už visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimą bendruoju darbuotojų instruktavimu darbų saugos ir sveikatos klausimais (bendrojo darbuotojų instruktavimo grafa instruktavimo aprašo 1 priede) ir kontrolę, ar laiku atliekami darbuotojų instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais (sutarties 2 priedo 2.1.4 punktas). Šią funkciją UAB „SDG“ atstovas vykdė. V. Č. darbo vietoje pirmą kartą instruktuotas 2017 m. liepos 20 d., instruktavo A. M.. Pakartotinai turėjo būti instruktuotas ne vėliau kaip 2019 m. liepos 20 d. Apeliantė sutartinių įsipareigojimų 2.1.2, 2.1.4, 2.1.10, 2.1.5, 2.1.11 papunkčius įvykdė tinkamai.

9.3. Bylos metu apklausus V. Č., įvertinus VDI surinktus duomenis, ikiteisminio tyrimo medžiagą ir A. M. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinį, akivaizdu, jog darbuotojai patvirtino aiškiai žinoję, kad atvykus nestandartiniam kroviniui, jie privalo sustabdyti darbą ir kreiptis į savo tiesioginį vadovą. V. Č. teigė žinantis ne tik instrukcijos Nr. 8 turinį, bet ir kitus saugos reikalavimus. Jis nors ir žinojo, tačiau pažeidė autokrautuvo naudojimo instrukciją, iš kolegos (ne savo vadovo) sužinojęs užduotį, nesikreipė į vadovą. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino, kad V. Č. nesilaikė nustatytos įmonėje tvarkos ir savo rizika savavališkai prisiėmė atsakomybę.

9.4. 2013 m. profesinės rizikos vertinimo procese ieškovė neinformavo apeliantės (sutarties priedo 3.2 papunktis) apie bendrovės veikloje prasidėjusį nestandartinių (ar negabaritinių) krovinių krovą ir sandėliavimą. Pasikeitus technologiniam procesui, darbai, kurie neatitiko standartinių krovinių požymių negalėjo būti kraunami pagal esamą tvarką, o darbai, kurie atliekami tiesiogiai prižiūrint už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingam asmeniui, vadovui, turėjo būti sustabdyti, kol nebus pašalinti pavojingi rizikos veiksniai.

9.5. Faktinės nustatytos bylos aplinkybės – 1) ieškovės darbuotojų pažeidimai ir 2) direktoriaus darbų saugos funkcijų netinkamas atlikimas – patvirtina ieškovės kaltę. Teismas nepasisakė dėl šalių susitarimo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų atlikimo dalies. Apeliantė vykdė tik dalį šios tarnybos funkcijų įmonėje, kurios neapėmė dokumentų rengimo, profesinės rizikos vertinimo, mokymų vykdymo, darbuotojų instruktavimo. Ieškovės vadovas A. M. buvo visapusiškai kvalifikuotas ir atestuotas darbų saugos specialistas, turėjo visas galimybes spręsti iškilusius klausimus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata. Teismas nepasisakė, kaip vertinami A. M. ir V. Č. veiksmai nelaimingo atsitikimo kontekste.

9.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010 nustatytų ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Ieškovės nurodytoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tinkamos informacijos sutarties vykdymui pateikimo, buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su tinkamos fizinės darbo vietos sukūrimu.

10. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „SDG“ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Apeliantė tik formaliai nurodė savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, tačiau savo pozicijos didele dalimi nebandė pagrįsti. Aplinkybę, kad ji vykdė tik dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, o kitą dalį vykdė ieškovės tuometinis vadovas A. M., grindžia šalių 2012 m. spalio 5 d. pasirašyto sutarties priedo Nr. 2F-DSST I 1.2 punktu, kuriame yra nurodytas žodis „dalies“, šio priedo 3.8 punktu, kuriame įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas paskirti atsakingą asmenį už darbuotojų instruktavimą, 2013 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu, kuriame taip pat nurodyta, kad „dalį “ funkcijų vykdys UAB „SDG“.

10.2. 2009 m. gegužės 25 d. sutarties Nr. KA09/136 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pagrindu apeliantė vykdė darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (DSSĮ 12 straipsnis). Sistemiškai lyginant sutarties 2009 m. gegužės 25 d. 1 priedo ir sutarties 2012 m. spalio 5 d. 2F-DSST 1 priedo turinį, apeliantės įsipareigojimai abiem atvejais iš esmės yra analogiški. 2012 m. spalio 5 d. 2F-DSST 1 priede papildomai įtraukti punktai, reglamentuojantys, kokių funkcijų atsakovė nevykdys: neįsipareigojo vykdyti tik tų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, kurios nagrinėjamoje byloje yra neaktualios (dėl laikinųjų darbuotojų ir dėl ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių darbų vietų). Apeliantei buvo pavesta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymas, paslaugų kaina ir apimtis iš esmės nepasikeitė, papildomai apmokestinamų paslaugų apimtis taip pat iš esmės nepasikeitė.

10.3. Apeliantė ignoruoja savo pačios parengtus ir ieškovės vadovo 2012 m. sausio 3 d. įsakymu patvirtintus Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus (toliau – ir nuostatai). Pagal nuostatus, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdė tik juridinis asmuo (apeliantė) pagal sudarytą sutartį. 2013 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, jos funkcijas pagal sutartį pavesta vykdyti apeliantei. Darbdavys niekada nepaskyrė A. M. vykdyti saugos ir sveikatos specialistų ar darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų. Apeliantė buvo atsakinga už darbuotojų apmokymą ir instruktavimą (sutarties 2012 m. spalio 5 d. priedo 2F-DSST 2.1.4 p., 2.1.5. p., 2.1.7 p., 2.1.14. papunkčiai), už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų rengimą ir šio proceso organizavimą.

10.4. Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas apeliantei yra verslas, o atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 4 dalį be kaltės. Egzistuoja visos civilinei atsakomybei taikyti būtinosios įstatyme įtvirtintos jos sąlygos.

10.5. Apeliantės atstovai nuo 2009 m. iki 2018 m. (nelaimingo atsitikimo) kiekvieną mėnesį lankėsi įmonės patalpose, bendravo su ieškovės atstovais, matė, kad ieškovė dirba su standartiniais ir su nestandartiniais kroviniais. Darbo inspekcijos tyrimo bei ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, kad buvo nustatyta ir išaiškinta krovinių (standartinių ir (ar) nestandartinių) krovimo tvarka, buvo supažindinti su saugaus darbo taisyklėmis su kroviniais, įskaitant ir nestandartinius krovinius. Apeliantės rengtose instrukcijose ir organizuotuose mokymuose buvo vertinamas ir ieškovės darbas su nestandartiniais kroviniais. Po (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo apeliantė taisė savo anksčiau rengtą dokumentaciją, parengė ir ieškovei patvirtinti pateikė pakoreguotus sandėlininko pareiginius nuostatus Nr. 14, sandėlio vadovo pareiginius nuostatus Nr. 34, vyr. sandėlininko pareiginius nuostatus Nr. 35, saugos ir sveikatos instrukciją atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus Nr. 11, atnaujintą saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. 8, krovinių pakrovimo – iškrovimo tvarkos aprašą. Tačiau atskiro nestandartinių krovinių pakrovimo – iškrovimo aprašo ar instrukcijos net ir po nelaimingo atsitikimo nerengė.

10.6. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 528/2010 nesivadovavo kaip precedentu, tik nurodė atitinkamus aktualius teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektus. Iš nurodytos bylos į nagrinėjamą bylą yra pateikti dokumentai (el. b. failas 5 / puslapis 18 – 117), kurių sisteminė analizė leidžia spręsti, kad nagrinėjama byla ir ieškovės nurodyta byla gali būti vertinamos kaip analogiškos ar panašios bylos. Teismai sprendė, kad žala atsirado dėl to, kad atsakovė nevykdė įstatymuose ir sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Sistemiškai palyginus minėtoje išnagrinėtoje byloje tarp užsakovo ir UAB „SDG“ sudarytos sutarties sąlygas (5 t., b. l. 28–31) su nagrinėjome byloje esančiomis sutarties (2 t., b. l. 8–2) sąlygomis, akivaizdu, kad abiem atvejais atsakovės UAB „SDG“ įsipareigojimai iš esmės buvo analogiški – vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Pirmiausia apeliantė turėjo iškelti klausimus dėl to, ar jai aišku, su kokiais kroviniais dirba ieškovė, ir šias aplinkybes patikrinti darbo vietoje, vėliau organizuoti ir parengti reikalingus lokalinius teisės aktus, instrukcijas ir tvarkas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo ieškovės darbuotojas G. J.. Žuvusiojo žmona E. J. kartu su dukromis E. J. ir G. J. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies, priteisė E. J., E. J. ir G. J. po 21 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas, bendra teismo priteista suma ieškinio pateikimo dieną yra 74 772 Eur (21 600 Eur x 3 + 8 775 Eur + 1 197 Eur). Teismas apibendrino, kad nelaimingo atsitikimo priežastys iš esmės buvo dvi: autokrautuvo vairuotojas V. Č. nebuvo pakankamai instruktuotas pagal instrukciją Nr. 8 (neįsisąmoninęs turinio, nėra parašo, kad supažindintas), ir nepakako instrukcijų apie nestandartinių krovinių tvarkymą (kėlimą, vežimą ir pan.). Šios abi aplinkybės reiškia, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdęs subjektas veikė nepakankamai. Toks neveikimas sudaro neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės nustatymo prasme.

13. 2009 m. gegužės 25 d. tarp ieškovės ir apeliantės sudaryta sutartis Nr. KA09/136 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria apeliantė vykdė darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Pagal 2009 m. redakcijos sutarties 1 priedą, apeliantė buvo visiškai atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą ieškovės įmonėje. 2009 metais sudaryta sutartis atnaujinta, šalims 2012 m. spalio 5 d. pasirašius naują sutarties 1 priedo redakciją, kuri skyrėsi nuo 2009 m. patvirtinto priedo. 2012 m. sutarties priede numatyta apeliantės pareiga kontroliuoti, ar laiku atliekamas darbuotojų instruktavimas saugos ir sveikatos klausimais (2.1.4p.), profesinės rizikos vertinimą vykdytojas organizuoja ir kontroliuoja tik įmonės vadovo pavedimu (2.1.10 p.), numatyta apeliantės pareiga organizuoti darbuotojų, dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais, mokymus (2.1.5 p.), organizuoti įmonės saugos ir sveikatos norminių aktų rengimą (2.1.11 p.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2017 m. gegužės 24 d. patvirtino „Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašą“, kurio priede yra atsakingų asmenų sąrašas. Jame atsakingu asmeniu už visų darbuotojų instruktavimą yra paskirta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė apeliantės darbuotoja E. P.. Tai, kad apeliantė netinkamai atliko sutarties 1 priede jai numatytas pareigas, teismas vertino, kaip neteisėtą apeliantės neveikimą – vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė atlikto tik dalį darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų, numatytų sutartimi, o pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė apeliantės darbuotojos E. P. įgaliojimų apimtį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

15. 2009 m. gegužės 25 d. sutartimi Nr. KA09/136 apeliantė UAB „SDG“ įsipareigojo suteikti ieškovei šalių aptartas ir sutarties prieduose numatytas paslaugas (5 t., b. l. 8–13). Sutarties 1 priedu šalys susitarė dėl UAB „SDG“ teikiamų paslaugų – darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo. Priedo 2 punktas numatė, kad apeliantė įsipareigojo atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, tarp jų ir: 1) konsultuoti įmonės vadovą, darbdavio įgaliotus asmenis darbuotojų saugai ir sveikatai, struktūrinių padalinių vadovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (priedo 2.1.1. papunktis); 2) instruktuoti darbuotojus teisės aktų ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų nustatyta tvarka, jei reikia mokyti darbuotojus saugių darbo metodų, dalyvauti mokyme, organizuoti pirmosios pagalbos mokymą (2.1.2. papunktis); 3) kartu su struktūrinių padalinių vadovais organizuoti, atlikti ar koordinuoti profesinės rizikos vertinimą įmonėje (priedo 2.1.4. papunktis); 4) organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių rengimą; analizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų bei incidentų aplinkybes ir priežastis, siūlyti darbdavio įgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai ar įmonės vadovui prevencines priemones jiems išvengti (priedo 2.1.5., 2.1.9. papunkčiai); 5) organizuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų rengimą, juos rengti (priedo 2.1.11. papunktis) ir kt. Įvertinęs šiame priede apeliantei nustatytas pareigas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė turėjo pareigą parengti nestandartinių krovinių iškrovimo–pakrovimo instrukciją dar iki šio priedo pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis 2009 m. gegužes 25 d. sutarties 1 priedo redakcija, apeliantė turėjo pareigą įvertinti visas įmonės veikloje galimas rizikas ir parengti su tuo susijusias darbų saugos instrukcijas.

16. 2012 m. spalio 5 d. šalys pasirašė naujos redakcijos 2009 m. gegužės 25 d. sutarties Nr. KA09/136 1 priedą (10 t., b. l. 2–5). Šioje priedo redakcijoje nustatyta apeliantės pareiga kontroliuoti, ar laiku atliekami darbuotojų instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais (2.1.4. papunktis), įmonės vadovo pavedimu organizuoti ir kontroliuoti profesinės rizikos vertinimą (2.1.10 papunktis), organizuoti darbuotojų, dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais, mokymus (2.1.5 papunktis), organizuoti įmonės saugos ir sveikatos norminių aktų rengimą (2.1.11 p.) ir kt.

17. Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą (DSSĮ 12 straipsnio 1 dalis). Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. DS-12-01 patvirtinti Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatai (6 t., b. l. 9). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. DS 13104 įsteigta įmonės darbuotojų ir saugos ir sveikatos tarnyba (6 t., b. l. 10). Šio įsakymo antrajame punkte nurodyta, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų dalį pagal sutartį vykdys UAB „SDG“.

18. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatų (6 t., b. l. 15–18) 2 punktas numato, kad įmonėje saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo juridinis asmuo. Konkretūs tarpusavio įsipareigojimai dėl šios tarnybos funkcijų vykdymo nustatomi sutartyje. Įmonės vadovas sudaręs sutartį su juridiniu asmeniu dėl tarnybos funkcijų vykdymo, paskiria darbuotoją, atsakingą už minėtų sutarčių vykdymą ir prevencinių priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms išvengti įgyvendinimo koordinavimą įmonėje. Nuostatų 5 punktu nustatytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos atliekamos funkcijos. Šiai bylai aktualios šios funkcijos. Nuostatų 5.1. papunkčiu nustatyta, kad apeliantė konsultuoja įmonės vadovą, darbdavio įgaliotus asmenis darbuotojų saugai ir sveikatai, struktūrinių padalinių vadovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Nuostatų 5.2. papunkčiu nustatyta, kad įmonės vadovo pavedimu apeliantė instruktuoja darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka, jei reikia, moko darbuotojus saugių darbo metodų, dalyvauja mokyme, organizuoja pirmosios pagalbos mokymą (nuostatų 5.2.1. papunktis). Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatuose yra detaliai išvardinta, kokias funkcijas atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba. Tačiau tai tik patvirtina šiai tarnybai nustatytas funkcijas ir suteiktus įgaliojimus.

19. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. DS 13104 antrajame punkte nurodyta, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų dalį pagal sutartį vykdys UAB „SDG“. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatų 2 punkte numatyta, kad sutartyje nustatomi konkretūs apeliantės ir ieškovės tarpusavio įsipareigojimai dėl šios tarnybos funkcijų vykdymo. Tai tik patvirtina, kad šalių pasirašyta sutartis išlieka aktuali. Aplinkybė, kad apeliantei įmonės direktoriaus įsakymu buvo pavesta vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, nereiškia šalių 2009 m. gegužės 25 d. sudarytos sutarties Nr. KA09/136 sąlygų pakeitimo ar apeliantės įsipareigojimų siaurinimo, nepaneigia apeliantės pareigos vykdyti sutartimi jai nustatytas pareigas. Apeliantė ir toliau turėjo pareigą vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, apimančius ne tik darbuotojų instruktavimą pagal jau parengtas darbų saugos instrukcijas, bet ir rengti įmonės veikloje reikalingas saugos instrukcijas, vertinti rizikas, vykdyti mokymus. Aplinkybė, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatuose numatyta, kad tam tikras funkcijas tarnyba atlieka darbdavio pavedimu, niekaip neįtakoja apeliantės 2009 m. gegužės 25 d. sutartimi Nr. KA09/136 prisiimtų įsipareigojimų apimties.

20. Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašas, patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. DS-09 (6 t., b. l. 23–24), numato bendrąjį instruktavimą ir instruktavimą darbo vietoje. Bendrasis instruktavimas atliekamas priimant darbuotoją į darbą. Instruktavimas darbo vietoje atliekamas priimant darbuotoją į darbą ir ne rečiau, kaip kartą per 24 mėnesius. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistė, apeliantės darbuotoja, E. P. buvo paskirta atsakinga už visų įmonės darbuotojų bendrąjį instruktavimą (6 t., b. l. 25).

21. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale (6 t., b. l. 218–220) yra įrašas apie tai, kad 2017 m. liepos 20 d. G. J. ir V. Č. buvo instruktuoti pagal penkias instrukcijas: Nr. 1, 2, 3, 9 ir 11. Juos instruktavo A. M.. 2017 m. gruodžio 13 d. V. Č. papildomai instruktuotas pagal dvi instrukcijas Nr. 4 ir 6; instruktavo A. M. (6 t., b. l. 221–222). Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale (6 t., b. l. 223–224) fiksuotas įrašas, kad V. Č. instruktuotas 2017 m. liepos 20 d., jį instruktavo E. P.. V. Č. 2017 m. liepos 20 d. supažindintas su pareiginiais nuostatais Nr. 13 (sandėlio darbuotojo pareiginiai nuostatai), o 2018 m. sausio 16 d. – su pareiginiais nuostatais Nr. 23 (sandėlio darbininko – krovėjo-vairuotojo pareiginiai nuostatai) (6 t., b. l. 225–226). Byloje nėra įrašų apie tai, kad V. Č. buvo supažindintas su saugos ir sveikatos instrukcija vairuojant autokrautuvą Nr. 8 (6 t., b. l. 145–156).

22. 2012 m. spalio 5 d. šalių pasirašytos naujos redakcijos 2009 m. gegužės 25 d. sutarties Nr. KA09/136 1 priedo (10 t., b. l. 2–5) 2.1.4. papunktis numato, kad apeliantė kontroliuoja, ar laiku atliekami darbuotojų instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais. Apeliantė teigia, kad jos darbuotoja E. P. tinkamai įvykdė sutartinių įsipareigojimų 2.1.2, 2.1.4, 2.1.10, 2.1.5, 2.1.11 papunkčius. Tačiau aplinkybė, kad V. Č. darbo vietoje pirmą kartą buvo instruktuotas 2017 m. liepos 20 d., o pakartotinai turėjo būti instruktuotas ne vėliau kaip 2019 m. liepos 20 d., nepatvirtina tinkamo sutarties 2.1.4. papunktyje nustatytų pareigų vykdymo. Šiuo atveju, pareiga kontroliuoti, ar darbuotojai instruktuojami tinkamai, apima ir pareigą patikrinti ne tik instruktavimo periodiškumą, bet ir turinį. Kontrolę vykdantis asmuo turi įsitikinti, ar darbuotojas instruktuotas pagal visas jo atliekamoms darbo funkcijoms aktualias saugos instrukcijas. Todėl, net ir esant prielaidai, kad V. Č. pagal saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. 8 darbo vietoje turėjo supažindinti direktorius A. M., apeliantė turėjo vykdyti sutartimi jai nustatytą pareigą kontroliuoti, ar darbuotojų instruktavimas atliekamas tinkamai. Nustačiusi, kad autokrautuvo vairuotojas nebuvo instruktuotas pagal saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. 8, apeliantė turėjo apie tai informuoti ieškovę ir pareikalauti pašalinti šį pažeidimą. Apie tokios pareigos įvykdymą apeliantė nepateikė duomenų.

23. Apeliantė teigia, kad V. Č. teigė žinantis ne tik instrukcijos Nr. 8 turinį, bet ir kitus saugos reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas neįsigilino, kad V. Č. nesilaikė nustatytos įmonėje tvarkos ir savo rizika savavališkai prisiėmė atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.

24. Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašas, patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. DS-09 (6 t., b. l. 23–24), numato instruktavimo tvarką ir įforminimą. Šiame instruktavimo apraše nurodyta, kad instruktavimą atliekantis darbuotojas po instruktavimo turi žodžiu apklausti ir įsitikinti, ar instruktuojamas darbuotojas viską gerai suprato ir įsisavino žinias. Darbuotojui tinkamai nesupratus, neįsisavinus pateiktų žinių, jis instruktuojamas iš naujo. Darbuotojo instruktavimas įforminamas instruktavimų registravimo žurnale.

25. Nesant duomenų apie tai, kad autokrautuvo vairuotojas V. Č. buvo instruktuotas instruktavimo apraše nustatyta tvarka, nėra pagrindo teigti, kad jis žinojo visus saugos reikalavimus dirbant su autokrautuvu. V. Č. teiginys, kad jis žino ne tik instrukcijos Nr. 8 turinį, bet ir kitus saugos reikalavimus, yra nepakankamas konstatuoti, kad atsakingi asmenys jį išsamiai instruktavo ir įsitikino darbuotojo žinių įsisavinimo pakankamumu, darbuotojo gebėjimu saugiai vykdyti jam pavestas funkcijas.

26. Apeliantė teigia, kad 2013 m. profesinės rizikos vertinimo procese ieškovė neinformavo apeliantės apie bendrovės veikloje prasidėjusį nestandartinių (ar negabaritinių) krovinių krovą ir sandėliavimą. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.

27. Byloje pateiktame profesinės rizikos vertinimo darbų plane, kurį apeliantė teikė ieškovei susipažinti, nėra nurodyta informacijos apie nestandartinių krovinių gabenimą (9 t., b. l. 115–116). Tačiau pastebėtina, kad šiame plane krovinio gabaritai apskritai nebuvo įvardinti kaip rizikos tyrimo ir vertinimo objektas. Byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos įvertinimo duomenys – ataskaita, pasirašyta 2013 m. lapkričio 28 d. (6 t., b. l. 54–65). Šia ataskaita buvo įvertinti cheminių, fizikinių, ergonominių, fizinių ir psichologinių veiksnių rizika darbuotojams. Nebuvo analizuojami su įmonės darbo procesų organizavimu ir jų vykdymu susiję rizikos veiksniai.

28. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovė raštu informavo apeliantę apie tai, kad ji gabena nestandartinius krovinius. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad aktuali informacija apeliantei nebuvo perduota žodžiu ar kitu būdu. Apeliantė nepaneigė teismo posėdyje ieškovės nurodytos informacijos apie tai, kad apeliantės darbuotojai darbo metu lankydavosi įmonės teritorijoje ir matė, kad įmonė krauna ir nestandartinius krovinius.

29. Byloje yra pateiktas krovinių iškrovimo–pakrovimo tvarkos aprašas, patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. DS-01 (9 t., b. l. 50–65). Šio aprašo 36–39 punktuose yra nurodytos bendros nestandartinio krovinio pakrovimo–iškrovimo taisyklės. Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą Nr. 8 47 punktas numato pareigą autokrautuvo vairuotojui informuoti tiesioginį vadovą, esant nestandartiniam kroviniui. Viešai internete skelbiama informacija (https://www.nege.lt/vezimo-taisykles/), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabena krovinius, tarp jų – ir nestandartinius krovinius. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantei turėjo būti žinoma apie nestandartinių krovinių iškrovimą–pakrovimą ieškovės įmonės teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, būdama įsipareigojusi vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, turėjo pareigą apskritai įsitikinti, kokie kroviniai yra iškraunami–pakraunami ieškovės įmonės teritorijoje ir įvertinti su įmonės veikla susijusias darbuotojų saugos rizikas.

30. Aplinkybė, kad ieškovės direktorius A. M. buvo kvalifikuotas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje ir turėjo galimybę spręsti su tuo susijusius klausimus, savaime neatleidžia apeliantės nuo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo ir nepaneigia apeliantės pareigos tinkamai vykdyti sutartimi jai nustatytas pareigas. Apeliantė turėjo įvertinti galimas rizikas pagal įmonės veiklos pobūdį ir parengti šias rizikas šalinančias darbų saugos instrukcijas neatsižvelgdama į tai, kad įmonės vadovas yra kvalifikuotas darbų saugos srityje. Šalių pasirašytoje sutartyje nėra numatyta, kad įmonės vadovo kvalifikacija darbų saugos srityje kaip nors įtakoja apeliantės įsipareigojimų pagal sutartį apimtį.

31. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovė yra atsakinga ir turi atlyginti žuvusio darbuotojo šeimos nariams jų patirtą neturtinę žalą. Teismas konstatavo, kad darbdavys turėjo parengti nestandartinių krovinių iškrovimo tvarką, kurioje turėjo būti numatytos ir įgyvendintos priemonės užtikrinančios saugų tokių darbų atlikimą. Darbuotojai turėjo būti tinkamai apmokyti ir instruktuoti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus, žinoti kokių konkrečių saugumo priemonių reikia imtis šakiniu krautuvu iškraunant nestandartinius krovinius, kokiais būdais užtikrinti krovinio stabilumą. Nei vienoje iš nurodytų instrukcijų, pagal kurias iki nelaimingo atsitikimo buvo instruktuojami V. Č. ir G. J., nėra nurodyta kaip darbuotojai turi saugiai atlikti nestandartinių krovinių krovos darbus, kaip turi būti užtikrintas krovinio stabilumas, kad jis negalėtų nukristi nuo krautuvo šakių, kokiu atstumu turi pasitraukti pagalbiniai darbuotojai, kad būtų už tikrintas jų saugumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent šios funkcijos įgyvendinimą ieškovė ir buvo pavedusi apeliantei, tačiau apeliantė savo pareigos neįvykdė.

32. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad už profesinės rizikos identifikavimą, įvertinimą ir reikalingų instrukcijų parengimą, už darbuotojų apmokymą ir instruktavimą buvo atsakinga apeliantė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šios pareigos buvo atliktos nepakankamai, tai sudaro neteisėtą atsakovės neveikimą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DSSĮ 46 straipsnio 1 dalis).

33. Žalos faktas ir dydis konstatuotas Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi. Priežastinis ryšys tarp neteisėto apeliantės neveikimo ir atsiradusios žalos nustatytas skundžiamu sprendimu (CK 6.247 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįmanoma supažindinti darbuotojo su neparengta darbų saugos instrukcija, o bendro pobūdžio fragmentiniai nurodymai kitose darbų saugos instrukcijose, kaip elgtis esant poreikiui krauti nestandartinį krovinį, nepašalina apeliantės civilinės atsakomybės. Apeliantės, kaip atsakingo asmens, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

34. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą argumentavo teismų praktika. Konstatavo, kad labai panašioje faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010) kasacinis teismas pažymėjo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atliekančios įmonės (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis) ir darbuotojų, kuriems darbdavio įsakymu pavesta užtikrinti darbuotojų saugą jiems priskirtuose padaliniuose, funkcinės atsakomybės (pareigos) darbuotojų saugos darbe užtikrinimo srityje apibrėžtinos kaip dalinės, o ne solidariosios prievolės, t. y. tai, ką pagal sutartį privalo atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atliekanti įmonė, pagal sąžiningos dalykinės praktikos ir gero vidaus administravimo principus neturi pareigos, jei ji tiesiogiai nekyla iš įstatymo ar sutarties, atlikti darbuotojai, kuriems darbdavio įsakymu pavesta užtikrinti darbuotojų saugą jiems priskirtuose padaliniuose. Priešingas darbų saugos mechanizmų veikimo aiškinimas iš esmės paneigtų kvalifikuoto subjekto dalyvavimo šiuose santykiuose reikšmę ir, kita vertus, be teisėto pagrindo visiškai ar iš dalies apsaugotų tokį subjektą nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

35. Apeliantė teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010 nustatytų ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Ieškovės nurodytoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tinkamos informacijos sutarties vykdymui pateikimo, buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su tinkamos fizinės darbo vietos sukūrimu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šia nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktu nagrinėjamai bylai aktualiu DSSĮ 12 ir 46 straipsnių aiškinimu, šia byla nesivadovavo, kaip precedentu.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

38. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

39. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

40. Ieškovė ir atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

41. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias ir prašo priteisti. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytų rekomenduojamų dydžių (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgus į šią aplinkybę, taip pat į teiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 694 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.