Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d., ir jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 6 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nubaustas už tai, kad 2015 m. vasario 15 d. 9 val. 27 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, esant lengvam girtumo laipsniui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dalį, kurioje taikytas ATPK 30¹ str. bei teisė vairuoti transporto priemones atimta 6 mėnesiams ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą, t. y. skirti ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Skunde teigiama, kad A. Ž., būdamas sąmoningas, suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Pažymima, kad A. Ž. padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Nurodoma, jog A. Ž., nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per savo vairavimo stažą nuo 2007 m. yra keturis kartus baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą 2014 m. balandžio 11 d. už leistino greičio viršijimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam yra numatyta ATPK 126 str., kurio 1 d. nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Skundžiamu nutarimu žemesnės instancijos teismas A. Ž. paskyrė 289 Eur baudą ir, remdamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, paskyrė mažesnę nei numatyta sankcijoje papildomą nuobaudą – atėmė teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Iš tiesų, ATPK 30¹ str. 1 d. yra numatyta galimybė, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad A. Ž. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,54 +/-0,017 promilės), nedaug viršijantis numatytą leistiną normą (0,4 promilės). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. Ž. iškart prisipažino išvakarėse gėręs alkoholio ir nemanęs, kad bus viršyta leistina norma (3 b. l.). Nėra pagrindo abejoti pažeidėjo prisipažinimu ir reiškiamu nuoširdžiu apgailestavimu, ir tai apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, pažymėtina, kad A. Ž., nors anksčiau, kaip nurodoma skunde, buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau per visą vairavimo stažo laikotarpį niekada nebaustas už vairavimą esant neblaiviam, o už kitus pažeidimus paskirtas baudas yra sumokėjęs (8–10 b. l.). Taip pat pastebėtina, kad skunde teisingai nurodyta, kad A. Ž. 2014 m. buvo nubaustas už leistiną greičio viršijimą ir jam paskirtas administracinis nurodymas. Vis dėlto, šiuo atveju laikoma, jog A. Ž. administracine tvarka yra nebaustas, nes pagal teismų praktiką administracinio nurodymo įvykdymas asmeniui baustumo neužtraukia. Visa tai, kas išdėstyta, nepatvirtina apeliacinio skundo teiginių, kad A. Ž. tyčia šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Priešingai, įvertinęs paminėtas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad A. Ž. padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis neigiamas jo poelgis, nepalankiai susiklosčius tam tikrai situacijai.

Byloje taip pat yra duomenų, pavirtinančių, kad A. Ž. turi šeimą (22 b. l.), augina du nepilnamečius vaikus (20–21 b. l.), kurie lanko darželį (23 b. l.), turi įsipareigojimų bankui (19 b. l.), dirba pamaininiu darbo grafiku (17–18 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (16 b. l.). Todėl teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma byloja apie aplinkybes, lemiančias švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimą, nes ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas aiškiai nebūtų proporcingas padaryto teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumo laipsniui.

Kartu pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidėjui skyrė 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, apygardos teismas mano, kad A. Ž. paskirta nuobauda šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas kalto asmens nubaudimas tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. kovo 27 d. nutarimą A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir pagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.