Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, Irenai Valužienei, dalyvaujant nukentėjusiesiems T. S., V. S., jų atstovui advokatui Egidijui Vilkiui, kaltinamajai T. R., jos gynėjui advokatui Vytautui Kelpšui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

T. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pensininkė, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini)

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau tekste –BK) 154 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. kaltinama, kad 2009-11-30, 2009-12-02 ir 2010-01-29 kreipėsi į policiją dėl tariamai nukentėjusiųjų T. S. ir V. S. keliamo triukšmo, nors policijos tyrimo metu tokie faktai nenustatyti. Be to, 2010-10-25 kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją dėl keliamo nukentėjusiųjų bute triukšmo, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo triukšmauta. 2012-11-13 T. S. vėl buvo kviečiamas į policiją dėl tariamo triukšmo pagal T. R. skundą. T. R. kaltinama, kad tokiais veiksmais - nuolatiniais nepagrįstais skundais trukdo normaliai nukentėjusiesiems gyventi, apie tariamą jų kaip „triukšmadarių“ šeimą sužinojo bendradarbiai, kaimynai ir tai pakirto nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir pažemino juos prieš aplinkinius.

Kaltinamoji T. R. pagal pareikštą kaltinimą dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 154 str.1d. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji nukentėjusiųjų nešmeižia, iš kaimynų S. buto nuolatos girdisi triukšmas – trankymai, daužymai. Todėl ji ir kreipiasi į policiją, kad neįmanoma gyventi, tenka jai išeiti iš buto dėl kaimynų S. triukšmo. Kreipėsi į kaimynus, tai nepadėjo. Triukšmą kelia ne tik vaikai, bet ir patys suaugusieji, daro tai tyčia ir žvakes buvo uždegę prie jos durų, yra skambinusi ir pirmą ir dvyliktą valandą nakties policijai dėl didelio triukšmo.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad į butą, kuriame gyvena atsikėlė gyventi 2008m., tuo metu augino vieną dukrą, kito vaiko laukėsi. Jau ir tuo metu buvo susilaukę iš kaimynės skundų, kad vonioje leidžiamas vanduo ir pan. Bandė su kaimyne kalbėtis gražiuoju, tačiau nepavyko. Vaikai iki 17 val. būna darželyje, yra buvę, kad grįžus, net nespėjus nusirengti jau atvyksta policijos pareigūnai dėl tariamo triukšmo. Bandė spręsti garso izoliacijos problemą – buvo įdėję kiliminę dangą, tačiau dėl alergijos teko atsisakyti. Klausė kitų ar kaimynų ar iš jų buto sklinda triukšmas, tačiau nei vienas nesiskundė. Mano, kad kaimynė per daug jautriai reaguoja.

Nukentėjusioji V. S. parodė analogiškai T. S. ir paaiškino, kad pas jų nebūna triukšmo, o vaikų normalus žaidimas nėra per triukšmingas ir už tai negali būti kviečiama policija. Jie vaikus ir taip daug drausmina. Vaikai parėję iš darželio 17.30 val., jau puse devynių guldomi miegoti.

Liudytoja E. M. parodė, kad nukentėjusieji butą nusipirko iš jos. Su kaimyne T. R. nesipyko, tačiau yra likę nemalonūs prisiminimai, nes nepagrįstai priekabiaudavo, barškindavo į radiatorius ir pan., kviesdavo kitiems kaimynams policiją. Girdimumas tame bute nėra išskirtinis, toks pat kaip ir visuose daugiabučiuose.

Liudytoja L. V. parodė, kad yra S. kaimynė iš šalia buto. Ji taip pat augina mažamečius vaikus. Triukšmo iš S. buto negirdi. Kad ne kartą buvo kviesta policija, žino. Ar koks nors triukšmas girdisi iš S. buto pas R., nežino.

Liudytoja E. M. parodė, kad yra V. S. mama. Ne kartą kai ateidavo pas dukrą, yra buvę, kad vaikai žaidžia, ateina policija dėl triukšmo, kurio nėra. Dukra ne kartą guodėsi, verkė dėl nepagrįstai kviečiamos policijos.

Liudytoja V. M. parodė, kad yra kaltinamosios sesuo. Sesers bute nuolatos girdisi triukšmas – vaikų triukšmas, kaip vaišinamasi tame bute, kaip tyčia duodama su koja. Sesuo dažnai miega pas ją. Nukentėjusieji nori susidoroti su jos seserimi, nori „baliavoti“, degino žvakes seseriai. Triukšmas peržengia vaikų triukšmo ribas.

Liudytoja D. J. parodė, kad yra T. R. draugė ir taip pat tvirtino, kad iš nukentėjusiųjų buto T. R. bute ne kartą girdėjo triukšmą.

Liudytojai A. S., D. R., R. S. parodė, kad yra girdėjęs T. R. bute vaikų ir ne tik jų keliamą triukšmą iš kaimynų buto.

Iš prie bylos prijungtų Šilutės rajono policijos komisariato medžiagų pagal kaltinamosios T. R. skundus dėl nukentėjusiųjų keliamo triukšmo nustatyta, kad tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų apie T.ir V. S. bute keliamą per didelį triukšmą( b.l.49-57, 64-126).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 154 straipsnį šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, tai yra tik melagingos informacijos skleidimas, kuri ne tik turi neatitikti tikrovės, bet ir būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-545/2005).

Kaltinamosios, liudytojų V. M., D. J., A. S., D. R., R. S. teigimų nukentėjusieji savo bute kėlė per didelį triukšmą dėl kurio kaltinamoji kreipėsi į policiją bei savivaldybę. Pačių nukentėjusiųjų ir liudytojų V. M., E. M., L. V., E. M. teigimu, T. R. kaltinimai dėl triukšmo yra nepagrįsti. Policijos tyrimo metu nukentėjusiųjų padaryti pažeidimai nenustatyti. Iš nukentėjusiųjų buto sklindantis triukšmas atskirų asmenų gali būti vertinamas skirtingai pagal jų asmenines savybes – amžių, sveikatos būklę, dirglumą ir pan. Kas vienam asmeniui gali atrodyti nepakenčiamu triukšmu, neleidžiančiu ramiai gyventi, kitam asmeniui – kasdieniu, įprastu. Duomenų, įrodymų, kad kaltinamoji tyčia, melagingai kaltina nukentėjusiuosius teisės pažeidimų darymu, nenustatyta. Atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, sveikatos būklę (b.l. 27), supratimą, ilgalaikę konfliktinę situaciją tarp šalių, teismo nuomone, T. R. triukšmą, sklindantį iš nukentėjusiųjų buto gali vertinti jos nuomone, kaip per didelį ir dėl to kreiptis į teisėsaugos institucijas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Todėl vertinant veikos subjektyvinę pusę, teismas daro išvadą, kad nėra įrodyta kaltinamosios veiksmų tyčia apšmeižti kitą asmenį.

Be to, pagal T. R. pareikštą kaltinimą - tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas turi būti perduotas bent vienam trečiajam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Net ir ta aplinkybė, kad nėra nustatyta, jog nukentėjusieji padarė kokius nors teisės pažeidimus, nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamosios kreipimasis į policiją, yra tikrovės neatitinkančios ir nukentėjusiuosius žeminančios informacijos paskleidimas, t. y. šmeižimas. Pats kreipimasis į policijos įstaigą jau rodo, jog kreipiamasi siekiant apginti galimai pažeistas teises, kompetentingai, civilizuotai. Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato Lietuvos Respublikos Konstitucija (21, 30 straipsniai), baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl T. R. kreipimasis į policiją ir savivaldybę dėl galimai jos pažeistų teisių - keliamo triukšmo, nelaikytinas šmeižiančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 str. 1 d. ir pagal jai pareikštus kaltinimus, nepadarius šio nusikaltimo, T. R. išteisintina.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste -BPK) 105 str. 6 d. numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas ar dalį jų apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Taigi, aptariamos kategorijos bylose teismas gali, o ne privalo, tam tikrą atsakomybę už proceso eigą ir rezultatus pritaikyti nukentėjusiajam, priteisdamas iš jo visas ar tik dalį proceso išlaidų. Priteisiamų iš nukentėjusiojo apmokėtinų proceso išlaidų dydis priklauso nuo skundo pagrįstumo laipsnio, nukentėjusiojo pozicijos, jo elgesio teisme, privataus kaltinimo bylos sudėtingumo ir apimties, teisinės pagalbos trukmės, advokato darbo laiko, šalių turtinių interesų pusiausvyros ir kitų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad privačiame skunde išdėstyti kaltinimai T. R. nėra visiškai nepagrįsti, t. y. jie iš dalies atitinka tam tikrus kaltinime nurodytus nusikalstamos veikos požymius, todėl privataus kaltinimo procese išteisintosios T. R. 1300 Lt išlaidos už advokato pagalbą visa apimtimi nepriteistinos, nes tai neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų.

Kaltinamąją išteisinus, nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str.3d.2p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. R. išteisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d.

T. S. ir V. S. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Iš T. S. ir V. S. priteisti T. R. 200 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.