- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2316-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12116-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Vilšansta“
- Atsakovas
- V. G., V. S., T. L.
- Trečiasis asmuo
- R. T., A. S., R. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Vilšansta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilšansta“ ieškinį atsakovams V. G., V. S. ir T. L. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – R. T., A. S., R. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Vilšansta“ ieškinį atsakovams V. G., V. S. ir T. L. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – R. T., A. S., R. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė prašymą atsakovo T. L. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 74 149,04 Lt dydžio sumai, kadangi teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, jog ieškovui nėra žinoma viso atsakovo turto sudėtis, todėl turėtų būti areštuotas atsakovo turtas prašomai iš jo priteisti ieškinio sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neįrodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui turtinių suvaržymų, todėl ieškovo prašymo areštuoti atsakovo turtą netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas neįvertino, tai, jog ieškovas patikslino ieškinį, padidino reikalavimo sumą, patikslintame ieškinyje bei prašyme nurodė naujas aplinkybes, įskaitant ir tai, jog atsakovas T. L. neturi pakankamai turto atsiskaityti su ieškovu, jeigu ieškinys bus patenkintas, taigi, esant naujoms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti pritaikytos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovas savo prašymą grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis kaip ir ankstesnius prašymus, kurie įsiteisėjusiomis nutartimis jau buvo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
CPK 144 str. 2 d. yra nurodyta, kad Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Taigi, tam, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti šios dvi sąlygos, o jeigu nėra bent vienos iš šių sąlygos, tada laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
Kaip matyti iš bylos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, ieškovas jau buvo prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo T. L. atžvilgiu, tačiau nors toks prašymas iš pradžių ir buvo patenkintas, vėliau laikinosios apsaugos priemonės T. L. atžvilgiu panaikintos, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkino atsakovo atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- atsakovo T. L. turto areštą už 72 442,63 Lt sumą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi minėta nutartis buvo palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šioje bylos stadijoje negalima spręsti dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškinio suma palyginti su atsakovo valdomo turto verte, jam yra didelė ir gali padidinti galimai nepalankaus atsakovui sprendimo įvykdymo riziką.
Kadangi teismai jau atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones T. L. atžvilgiu, ieškovas pateikdamas naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo pagrįsti, jog nuo paskutinio prašymo pateikimo situacija pasikeitė iš esmės: ieškinio trūkumai ištaisyti taip, kad teismui jį preliminariai įvertinus nekiltų abejonių dėl jo pagrįstumo, būtų pateikti įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį, iš kurių matytųsi, jog atsakovo turto nepakaks ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba, kad atsakovas slėps/perleis savo turtą tam, jog išvengtų sprendimo įvykdymo.
Ieškovas teigia, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes buvo patikslintas ieškinys, pasikeitė ieškinio suma. Iš ieškovo teiginių matyti, kad ieškinio suma pasikeitė nežymiai: nuo 72 442,63 Lt iki 74 149,04 Lt, tačiau esminės ieškinio aplinkybės liko tos pačios- ieškovas reikalauja, kad atsakovai atlygintų nusikaltimu padarytą žalą. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog šis klausimas (civilinis ieškinys) jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-487/2012, t.y., kad ieškovas pateikė ieškinį dėl to paties dalyko ir tokiu pačiu pagrindu, kaip jau išnagrinėtoje byloje. Taigi, šiuo atveju yra keliamas klausimas ar šiuo atveju apkritai buvo pagrindas naujo proceso pradėjimui, t.y. ar ieškinys buvo pateiktas pagrįstai. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovas galimai nepagrindė ir savo patikslinto ieškinio.
Be to, ieškovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), kurie patvirtintų jo teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta ir jis negalės ar stengsis išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Kadangi nėra nei vienos iš dviejų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.