Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Egidijui Matoniui, atsakovui A. Š., jo atstovui advokatui Andriui Košel,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Motortech“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Infrasystems“) ieškinį atsakovui A. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog atsakovas pardavė ieškovui nusikalstamu būdu įgytus pastolius. Pastoliai iš ieškovo buvo paimti ikiteisminio tyrimo metu ir atiduoti jų savininkui UAB „Peri“. Ieškovo atstovams nebuvo žinoma, jog pastoliai įgyti nusikalstamu būdu ir apie tai tapo žinoma tik kai įgijo juos ir pasiūlė juos pirkti UAB „Peri“. Kaina už pastolius buvo sumokėta grynais: 7 000 Lt sutarties sudarymo metu, vėliau du mokėjimai po 4 000 Lt ir likusią 9 000 Lt sumokėjo A. Z.. Ieškovas teikė sienų valymo ir projektavimo paslaugas ir įgydamas pastolius planavo juos naudoti savo veikloje, bet buvo svarstyta galimybė ir juos nuomoti. Vėliau priimtas sprendimas parduoti. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas yra apskaičiuotos su PVM. Ieškovas yra PVM mokėtojas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškovas nepatyrė nuostolių, nes nesumokėjo už pastolius. Atsakovas pinigus gavo iš A. Z.. Ieškovo atstovai žinojo, jog pastoliai yra įgyti nusikalstamu būdu. Pastolių rinkos vertė buvo apie 70 000,00 Eur. Reiškiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, todėl turi būti taikoma 3 metų ieškinio senatis. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atėmus PVM.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, jog turėjo nusikalstamu būdu įgijęs pastolius ir ieškojo kam juos parduoti. Jam paskambino K. ar A., kurie domėjosi pastoliais. Po ilgų derybų buvo susitarta dėl pastolių pirkimo – pardavimo. 24 000 litų gavo dalimis iš K.. Mano, jog pirkėjai puikiai suprato ką perka, nes kaina buvo perpus mažesnė nei rinkos kaina. Sakė, jog pastolių Lietuvoje geriau nenaudoti. Pastoliai buvo prie namo Rokantiškėse ir juos apžiūrėti buvo atvažiavęs K. ir A.. Jie buvo pažymėti „Peri“ lipdukais. Dokumentų dėl pastolių iš jo neprašė. Rašytinė sutartis buvo pasirašyta K. iniciatyva. Pats suprato, jog parduoda pastolius K. ir A..

Teismo posėdžio metu liudytojas J. P. paaiškino, jog per pažįstamus domėjosi kam reikalingi pastoliais. Po kiek laiko paskambino K. ar A., kuriuos domino pastoliai. Pastoliai buvo sukrauti prie namo Rokantiškėse. Pirkėjai domėjosi iš kur gauti pastoliai ir jiems buvo pasakyta, jog jie gauti nesąžiningu būdu, todėl negalima bus jais naudotis Lietuvoje. Žinodami apie nesąžiningą pastolių kilmę, pirkėjai stengėsi vis mažinti jų kainą. Pinigus už pastolius dalimis, skirtingose vietose mokėjo K.. Sutartis buvo sudaryta ieškovo iniciatyva dėl apsisaugojimo. Ilgai buvo svarstoma apie pastolius ar pirks K. ir A. ar tai bus daroma per įmonę.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. I. paaiškino, jog yra ieškovo akcininku ir vadovu. A. paskambino ir pasiūlė nupirkti pastolius. Važiavo apžiūrėti pastolius, kurie buvo prie namo Rokantiškėse, vyko derybos dėl kainos. Parašė atsakovo pateikti dokumentus dėl pastolių, o jis minėjo, jog jie yra iš Vokietijos, jog jis baigė verslą ir pastoliai nereikalingi, žadėjo vėliau pateikti dokumentus, bet taip ir nepateikė. Pastolių rinkos vertė buvo apie 35 000 Lt. Su A. nutarė, jog pirks pastolius įmones vardu. Pinigus mokėjo savo, grynais dalimis įvairiose vietose. Įsigijęs pastolius vėliau nusprendė juos parduoti, todėl paskambino į „Peri“ įmonę ir paaiškėjo, jog pastoliai buvo vogti. Pastoliai buvo paimti ir sumokėti pinigai nėra grąžinti. Ieškovas vertėsi projektais ir grafyčių valymu nuo sienų, todėl planavo pastolius naudoti savo veikloje ir nuomoti. Negavęs nuomos užsakymų, nusprendė parduoti. Nežinojo, jog pastoliai buvo įgyti nusikalstamu būdu.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Z. paaiškino, jog yra buvęs ieškovo akcininkas. Sulaukė skambučio iš Jurijaus, kuris pasiūlė pirkti 1 000 kv.m. pastolių. Susitarė dėl susitikimo, apžiūrėjo pastolius, susitarė dėl kainos ir nupirko. Ieškovas vykdė fasadų valymo ir projektavimo darbus, todėl buvo planuota pastolius naudotis savo veikloje ir nuomoti. Siūlomų pastolių kaina buvo 10 proc. mažesnė nei rinkos. Pastolius važiavo apžiūrėti du kartus. Domėjosi pastolių kilme. Pastoliai buvo prie nuosavo namo ir buvo aiškinama, jog jie iš Vokietijos, o dabar baigti darbai, todėl nereikalingi. Pinigus už pastolius turėjo sumokėti dalį jis, o dalis iš įmones lėšų. Atsakovas žadėjo iš kitos įmonės išrašyti sąskaitą už pastolius. Jam buvo kilusios abejonės dėl pastolių savininko, bet nusprendė surizikuoti. Sumokėjo 7 000 Lt ir 9 000 Lt, o likusią dalį K.. Savo sumokėtus pinigus įformino kaip paskolą įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, byloje esančiu 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, yra nustatytos šios byloje nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, jog atsakovas kartu su kitais asmenimis neteisėtai, nusikalstamu būdu įgijo kitam asmeniui priklausančius pastolius.

2014 m. spalio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 001 (toliau - Sutartis) pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui autorines ir turtines teises į pastolius (toliau - Pastoliai), o atsakovas įsipareigojo sumokėti 24 000 litų kainą. Iš šios Sutarties tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

2015 m. sausio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos metu Pastoliai buvo paimti iš ieškovo ir perduoti UAB „Peri“. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką įgydamas Pastolius.

Dėl atsakovo sumokėtos kainos.

Sutartyje šalys susitarė dėl Pastolių kainos – 24 000 Lt ir Sutarties 2.2 punkte numatė, jog atsakovas paėmė avansinį mokestį – 7 000 Lt, o likusią 17 000 Lt kainą ieškovas turi sumokėti iki 2014 m. spalio 22 d. Rašytinis pakvitavimas pagrindžia, jog atsakovas 2014 m. spalio 20 d. gavo 4 000 Lt, o 2014 m. spalio 23 d. – 4 000 Lt. Teismo posėdžio metu liudytojai A. Z. ir K. I. paaiškino, jog visa kaina už pastolius buvo sumokėta atsakovui, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog gavo visą 24 000 litų kainą už Pastolius, todėl byloje laikoma įrodyta aplinkybė, jog atsakovas už pagal Sutartį parduotus pastolius gavo 24 000 Lt.

Pagal Sutartį prievolė sumokėti Pastolių kainą kilo ieškovui, todėl tai, jog pinigus už Pastolius pagal Sutartį faktiškai perdavė fiziniai asmenys A. Z. ir K. I. nepaneigia, ieškovo piniginės prievolės pagal Sutartį įvykdymo fakto. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog Sutarties sudarymo metu ieškovo vadovu buvo A. Z., o akcininku K. I., t.y. susijęs su ieškovu asmenys. Dėl šių priežasčių teismas laiko įrodyta, jog ieškovas sumokėjo 24 000 Lt pagal Sutartį už Pastolius, atsakovas šiuos pinigus priėmė, o tarp ieškovo ir A. Z. bei K. I. susiklostę tolesni teisiniai santykiai dėl atliktų mokėjimų nėra susiję su nagrinėjama byla.

Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino ir neginčijo, jog už Pastolius pagal sutartį gavo 24 000 Lt, t.y. priėmė tokį ieškovo piniginės prievolės įvykdymą. Tai patvirtina ir kiti anksčiau paminėti byloje esantys įrodymai. Aplinkybės, kurias pripažįsta šalys, neturi būti įrodinėjamos visais įmanomais įrodymais. Įrodinėjimo tikslas yra ne teikti kuo didesnį įrodymų kiekį, o jais įrodinėti ar neigti faktines aplinkybes. Kainos sumokėjimas gali būti įrodinėjamas įvairiais įrodymais ir CPK neriboja galimybės įrodinėti kainos sumokėjimą vien tik buhalterinę apskaitą pagrindžiančiais įrodymais. Dėl šių priežasčių laikomi nepagrįstais atsakovo atstovo argumentai apie būtinybė kainos sumokėjimą įrodinėti teikiant buhalterinius dokumentus.

Dėl ieškovo žinojimo apie įgyjamų Pastolių kilmę.

Byloje apklaustas liudytojas A. Z. paaiškino, jog domėjosi dėl Pastolių kilmės ir jam buvo kilusios abejonės dėl jų savininko, bet nusprendė rizikuoti. Liudytojas K. I. paaiškino, jog nežino, kad pastoliai buvo įgyti nusikalstamu būdu, prašė atsakovo pateikti dokumentus, o atsakovas aiškino, jog Pastoliai yra iš Vokietijos, jis baigė veiklą ir pastoliai nereikalingi. Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pirkėjai domėjosi iš kur gauti pastoliai ir jiems buvo pasakyta, jog įgyti nesąžiningu būdu ir negalima jų naudoti Lietuvoje. Tuo faktu buvo naudojamasi siekiant sumažinti kainą. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog mano, kad pirkėjai puikiai suprato ką perka, nes kaina buvo perpus mažesnė nei rinkos kaina, sakė, jog pastolių Lietuvoje geriau nenaudoti.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog dėl neteisėto Pastolių pasisavinimo iš UAB „Peri“ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu Pastoliai buvo surasti pas ieškovą, paimti ir grąžinti jų savininkui. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atliekamo ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, jog ieškovas ar jo atstovai įgydami Pastolius žinojo apie jų gavimą nusikalstamu būdu, nes ši aplinkybė, kurią šioje byloje įrodinėjo atsakovas būtų pagrindu pripažinti, jog padaryta nusikalstame veika, numatyta BK 189 straipsnyje. Teismo vertinimu šios aplinkybės ir anksčiau paminėtų liudytojų ir atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia teigti, jog ieškovo atstovai įgydami Pastolius domėjosi jų kilme, jiems buvo nurodomos skirtingos aplinkybės, kas galėjo sukelti abejonių dėl Pastolių kilmės, bet tai nėra pakankamu pagrindu pripažinti., jog ieškovas žinojo, jog Pastoliai buvo įgyti nusikatamu būdu, todėl ši aplinkybė laikoma neįrodyta.

Dėl ieškovo pareikšto reikalavimo ir teismo teisės savo iniciatyva pripažinti Sutartį negaliojančia.

Anksčiau teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovas nusikalstamu būdu įgijęs Pastolius, t.y. nebūdamas šių daiktų savininku pagal Sutartį pardavė juos ieškovui, todėl tai, vadovaujantis CK 6.307 straipsnio 1 dalimi sudaro pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį ir pripažinti Sutartį negaliojančią.

Pažymėtina, jog pirkimo – pardavimo sutartis, kai daiktą parduoda ne daikto savininkas laikoma nuginčijamu sandoriu (CK 6.307 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), o ne niekiniu sandoriu, kurį teismas galėtų pripažinti negaliojančiu ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Teismas Sutartį galėtų pripažinti niekine tik nustatęs atsakovo įrodinėjamas, bet dėl anksčiau nurodytų aplinkybių neįrodytas aplinkybes, jog Sutartis buvo sudaroma ieškovui žinant apie Pastolių įgijimą nusikalstamu būdu, kas reikštų, jog Sutarties sudarymas yra nusikalstama veika ir atitinkamai tai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo Sutarti pripažinti negaliojančia ex officio kitu pagrindu.

Pripažinus Sutartį negaliojančia, turi būti taikoma restitucija, t.y. asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo pagal sandorį, kuris pripažintas negaliojančiu (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Anksčiau teismo buvo nustatyta, jog Pastoliai, kuriuos ieškovas įgijo iš atsakovo buvo paimti iš jo ikiteisminio tyrimo metu ir grąžinti savininkui. Esant tokiai situacijai teismui pripažinus Sutartį negaliojančia, atsakovas privalo grąžinti ieškovui pagal Sutartį sumokėtus pinigus – 24 000,00 Lt (6 850,88 Eur). Atsakovui negrąžinus ieškovui pagal Sutartį gautus pinigus, teismas tenkina ieškovo ieškinį ir priteisia ieškovui iš atsakovo 6 850,88 Eur.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Ieškovas pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Toks ieškinys nelaikomas ieškiniu dėl žalos atlyginimo, todėl tokiam ieškiniui netaikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, o taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Nuo ieškovo ginčijamos Sutarties sudarymo iki ieškinio pareiškimo teisme nepraėjo 10 metų, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškiniu laikomas nepagrįstu ir teismo netenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų.

Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 6 850,88 Eur priteisimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 231,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie suteiktas 2 041,89 Eur (317,63 Eur + 544,50 Eur + 952,88 Eur + 226,88 Eur) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iš kurių apmokėtos išlaidos tik dalyje dėl 862,13 Eur (317,63 Eur + 544,50 Eur)

Teismo vertinimu, išlaidų už teisines paslaugas neapmokėjimas neturėtų būti laikoma kliūtimi priteisti šias išlaidas. Tokiai teismo pozicijai yra iš esmės pritaręs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartyje byloje Nr. 2A-196-381/2015. Dėl šių priežasčių teismas laiko, jog byloje pateikti įrodymai apie ieškovui išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas bei pateiktos ataskaitos yra pakankamu pagrindu pripažinti, jog byloje ieškovas patyrė 2 041,89 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Iš teismui pateiktų PVM sąskaitą – faktūrų matyti, jog ieškovo išlaidos už advokato teisines paslaugas apskaičiuotos su 21 proc. PVM. Pagal PVM įstatymą siekiant pasinaudoti galimybę susigrąžinti PVM, būtina atitikti tam tikras sąlygas. Dėl šių priežasčių priteisiant procesines išlaidas būtina vadovautis CPK normomis ir nereikia priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis Nr. e3K-3-108-248/20187). Įvertinęs šias aplinkybes teismas netenkina atsakovo atstovo prašymo dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų mažinimo PVM dydžiu.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas, tai teismas priteisia iš atsakovo ieškovui visas jo patirtas 2 272,89 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 001, sudarytą tarp UAB „Infrasystems“ ir A. Š..

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 6 950,88 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 272,89 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Motortech“, j.a.k. 302999962, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.