- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-383-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27188-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „Motortech“
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo (apelianto) A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Motortech“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Infrasystems“) ieškinį atsakovui A. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 001, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, priteisti iš atsakovo 6 950,88 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal 2014 m. spalio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 001 iš atsakovo už 24 000 Lt įsigijo pastolius Atsakovas pastolius perdavė ieškovui, o už ieškovą pinigus sumokėjo akcininkai K. I. ir A. Z., kurie gavo iš atsakovo pakvitavimą dėl pinigų gavimo. Savo sumokėtus pinigus akcininkai įformino kaip paskolą įmonei.
2. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog pastoliai atsakovui nepriklausė nuosavybės teise, 2015 m. sausio 14 d. atliktos kratos metu Pastoliai buvo paimti iš ieškovo ir perduoti savininkui UAB „Peri“. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką įgyjant ginčo pastolius.
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl šių priežasčių atsakovui pardavus jam nuosavybės teise nepriklausiančius pavogtus pastolius, tarp šalių sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, atsakovas yra skolingas ieškovui sumokėtą pastolių kainą 24 000 Lt (6950,88 Eur).
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog civilinėje byloje nėra įrodymų, jog ieškovas sumokėjo atsakovui pagal sutartį 6 950,88 Eur, kad pastoliai buvo paimti iš ieškovo ir nebuvo jam grąžinti. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuriam taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris turi būti skaičiuojamas nuo pastolių paėmimo, t. y. 2015 m. sausio 14 d. Ieškinys pateiktas 2018 m. spalio 31 d., todėl praleistas trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašo taikyti.
II. Teismo sprendimo esmė
5. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančia 2014 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 001, sudarytą tarp UAB „Infrasystems“ ir A. Š. (toliau ir Sutartis), priteisė iš atsakovo A. Š., 6 950,88 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 272,89 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Motortech“ naudai.
6. Teismas sprendė, kad šios Sutarties tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
7. Liudytojai A. Z. ir K. I. paaiškino, jog visa kaina už pastolius buvo sumokėta atsakovui, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog gavo visą 24 000 litų kainą už astolius, todėl byloje laikoma įrodyta aplinkybė, jog atsakovas už pagal Sutartį parduotus pastolius gavo 24 000 Lt. Sutarties sudarymo metu ieškovo vadovu buvo A. Z., o akcininku K. I., t.y. susijęs su ieškovu asmenys. Dėl šių priežasčių teismas laiko įrodyta, jog ieškovas sumokėjo 24 000 Lt pagal Sutartį už Pastolius, atsakovas šiuos pinigus priėmė, o tarp ieškovo ir A. Z. bei K. I. susiklostę tolesni teisiniai santykiai dėl atliktų mokėjimų nėra susiję su nagrinėjama byla. Kainos sumokėjimas gali būti įrodinėjamas įvairiais įrodymais ir CPK neriboja galimybės įrodinėti kainos sumokėjimą vien tik buhalterinę apskaitą pagrindžiančiais įrodymais. Dėl šių priežasčių laikomi nepagrįstais atsakovo atstovo argumentai apie būtinybė kainos sumokėjimą įrodinėti teikiant buhalterinius dokumentus.
8. Atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog ieškovas ar jo atstovai įgydami pastolius žinojo apie jų gavimą nusikalstamu būdu, Teismas nusprendė, jog ieškovo atstovai įgydami pastolius domėjosi jų kilme, jiems buvo nurodomos skirtingos aplinkybės, kas galėjo sukelti abejonių dėl pastolių kilmės, bet tai nėra pakankamu pagrindu pripažinti, jog ieškovas žinojo, jog pastoliai buvo įgyti nusikatamu būdu, todėl ši aplinkybė laikoma neįrodyta.
9. Atsakovas nusikalstamu būdu įgijęs pastolius, t.y. nebūdamas šių daiktų savininku pagal Sutartį pardavė juos ieškovui, todėl, vadovaujantis CK 6.307 straipsnio 1 dalimi Sutartis pripažįstama negalojančia. Pirkimo – pardavimo sutartis, kai daiktą parduoda ne daikto savininkas laikoma nuginčijamu sandoriu (CK 6.307 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), o ne niekiniu sandoriu, kurį teismas galėtų pripažinti negaliojančiu ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Teismas Sutartį galėtų pripažinti niekine tik nustatęs atsakovo įrodinėjamas, bet dėl anksčiau nurodytų aplinkybių neįrodytas aplinkybes, jog Sutartis buvo sudaroma ieškovui žinant apie pastolių įgijimą nusikalstamu būdu, kas reikštų, jog Sutarties sudarymas yra nusikalstama veika ir atitinkamai tai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
10. Pripažinus Sutartį negaliojančia, turi būti taikoma restitucija, t.y. asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo pagal sandorį, kuris pripažintas negaliojančiu (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Pastoliai, kuriuos ieškovas įgijo iš atsakovo buvo paimti iš jo ikiteisminio tyrimo metu ir grąžinti savininkui. Esant tokiai situacijai teismui pripažinus Sutartį negaliojančia, atsakovas privalo grąžinti ieškovui pagal Sutartį sumokėtus pinigus – 24 000,00 Lt (6 850,88 Eur). Atsakovui negrąžinus ieškovui pagal Sutartį gautus pinigus, teismas tenkina ieškovo ieškinį ir priteisia ieškovui iš atsakovo 6 850,88 Eur.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Toks ieškinys nelaikomas ieškiniu dėl žalos atlyginimo, todėl tokiam ieškiniui netaikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, o taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
12. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
13. Apeliantas nurodė, kad ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas neturėjo teisės disponuoti pastoliais.
14. Ieškovas nepatyrė jokių išlaidų vykdymas sutartį, nes A. Z. ir K. I. sumokėjus grynais pinigais nepateiktas kasos išlaidų orderis, todėl skola neturėjo būti priteista;
Šalies argumentai
15. Ieškovą atstovaujantys asmenys A. Z. ir K. I. iš atsakovo nurodytų aplinkybių bei atsižvelgiant į mažesnę už rinkos kainą, žinojo, kad pastolių įsigijimas iš atsakovo yra neteisėtas, todėl Ieškovas buvo nesąžiningas.
16. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė ieškovo nepatirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro pridėtinės vertės mokestis, kurį ieškovas turi teisę įtraukti į atskaitą.
17. Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 189-576/2017 atsakovas nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas stambiu mastu). Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu 2017-08-23 nuosprendžiu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis šioje civilinėje byloje (CPK 182 str. 3 p.). Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dėl atsakovo veiksmų parduodant jam nepriklausančius vogtus pastolius pirkėjui - ieškovui, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti iš Ieškovo ir Ieškovui negrąžinti, 2014-10-07 pirkimo-pardavimo sutartis laikytina negaliojančia, o atsakovas yra skolingas Ieškovui už pastolius sumokėtą 24.000 Lt (6.950,88 Eur) kainą, kurią jis įgijo be teisinio pagrindo, nes pardavimo objektas jam nepriklausė (CK 6.307 str. 1 d., 6.317 str. 1 d.). Atsakovas apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje nei atsakovas, nei jo bendrininkai, nei kokie nors kiti baudžiamojo proceso dalyviai niekada neteigė ir nekėlė tokios versijos, kad ieškovo atstovai neva žinojo apie įsigyjamu pastolių kilmę.
18. Ieškovas patvirtina, kad dalis ieškovo išlaidų už advokato teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo faktiškai apmokėtos (tą ieškovas nurodė ir pirmosios instancijos teismui prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad už faktiškai suteiktas teisines paslaugas dar nėra apmokėta, neturėtų būti laikoma kliūtimi priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
21. Baudžiamojoje byloje, kurioje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas už sukčiavimą esantys įrodymai: 2014-10-20 ir 2014-10-23 atsakovo pasirašyti pakvitavimai patvirtina, kad šiomis dienomis atsakovas paėmė iš ieškovo atstovų po 4.000 Lt (iš viso 8.000 Lt) už parduotus pastolius. 7.000 Lt avansinis mokėjimas yra įtvirtintas pačioje 2014-10-17 pirkimo-pardavimo sutartyje, 2.2 punkte. Tiek šių sumų, tiek apskritai visos už pastolius sumokėtos sumos (24.000 Lt) gavimo iš ieškovo atstovų faktą atsakovas pats patvirtino tiek baudžiamojoje byloje (tai nustatyta ir apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu) tiek ir apklausiamas teismo posėdyje šioje civilinėje byloje.
22. 2015-01-14 kratos protokolas patvirtina, kad iš N. K., patalpų (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti pastoliai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPNNTV 2-ojo skyriaus 2015-01-14 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015-01-14 kratos metu iš (duomenys neskelbtini) paimti pastoliai (klojiniai) buvo perduoti saugojimui UAB „Peri“ atstovui M. B..
23. 2015-02-04 įtariamojo A. Š. apklausos protokolas patvirtina, kad atsakovas pripažino ir papasakojo, kaip pardavė pastolius ieškovo atstovams K. I. ir A. Z., kad juos pardavė už 24.000 Lt, pinigus iš Ieškovo atstovų gavo, pasidalino su bendrininku ir kt. aplinkybes. 2017-04-03 teisiamojo posėdžio protokolas baudžiamojoje byloje Nr. 1-189-576/2017 užfiksuoti liudytojų K. I. ir A. Z. parodymai, patvirtinantys, jog minėti asmenys, atstovaudami ieškovą, su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nupirko pastolius, už juos pilnai atsiskaitė su atsakovu, sumokėjo atsakovui 24 tūkst. Lt, vėliau pastolius paėmė policija. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad kaltinamasis A. Š. sutiko su šiais liudytojų parodymais.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 189-576/2017 atsakovas nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas stambiu mastu), jam paskirtas laisvės atėmimas 4 metams, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas, kartu su dar trimis asmenimis veikdamas organizuotoje grupėje apgaulės būdu iš UAB „Autofartus“ ir UAB „Peri“ neteisėtai pasisavino pastolius (klojinius). Byloje atsakovas pats pripažino sukčiavimo faktus minėtų įmonių atžvilgiu, neigė tik dokumentų klastojimą. Nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas pastolius pardavė Ieškovui, atstovaujamam Ieškovo atstovų, kurie sumokėjo 24.000 litų už pastolius Atsakovui, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, Ieškovo nupirkti pastoliai buvo saugomi pas N. K.; A. Z. ir K. I. parodymai teismo įvertinti kaip patikimi, jais remtasi darant teismo išvadas; 2015-01-14 kratos metu pas N. K. patalpose adresu (duomenys neskelbtini) pastoliai buvo paimti, jie perduoti saugoti UAB „Peri“ atstovui.
25. Aptartoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu 2017-08-23 nuosprendžiu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis šioje civilinėje byloje (CPK 182 str. 3 p.).
26. Aptarti įrodymai patvirtina, jog dėl atsakovo veiksmų parduodant jam nepriklausančius vogtus pastolius pirkėjui - ieškovui, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti iš Ieškovo ir ieškovui negrąžinti, 2014-10-07 pirkimo-pardavimo sutartis laikytina negaliojančia, o atsakovas yra skolingas Ieškovui už pastolius sumokėtą 24.000 Lt (6.950,88 Eur) kainą, kurią jis įgijo be teisinio pagrindo, nes pardavimo objektas jam nepriklausė (CK 6.307 straipsnio1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis).
27. Teismo posėdyje apklausiamas pats atsakovas A. Š. pripažino visas Ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, t.y. pripažino, kad ieškovo atstovai atsakovui sumokėjo 24.000 Lt už pastolius, kad pastolius Atsakovas buvo įgijęs nusikalstamu būdu (sukčiavimas) ir už tai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir kt. Šiame kontekste pažymėtina, jog nereikia įrodinėti aplinkybių kurios grindžiamos šalių (šiuo atveju atsakovo) pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Dėl to apeliacinio skundo teiginys, kad vykdydamas sutartį Ieškovas nepatyrė jokių išlaidų, yra visiškai nepagrįstas, deklaratyvus ir neįrodytas.
28. Atsakovas grįsdamas atsisakymą sumokėti priteistą sumą nurodė vienintelį motyvą, jog ieškovo atstovai žinojo apie pastolių kilmę, t.y. kad pastolius atsakovas įgijo neteisėtai, todėl buvo nesąžiningi ir atsakovas dėl šios priežasties neprivalo ieškovui grąžinti skolos. Tiek šioje civilinėje byloje, tiek prejudicinėje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog vienintelis asmuo, kuris ginčo situacijoje elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, yra pats atsakovas, kuris nusikalstamu būdu įgijo pastolius ir tai žinodamas, šio fakto neatskleisdamas, pastolius pardavinėjo kitiems asmenims už pinigus, taip siekdamas praturtėti iš savo nusikalstamos veikos.
29. Be to, aplinkybė, ar ieškovo atstovai žinojo apie tai, kad pastolius perka ne iš savininko, nesudaro pagrindo atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2014-10-07 pirkimo-pardavimo sutartį.
30. Atsakovas pirmosios instancijos teisme kėlė ir apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl 201410-07 pirkimo-pardavimo sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai, teigdamas, neva ieškovą atstovaujantys asmenys neva žinojo, kad pastolių įsigijimas iš Atsakovo yra neteisėtas, todėl ieškovas buvo nesąžiningas. Kaip jau minėta, atsakovas tokių aplinkybių neįrodė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėms (o paties atsakovo paaiškinimai negali būti laikomi patikimais, nesant jokių kitų jo paaiškinimus palaikančių duomenų). Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose netgi nepateikė tokio reikalavimo pripažinti 2014-10-07 pirkimo-pardavimo sutartį niekine dėl prieštaravimo viešajai tvarkai.
31. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teigdamas, kad šios išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovo, nes dalis teisinių paslaugų teikimo išlaidų pagal sąskaitas yra neapmokėtos, o teismui nepateikta duomenų, kad patirtos išlaidos yra susiję su šia civiline byla. Tokie atsakovo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
32. Ieškovas patvirtina, kad dalis ieškovo išlaidų už advokato teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo faktiškai apmokėtos (tą ieškovas nurodė ir pirmosios instancijos teismui prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad už faktiškai suteiktas teisines paslaugas dar nėra apmokėta, neturėtų būti laikoma kliūtimi priteisti bylinėjimosi išlaidas: „CPK 98 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė - „išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai “, neturėtų būti aiškinama taip, kad jos turinį atitiktų tik mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, nevertinant teisinių paslaugų realaus suteikimo fakto ir jį bei paslaugų kainą patvirtinančių įrodymų. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015 ir 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-188- 236/2016).
33. Ieškovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms patvirtinti byloje pateikti Ieškovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, su jais pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir detalios suteiktų paslaugų ataskaitos, kuriose aiškiai įvardintos suteiktos teisinės paslaugos, jų suteikimo data ir trukmė. Suteiktų paslaugų ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos sutampa su šioje byloje faktiškai atliktais procesiniais veiksmais todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų nesusiję su šia civiline byla. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš atsakovo ieškovui pagrįstai priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė ieškovo nepatirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro pridėtinės vertės mokestis, kurį ieškovas turi teisę įtraukti į atskaitą.
35. Apelianto argumentas neatitinka teismų praktikos taisyklių. Pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 2 straipsnio 28 dalį PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM atskaita nėra besąlyginė, siekiantis pasinaudoti šia teise asmuo turi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas. Lietuvos Respublikoje už mokesčių administravimą atsakinga valstybės institucija yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių administratorius, be kitų, atlieka ir kontrolės, ar mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, funkciją. PVM apskaičiavimą, sumokėjimą bei jo atskaitą taip pat kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus įstatyme nustatytą atvejį, kai tokią kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos muitinė) (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas, PVMĮ 120 straipsnis). Kasacinis teismas išaiškino, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 6 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.