- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1054-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01476-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1054-125/2011
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ieškinį atsakovui V. S. dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ir pagal atsakovo V. S. pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 440 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-11-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.1838-1389-A/08 atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl Rietavo policijos komisariato pareigūnų veiksmų teisėtumo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimu teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas Leonidas Zubanovas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1d. 6 ir 10 p., Tarnyba 2009-01-21 sprendimu Nr.115-1389 (08) – D/09 antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui V. S. nutraukė, nes šis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiavo su jam antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Tarnyba tuo pačiu sprendimu įpareigojo atsakovą atlyginti valstybei 100 procentų patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 440 Lt bei nurodė jų sumokėjimo tvarką. Tarnybos minėto sprendimo atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neapskundė, duomenų apie mokėtinos sumos sumokėjimą tarnybai nepateikė, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 440 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2010-09-03 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.
Atsakovas dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-09-03 preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-01-31 sprendimu Plungės rajono apylinkės teismo 2010-09-03 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, jog atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tiesiogiai jokių prašymų neteikė, sudarant sutartis nedalyvavo. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2008-11-10 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje pasirašė pats atsakovas, pagal jo prašymą 2008-11-17 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.1838-1389-A/08 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant antrinei teisinei pagalbai teikti advokatą L. Zubanovą. Nors atsakovas teisine pagalba naudojosi per savo įgaliotinę V. M., kurios veiksmai antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybėse atitiko atsakovo valią, teismas konstatavo, kad dėl atstovės veiksmų atsiradusios pasekmės tiesiogiai sukelia pareigas atstovaujamajam atsakovui. Iš 2009-01-20 rašytinio pranešimo tarnybai teismas nustatė, kad advokato L. Zubanovo sugaištas laikas, teikiant antrinę teisinę pagalbą, buvo skaičiuojamas, neišskiriant sugaišto laiko pagal asmenis, antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavime ieškovė 2009-01-21 priimtu sprendimu detalizavo šias išlaidas. Teismas pažymėjo, jog antrinė teisinė pagalba apima ne tik tiesioginį bendravimą su klientais, bet ir dokumentų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, analizę, išvadų ir pranešimų rengimą, todėl atmetė atsakovo teiginius, kad advokato nurodytos laiko sąnaudos yra neprotingos. Kadangi antrinės teisinės pagalbos išlaidos apskaičiuotos remiantis 2001-01-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, teismas konstatavo, jog atsakovo argumentas, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos nebuvo patirtos, yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, piktybišku neveikimu ir todėl buvo netekta paveldėtos žemės ir miško, be to, tarnybos atstovai dangsto Rietavo PK pareigūnų neteisėtus veiksmus ir nusikalstamas veikas. Nurodo, jog advokatas L. Zubanovas netinkamai gynė jo interesus, o nurodomos teisinės pagalbos išlaidos neatitinka tikrovės. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl bylos sustabdymo, iki ieškovė pateiks visus bylai reikšmingus dokumentus, nes ieškovė nuslėpė, kad yra dar vienas 2010-07-09 sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovo įgaliotinei V. M..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovui 2007-11-17 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 2009-01-21 sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas. Atsakovas pastarojo sprendimo neskundė, neprieštaravo nei dėl teisinės pagalbos nutraukimo fakto ar pagrindų, nei dėl apskaičiuotų ir mokėtinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Apskaičiuotos 440 Lt teisinės pagalbos išlaidos yra išsamiai aprašytos, jos apskaičiuotos teisingai, remiantis advokato suteikta informacija bei vadovaujantis 2001-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis. Dėl apelianto teiginių, kad teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, ieškovė nurodo, kad 2010-07-09 tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą V. M. neturi jokio priežastinio ryšio su šioje byloje pareikštu ieškiniu ir dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimą ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011-02-04 sprendimą bei sujungti civilines bylas į vieną bylą. CPK 136 str. 4 d. numatyta, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyriumi. Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimų nustatyta, jog bylų šalys skiriasi, t. y. nors ieškovas bylose yra tas pats, tačiau šioje byloje atsakovas yra V. S., o civilinėje byloje Nr. 2-209-669/2011, kurioje buvo priimtas sprendimas 2011-02-04, atsakovė yra V. M.. Minimose bylose prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau iš teismų sprendimų matyti, jog šias išlaidas prašoma priteisti pagal skirtingus Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos sprendimus. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti prašymo dėl bylų sujungimo, be to, apeliacinės instancijos teisme tokio prašymo teikti negalima, apeliacinės instancijos teismas peržiūri teismo sprendimo teisėtumą pagal byloje pareikštus ir išnagrinėtus reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija šioje byloje pasisako tik dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimo teisėtumo (CPK 136 str. 4 d., 301 str 1 d., 312 str).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pagal atsakovo 2008-11-10 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-11-17 sprendimu Nr. 1838-1389-A/08 nusprendė teikti atsakovui V. S. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Rietavo PK pareigūnų aplaidaus darbo, neveikimo, melagingo informacijos perdavimo, antrinei teisinei pagalbai teikti paskyrė advokatą L. Zubanovą. 2009-01-21 sprendimu Nr. 115-1389(08)-D/09 tarnyba nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą bei įpareigojo atsakovą per 30 dienų sumokėti 440 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo, todėl ieškovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kreipėsi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, jog prašymas teikti teisinę pagalbą buvo ne jo ir jis neturėtų mokėti už antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, prašymą antrinei teisinei pagalbai teikti pasirašė pats atsakovas, sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas būtent atsakovui V. S.. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog antrinė teisinė pagalba buvo atsakovui suteikta, jam tenka ir pareiga mokėti susidariusias teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas taip pat veikė ir per savo įgaliotinę V. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.133 str. 1 d. nustato, jog vieno asmens sudarytas sandoris kito asmens vardu tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl atsakovo atstovės veiksmų atsiradusios pasekmės tiesiogiai sukelia pareigas atstovaujamajam atsakovui V. S..
Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis. Įstatymo 3 str. 2 p. tarp kitų įtvirtina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Apeliantas nurodo, kad jam suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba nebuvo kokybiška, t. y. advokatas dokumentus surašė ne taip, kaip jis norėjo, todėl jis neturi prievolės už ją mokėti. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš advokato paaiškinimų nustatyta, jog patikslintą skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui jis paruošė atsižvelgdamas į teismo nutartį dėl trūkumų pašalinimo, o tai, jog advokatas procesinius dokumentus ruošė įstatymų nustatyta tvarka, o ne taip, kaip norėjo atsakovo įgaliotinė, negali būti vertinama kaip nekokybiška teisinė pagalba. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovo atstovė nors ir pasirašė advokato paruoštą skundą teismui, tačiau į teismą jo nenunešė, teismui ji pateikė savo skundo variantą, kurį pateikė praleidusi terminą ir į advokatą, kad šis suruoštų dokumentą dėl termino atnaujinimo, nesikreipė. Be to, nesikreipusi į advokatą, atsakovo atstovė pateikė teismui pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Taigi tai, jog atsakovo atstovė veikė iš esmės piktybiškai nesikonsultuodama su paskirtu advokatu ir neklausydama jo patarimų, negali būti vertinama kaip nekokybiškos teisinės pagalbos suteikimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog todėl, kad jam buvo suteikta nekokybiška teisinė pagalba, jis neprivalo mokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 str. 2 p., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nutraukiant atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą, atsakovas buvo įpareigotas sumokėti 440 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos apskaičiuojamos 2001-01-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiais ir mokėjimo taisyklėmis. Taisyklių III dalyje „Advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžiai“ išsamiai reglamentuota, koks užmokestis mokamas už konkretų advokato atliktą darbą. Iš byloje advokato pateiktos informacijos matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos buvo apskaičiuotos nepažeidžiant taisyklių III dalyje numatytų dydžio, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad nebuvo patirtos tokio dydžio išlaidos.
Dėl apelianto argumentų, jog teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, iki kol ieškovė pateiks visus dokumentus, turinčius bylai reikšmės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog privalomą bylos sustabdymą reglamentuoja CPK 163 str., tačiau nė viename iš minimo straipsnio punktų nėra numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki šalys pateiks bylai reikšmingus įrodymus, todėl šie apelianto apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.
Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas apeliaciniame skunde dėsto faktus ir aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su šios bylos nagrinėjimu, t. y. vardija, kokie Rietavo PK veiksmai yra neteisėti, kokiu būdu neteisėtai neteko paveldėtos žemės, kaip neteisėtai veikė advokatė A. Rulevičė, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.