Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-04-14 · Civilinė byla Nr. e2A-241-425/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
e2A-241-425/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06158-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
AB „NEO Finance“
Atsakovas
T. C.
Civilinė byla Nr. e2A-241-425/2021.Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06158-2020-7.Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau –AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-476-223/2021 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui T. C. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7217,07 Eur negrąžintą kredito dalį, 474,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-11-03), 20,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7217,07 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-28), 1807,40 Eur tarpininkavimo mokestį, 18,83 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 20,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7217,07 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes jis įspėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo T. C. 7217,07 Eur negrąžintą kredito dalį, 474,18 Eur mokėjimo palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18,83 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 1807,40 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9517,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 414,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „NEO finance“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančius įrodymus įvertinus formaliai, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas – tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, negrąžino suteikto kredito, dėl ko ieškovė 2020-10-28 nutraukė sutartį ir dėl to patyrė nuostolių. Tai sudaro pagrindą iš atsakovo priteisti 7217,07 Eur kredito sumos, 474,18 Eur mokėjimo palūkanas, 1807,40 Eur tarpininkavimo mokestį, 18,83 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2020-06-29 iki 2020-11-03, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei proporcingas bylinėjimosi išlaidas.

5. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 20,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. lapkričio 28 d., nėra pagrįstas. Be to, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 812,20 Eur netesybų priteisimo, kadangi ieškovė 20,00 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia suma, todėl teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 812,20 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovo T. C. 20.00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7217,07 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-11-28; taip pat atitinkamai paskirstyti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, kadangi tiek pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, tiek pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas turi atlyginti negautas ieškovės pajamas, juo labiau kad sudarytoje sutartyje buvo numatyta, jog visa atsakovo mokama palūkanų suma yra 2824,84 Eur, o ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis finansines paslaugas bei siekiantis pelno, todėl kredito gavėjui nevykdant ar netinkamai vykdant sudarytų sutarčių nuostatas ieškovė patiria nuostolius.

8. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu, negrąžinto kredito dalimi, pelno palūkanų priteisimu bei sandorio sudarymo mokesčio dydžiu, šią civilinę bylą iš esmės nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose.

10. Priimdamas skundžiamą sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo yra neįrodytas, o apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja šiuo metu formuojamai teismų praktikai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

11. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalą patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

12. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

13. Tačiau, praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė atsakovo mokėtinų sumų grafiko, pagal kurį ieškovė apskaičiuoja negautas pajamas (nuostolius), nepateikė jokių duomenų, kad tiek suteikdama pirminį kreditą, tiek jį refinansuodama, o kartu ir numatydama bendrą 12 292,14 Eur atsakovo grąžintino vartojimo kredito sumos dydį, nustatė pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovas yra pajėgus prisiimti bei vykdyti tokio dydžio finansinius įsipareigojimus. Kita vertus, šioje civilinėje byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų bei informacijos apie sutarties sudarymo metu atsakovo turėtus finansinius įsipareigojimus, jo gaunamas pajamas bei realias galimybes vykdyti sutartį.

15. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovė, nors ir kredito sutartyje buvo numačiusi atsakovo mokėtinų pelno palūkanų dydį iki sutarties termino pabaigos, kas galėtų būti pripažįstama negautomis pajamomis (nuostoliais), tačiau neįrodė tokių gautinų pajamų realumo, kadangi nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad atsakovas kredito sutarties sudarymo metu turėjo realias galimybes įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, siekiančius daugiau kaip 12 tūkstančių eurų.

16. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, dėl ko ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-476-223/2021 palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas