Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-05-10 · Administracinė byla Nr. A-227-1188/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-10
Bylos Nr.
A-227-1188/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03048-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
Pareiškėjas
Bendrija „Trušeliai“
Atsakovas
akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
Administracinė byla Nr. A-227-1188/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03048-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bendrijos „Trušeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bendrijos „Trušeliai“ skundą atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas bendrija „Trušeliai“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė: 1) panaikinti 2021 m. rugpjūčio 16 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija, atsakovas) sprendimą Nr. 2-13799, reg. data 2021 m. rugpjūčio 17 d., pasirašytą Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriaus A. V.; 2) įpareigoti Kelių direkciją pakartotinai išnagrinėti bendrijos 2021 m. liepos 12 d. paklausimą – reikalavimą bei teisės aktų nustatyta tvarka pateikti išsamų ir teisės aktais pagrįstą atsakymą, pridedant prašomų dokumentų kopijas, pagrindžiančias įrengtų greičio valdymo priemonių teisėtumą, pagrįstumą ir atitikimą nustatytiems reikalavimams; 3) įpareigoti Kelių direkciją per kuo trumpesnį terminą, bet ne ilgiau kaip per 6 mėnesius, atlikti valstybinės reikšmės kelio Nr. 2216 (duomenys neskelbtini) ruože nuo 0,22 iki 2,69 km. įrengtų perteklinių greičio valdymo kalnelių pašalinimą, o paliktus kalnelius suformuojant taip, kad jie atitiktų normų nustatytus reikalavimus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad matydamas, kad pažeidžiamos jo teisės, jokiais dokumentais nepagrindžiamas įrengtų greičio valdymo priemonių būtinumas, reikalingumas bei atitikimas galiojančioms teisės normoms, 2021 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į Kelių direkciją, kuriame prašė pateikti valstybinės reikšmės kelio atkarpoje įrengtų greičio valdymo priemonių reikalingumą ir būtinumą pagrindžiančius dokumentus bei įrengtų greičio valdymo kalnelių atitikimą galiojančioms teisės normoms. Apie toje pačioje kelio atkarpoje greičio valdymo kalnelių reikalingumą Kelių direkcija asmenims pateikinėja kardinaliai prieštaringą informaciją. Kelių direkcija nėra pateikusi dokumentų, kad įrengti kalneliai atitinka Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-146 patvirtintas Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijas R ISEP 10 (toliau – ir R ISEP 10).

3. Pareiškėjas teigė, kad nors 2020 m. gruodžio 22 d. buvo gautas Kelių direkcijos atsakymas, kuriame teigiama, kad greičio valdymo kalneliai bus atnaujinti, suformuojant sklandžius užvažiavimus ir nuvažiavimus, darbus atliks vadovaujantis galiojančiais norminiais techniniais dokumentais esant tinkamoms meteorologinėms sąlygoms 2021 m. pavasarį, tačiau jokie darbai neatlikti iki šios dienos. Kelių direkcija, nepateikdama jokių dokumentų, pagrindžiančių valstybinės reikšmės kelio Nr. 2216 (duomenys neskelbtini) ruože nuo 0,22 iki 2,69 km. įrengtų greičio valdymo priemonių reikalingumą ir būtinumą bei įrengtų greičio slopinimo kalnelių atitikimą galiojančioms teisės normoms, tik dar kartą patvirtino, kad šiame ruože įrengti greičio valdymo kalneliai neatitinka keliamų reikalavimų ir yra pertekliniai bei jų įrengimas, kas liečia jų kiekį, jokiais norminiais aktais nėra pagrįstas. Tai iš dalies patvirtina ir Kelių direkcijos 2021 m. liepos 1 d. atsakymas, kuriame buvo nurodyta, kad „Kelių direkcija minimų greičio mažinimo kalnelių atnaujinimo užsakymą pateikė AB Kelių priežiūros Klaipėdos tarnybai, tačiau nebuvo nurodyta nei minėto užsakymo data, nei darbų atlikimo terminas. Dėl tokio atsakovo skirtingų žinių ir kompetencijos nulemtos pozicijos yra vilkinamas klausimo nagrinėjimas ir nustatytu laiku jis neišsprendžiamas, tokiu savo neveikimu (vilkinimu) valstybinės institucijos tarnautojais pažeidžia žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje, taip pat piktnaudžiauja savo pareigomis bei užsiima biurokratizmu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Kelių direkcija pareiškėjo skundą prašė atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundo ir reikalavimų turinys į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reguliavimo sritį nepatenka, kadangi Kelių direkcijai įstatymu nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, jai netaikomos VAĮ nuostatos, taigi ji negali būti laikoma ir viešojo administravimo subjektu. Kelių direkcijos, kaip ir kitų susisiekimo komunikacijų savininkų (vietinės reikšmės keliai gali priklausyti tiek fiziniams ir juridiniams asmenims) sprendimai, įgyvendinant šias nuostatas, negali būti laikomi viešojo administravimo įgaliojimų (administracinės paslaugos ar administracinio sprendimo priėmimo) vykdymu. Kelių direkcijos raštai atitinkamai nėra administraciniai sprendimai, priimti VAĮ nustatyta tvarka.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymuose atsakovui ir skunde teismui dėsto tik abstrakčias, nemotyvuotas aplinkybes dėl galimai gadinamų transporto priemonių, keliamų nepatogumų, tačiau nenurodo jokių konkrečių duomenų ir informacijos apie tai, koks ir kam priklausantis turtas gadinamas, kokiu būdu, koks ryšys tarp įrengtos greičio valdymo priemonės su tariama žala turtui ir pan., neprideda jokių tai pagrindžiančių duomenų. Taigi iš esmės pareiškėjas dėsto bendro pobūdžio aplinkybes, neįvardindamas asmeninio teisių ar interesų pažeidimo. Tokiu atveju skundžiamas informacinio pobūdžio raštas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Į pareiškėjo tapačius prašymus dėl informacijos pateikimo ir greičio valdymo kalnelių ginčo valstybinės reikšmės rajoninio kelio ruože pašalinimo buvo atsakyta Kelių direkcijos 2021 m. liepos 1 d. rašte Nr. (10.4)2-11378 ir 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. (10.4) 2-12338. Minėtuose raštuose išsamiai atsakyta į visus pareiškėjo klausimus, susijusius su greičio valdymo kalnelių įrengimu, todėl skundžiamame rašte informacija pagrįstai nebuvo kartojama. Tokia situacija, kai pareiškėjas, gavęs išsamią informaciją bei detalius atsakymus į klausimus, nuolatos teikia analogiškus pakartotinius prašymus vien dėl to, kad jo netenkina atsakymų turinys, pats nepateikdamas jokių jo teisių pažeidimą patvirtinančių įrodymų, rodo galimą piktnaudžiavimą naudojantis teise kreiptis informacijos ir apskundimo teise.

7. Atsakovas akcentavo, kad dar iki skundžiamo rašto gavimo pareiškėjui ankstesniuose atsakymuose buvo suteikta informacija, kad, vadovaujantis R ISEP 10, geras atstumas tarp greičio mažinimo priemonių, kai leistinas važiavimo greitis 50 km/val., yra 200-400 m., o pakankamas – 400-600 m. Ginčo kelio ruože tarp greičio valdymo priemonių atstumai yra nuo 210 iki 450 m, todėl greičio valdymo priemonės (apie 0,25 km, 0,70 km, 0,91 km, 1,15 km, 1,6 km, 2,01 km) yra įrengtos laikantis rekomenduojamų atstumų. Greičio valdymo kalnelių būtinumas nurodytoje vietoje buvo išanalizuotas tiek įrengiant priemonę, tiek ir nagrinėjant pareiškėjo prašymus. Pareiškėjui buvo pateikti išsamūs ir argumentuoti paaiškinimai dėl jų reikalingumo, siekiant užtikrinti saugumą kelyje Nr. 2216 (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad jie buvo įrengti 2011 metais po apžiūrų metu nustatyto transporto priemonių leistino važiavimo greičio viršijimo; prieš jų įrengimą šiame kelyje labai dažnai būdavo viršijamas leistinas važiavimo greitis ir dėl to eismo sąlygos tapdavo ypač pavojingos; įrengus inžinerines greičio valdymo priemones, eismo įvykių dėl viršyto leistino važiavimo greičio neužfiksuota. Po 2020 m. rugsėjo 22 d. tragiškai pasibaigusio eismo įvykio, kuris įvyko kelio Nr. 2216 (duomenys neskelbtini) apie 0,392 km, yra akivaizdu, kad greičio valdymo priemonės šiame ruože, kuriame labai sparčiai plečiasi (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, yra būtinos.

Atsiliepimas

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neva besikeičiančios Kelių direkcijos pozicijos greičio valdymo kalnelių atnaujinimo klausimu nepagrįstos ir nepaneigia rašto ir Kelių direkcijos veiksmų teisėtumo. Pareiškėjo akcentuojami Kelių direkcijos atsakymai kitam asmeniui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodytos aplinkybės, susijusios su kito privataus asmens prašymų nagrinėjimu, neturi įtakos šio skundo nagrinėjimui.

9. Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Kelių direkcija pagrindė greičio valdymo kalnelių įrengimo būtinumą ir teisinį pagrindą, pateikdama visą turimą ir galimą pateikti informaciją, duomenis, parametrų matavimų rezultatus, pagrindžiančius priemonės atitikimą R ISEP 10 rekomendacijoms. Nors pareiškėjas reikalauja papildomų įrodymų, tačiau nenurodo tiksliai kokių. Kelių direkcija neturi galimybės pateikti dokumentų, susijusių su greičio valdymo kalnelių įrengimu 2011 m. (savivaldybės, seniūnijos ar bendruomenės kreipimųsi, apžiūrų protokolų ar pan., jeigu jie buvo pildomi), kadangi, pasibaigus valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių reorganizavimo procesui, juos turėjusi VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro ir Kelių direkcija jų neturi. Be to, Kelių direkcija negali teikti informacijos, susijusios su konkrečiais įvykiais keliuose, nelaimingais atsitikimais, kelių eismo taisyklių pažeidimais, gyventojų duomenimis ir pan., kadangi tokios informacijos turinys yra privati informacija, kuri pagal teisės aktus nesusijusiems asmenims be teisėto pagrindo neteikiama.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta tiesioginė gyventojų, eismo dalyvių ar kitų asmenų teisė reikalauti įrengti greičio valdymo priemones pagal jų asmeninį pageidavimą ir tai reiškia, kad tokie reikalavimai Kelių direkcijai, kaip kelių savininko teises įgyvendinančiam subjektui, nėra privalomi. Kita vertus, greičio valdymo kalnelius, kurių taškinės vietos viršija 0,12 m aukščio reikalavimą, ketinama atnaujinti ir apie tai Kelių direkcija informavo pareiškėją, nurodydama, kad minimų greičio valdymo kalnelių atnaujinimo užsakymą pateikė AB Kelių priežiūros Klaipėdos tarnybai. Kelio elementų įrengimas, atnaujinimas, remontas yra planuojami ir priklauso nuo įvairių sąlygų (viešųjų konkursų, finansavimo dydžio ir pan.), todėl numatyti tikslų darbų atlikimo laiką nėra galimybės.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, apžvelgė VAĮ 2 straipsnio 1, 18 ir 20 dalyse, Kelių direkcijos įstatų, patvirtintų Susisiekimo ministro 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 3-476 (toliau – ir Įstatai), 7.1–7.5 papunkčiuose, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir KĮ) 5 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad Kelių direkcijai yra priskirtas leidimų naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimas. Tokio pobūdžio veiklos vykdymas laikytinas administracine paslauga. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jam nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai ar kad Kelių direkcija nėra viešojo administravimo subjektas.

13. Teismas iš pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. ir 2021 m. birželio 29 d. raštų turinio nustatė, kad į atsakovą pareiškėjas kreipėsi iš esmės tuo pačiu klausimu – dėl, pasak pareiškėjo, perteklinių greičio valdymo kalnelių įrengimo ir netinkamo greičio valdymo kalnelių įrengimo, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2216 (duomenys neskelbtini) ruože nuo 0,22 iki 2,69 km. Taip pat prašė pateikti duomenis, kad įrengti kalneliai tikrai atitinka R ISEP 10 rekomendacijose nurodytus parametrų reikalavimus. Prašė pašalinti perteklinius greičio valdymo kalnelius, o likusius suformuoti taip, kaip tai numatyta, t. y. kad jie atliktį savo funkciją, o ne gadintų gyventojų asmeninį turtą ir keltų gyventojų nepasitenkinimą ir nepatogumą, o taip pat užtikrinti eismo saugumą kitomis greičio valdymo priemonėmis. 2021 m. liepos 12 d. raštu pareiškėjas pakartotinai prašė pašalinti perteklinius greičio valdymo kalnelius, o likusius suformuoti taip, kaip tai numatyta, t. y. kad jie atliktų savo funkciją, o ne gadintų gyventojų asmeninį turtą ir keltų gyventojų nepasitenkinimą ir nepatogumą, o taip pat užtikrinti eismo saugumą kitomis greičio valdymo priemonėmis. 2021 m. liepos 22 d. raštu prašė pateikti tuos pačius duomenis ir paaiškinimus, kaip ir 2021 m. birželio 29 d. rašte.

14. Teismas, išanalizavęs Kelių direkcijos 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. (10.4) 2-11378 ir 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. (10.4) 2-12338 pateiktą informaciją, nustatė, kad šiuose raštuose iš esmės atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus, susijusius su greičio valdymo kalnelių įrengimu, kitų priemonių, tame tarpe ir vidutinio greičio matavimo sistemos, įrengimo galimybės. Kelių direkcija šiuose raštuose pareiškėją informavo, kad pagal R ISEP 10 6 lentelę „Pagrindiniai kalnelių tipai ir matmenys priklausomai nuo važiavimo greičio“ trapecinės formos kalnelio aukštis gali būti nuo 0,08 iki 0,12 m., pateikė 2021 m. gegužės mėnesį atliktų trapecinės formos kalnelių taškinius matavimus ir jų vidurkius. Paaiškino, kad visų išmatuotų greičio valdymo priemonių aukščio vidurkis atitinka R ISEP 10 aukščio reikalavimą ir, atsakovo nuomone, taškinių, lokalių vietų, didesnės reikšmės nėra traktuojamos kaip pažeidimas. Pažymėjo, kad nepaisant to, greičio valdymo kalnelius, kurių taškinės vietos viršija 0,12 m aukščio reikalavimą, ketina atnaujinti. Remdamasi R ISEP 10 pažymėjo, kad greičio valdymo priemonės yra įrengtos laikantis rekomenduojamų atstumų.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. liepos 22 d. prašymuose iš esmės yra pakartotos 2021 m. gegužės 28 d., 2021 m. birželio 29 d. prašymuose nurodytos aplinkybės, kreipiamasi dėl to paties dalyko, siekiama gauti tą pačią informaciją, naujų faktų pareiškėjas nenurodė. Teismas, įvertinęs minėtų raštų turinį, sprendė, kad jie yra analogiški anksčiau pateiktiems, grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis. Šiais prašymais siekiama to paties tikslo – pašalinti greičio valdymo kalnelius, o likusius suformuoti, pasak pareiškėjo, kad jie atliktų savo funkciją, o ne gadintų gyventojų turtą. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai iš naujo neatsakinėjo į 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. liepos 22 d. raštus, o pažymėjo, kad pareiškėjui aktualiais klausimais atsakyta Kelių direkcijos 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. (10.4) 2-11378 ir 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. (10.4) 2-12338.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir TGIDPNĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pažymėjo, kad atsakovas turi pareigą teikti disponuojamus duomenis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime paaiškino, kad Kelių direkcija neturi galimybės pateikti dokumentų, susijusių su greičio valdymo kalnelių įrengimu 2011 m. (savivaldybės, seniūnijos ar bendruomenės kreipimųsi, apžiūrų protokolų ar pan., jeigu jie buvo pildomi), nes pasibaigus valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių reorganizavimo procesui, juos turėjusi VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro ir Kelių direkcija jų neturi. Teismas sutiko su atsakovu, kad Kelių direkcija negali teikti informacijos, susijusios su konkrečiais įvykiais keliuose, nelaimingais atsitikimais, kelių eismo taisyklių pažeidimais, gyventojų duomenimis ir pan., kadangi tokios informacijos turinys yra privati informacija. Tokio pobūdžio informacija neteiktina remiantis TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu.

Atsiliepimas

17. Teismas akcentavo, kad nors Kelių direkcija ginčo sprendime pareiškėjui nepaaiškino, kodėl negali pateikti tam tikros jo prašomos informacijos, tačiau tokias aplinkybes nurodė atsiliepime, todėl netikslinga tuo pagrindu naikinti ginčo raštą. Šiuo aspektu Kelių direkcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. (10.4)2-13799 turi formalių trūkumų, tačiau jo naikinti nėra pagrindo, nes ginčo sprendimo panaikinimas nėra savitikslis. Net ir panaikinus skundžiamą raštą atsakovas prašytų duomenų pateikti negalėtų, nes, kaip paaiškino atsiliepime, jų neturi arba pateikti negali, todėl panaikinti pareiškėjo prašomą raštą nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas)).

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas, netenkinęs pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą Kelių direkcijos raštą, atmetė išvestinius skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir skundą tenkinti visiškai.

20. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Kelių direkcijos 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. (10.4) 2-11378 ir 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. (10.4) 2-12338 nėra atsakyta į jo 2021 m. liepos 12 d. ir 2021 m. liepos 22 d. paklausimus. Be to, su 2021 m. gegužės 28 d. paklausimu Kelių direkcijai buvo pateikti duomenys apie matavimų klastojimus (pridėtos fotonuotraukos), kurių Kelių direkcija nepaneigė. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad ne visi greičio valdymo kalneliai buvo išmatuoti ir atitinka R ISEP 10 reikalavimus, o teiginys, kad jie buvo matuoti anksčiau, nepagrįstas įrodymais. Liko įrodymais nepagrįsta ir ta aplinkybė, kad greičio valdymo kalnelius ketinama atnaujinti. Kelių direkcijos 2020 m. žadėti atlikti darbai neatlikti iki šios dienos, o vėlesni raštai tik įrodo, kad nieko nesirengiama daryti.

Šalies argumentai

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad kiekvienu paklausimu buvo prašoma patikslinti anksčiau pateiktą informaciją, kuri buvo neinformatyvi, neatitiko pateikto klausimo formuluotės, nepagrįsta jokiais dokumentais. Be to, kiekvieną kartą buvo prašoma papildomos informacijos, į kurią nepateiktas joks atsakymas ir kurios nebuvo prašoma ankstesniuose paklausimuose, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ankstesniais Keliu direkcijos raštais yra iš esmės atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus.

22. Pareiškėjas pabrėžia Kelių direkcijos 2019 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. (5.1.35E) A5-5510 ir 2021 m. liepos 1 d. rašte Nr. (10.4) 2-11378 pateiktos informacijos prieštaringumą, tai, kad Kelių direkcija nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių greičio valdymo kalnelių įrengimo teisėtumą ir pagrįstumą, kad įrengti kalneliai atitinka R ISEP 10 reikalavimus. Pareiškėjas prašė pateikti ne tik statistinius duomenis, matavimus, bet ir norminius teisės aktus, kurių reikalavimus atitinka greičio slopinimo kalneliai, taip pat R ISEP 10. Be to, buvo prašoma pašalinti perteklinius greičio valdymo kalnelius, o paliktus kalnelius suformuojant taip, kad jie atitiktų normų nustatytus reikalavimus. Kelių direkcija teismui nurodė, kad pateikė užsakymą AB Kelių priežiūros Klaipėdos tarnybai, tačiau nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šį faktą.

Šalies argumentai

23. Pareiškėjo teigimu, teismo nustatyta aplinkybė, kad Kelių direkcija negali teikti informacijos, susijusios su konkrečiais įvykiais keliuose, nelaimingais atsitikimais, kelių eismo taisyklių pažeidimais, gyventojų duomenimis ir pan., kadangi tokios informacijos turinys yra privati informacija, taip pat patvirtina, kad atsakovas į pareiškėjo paklausimus atsakinėjo paviršutiniškai, formaliai ir neišsamiai. Atsakovo teikiama informacija neatitinka tikrovės, pateikti duomenys yra išvestiniai, nepagrįsti norminiais aktais ir grindžiami tik subjektyvia atsakovo nuomone. Atsakovas nepateikė duomenų, kad informacijos nepateikimas atitinka TGIDPNĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.

Atsiliepimas

24. Atsakovas Kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Kelių direkcijos 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. (10.4) 2-11378 ir 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. (10.4) 2-12338 buvo išsamiai atsakyta į visus pareiškėjo klausimus, susijusius su greičio valdymo kalnelių įrengimu, todėl informacija pagrįstai nebuvo kartojama. Be to, kreipdamasis pakartotinai 2021 m. liepos 22 d. paklausimu pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kokius klausimus jam nebuvo atsakyta ankstesniuose atsakymuose, tik apsiribojo teisės aktų nuostatų citavimu ir deklaratyviais teiginiais dėl Kelių direkcijos neva vykdomo gyventojų teisių pažeidimo, dokumentų nepateikimo.

26. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nekonkretizuoja argumentų dėl to, kad ne visi greičio kalneliai buvo išmatuoti, dėl matavimų klastojimo. Dar iki skundžiamo rašto pareiškėjui ankstesniuose atsakymuose buvo suteikta atitinkama informacija dėl atstumo tarp greičio matavimo priemonių, jų parinkimo, reikalingumo, atnaujinimo, pateikti greičio valdymo priemonių aukščio matavimai.

27. Atsakovas pažymi, kad R ISEP 10 rekomendacijos yra skelbiamos viešai. Paprastai teisės aktų kopijos nėra pateikiamos, tokio įpareigojimo nėra numatyta ir teisės aktuose. Kelių direkcija pateikė pareiškėjui visus turimus ir galimus pateikti duomenis, susijusius su greičio valdymo kalneliais, bei nurodė aplinkybes, dėl kurių negali pateikti tikslesnių duomenų. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina atsakymų turinys, išsamumas, atsakymų ir paaiškinimų apimtis, nereiškia jo teisių pažeidimo ir rašto neteisėtumo. Be to, Kelių direkcija neturi galimybės pateikti dokumentų, susijusių su greičio valdymo kalnelių įrengimu 2011 m., kadangi jų neturi. Kelių direkcija negali teikti informacijos, susijusios su konkrečiais įvykiais keliuose, nelaimingais atsitikimais, kelių eismo taisyklių pažeidimais, gyventojų duomenimis ir pan., kadangi tokios informacijos turinys yra privati informacija, kuri pagal teisės aktus nesusijusiems asmenims be teisėto pagrindo neteikiama.

28. Atsakovas akcentuoja, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta tiesioginė gyventojų, eismo dalyvių ar kitų asmenų teisė reikalauti įrengti greičio valdymo priemones pagal jų asmeninį pageidavimą ir tai reiškia, kad tokie reikalavimai Kelių direkcijai, kaip kelių savininko teises įgyvendinančiam subjektui, nėra privalomi. Pareiškėjas savo prašymuose dėsto bendro pobūdžio aplinkybes, neįvardindamas asmeninio teisių ar interesų pažeidimo, nenurodydamas teisinio pagrindo reikalauti atlikti atitinkamus veiksmus. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, o kelio savininko teises įgyvendinantis atsakovas neturi pareigos vykdyti pareiškėjo reikalavimų.

29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai kaip kelio remontas, papildomo kelio elemento įrengimas ar pašalinimas ir pan., yra susiję ne su viešojo administravimo veikla, o su patikėto turto valdymu ar naudojimu ir iš to kylančiomis turto savininko teisėmis ir pareigomis. Ginčai, reikalaujant atlikti tam tikrus su prievoliniais, turtiniais teisiniais santykiais susijusius veiksmus, atlyginti žalą dėl tokių veiksmų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, spręstini bendrosios kompetencijos teismuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

30. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs iš mišrių santykių, viena vertus, galimos žalos asmeniniam turtui darymo aplinkybių aiškinimosi civilinių santykių, kilusių dėl valstybinės reikšmės kelio atkarpoje įrengtų greičio valdymui skirtų kalnelių, kurie galimai daro žalą gyventojų (tarp jų – bendrijos „Trušeliai“ narių) asmeniniam turtui, tuo sukeliant gyventojų nepasitenkinimą, nepatogumą, ir galimai neatitinka teisės aktuose nustatytų aukščio bei atstumo vienas nuo kito reikalavimų, kita vertus, viešosios informacijos apie kalnelių kaip greičio valdymo priemonės konkrečiame valstybinės reikšmės kelio ruože įrengimą nulėmusių duomenų (faktinių pagrindų) gavimo (nesuteikimo) administracinių santykių.

31. Bylos dalyką sudaro klausimas, ar teisėtas ir pagrįstas valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 2-13799, reg. data 2021 m. rugpjūčio 17 d., pasirašytas Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriaus.

32. Ginčo esmę sudaro klausimai, ar Kelių direkcija yra (nėra) viešojo administravimo subjektas valstybinės reikšmės keliuose naudojamų greičio valdymui skirtų kalnelių įrengimo (išmontavimo) valdymo srityje ir, jei taip, ar pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl Kelių direkcijos nesuteiktos prašomos informacijos apie konkrečių kalnelių konkrečiame kelio ruože būtinumą yra priskirtas administracinių teismų jurisdikcijai.

33. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

34. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

35. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė Kelių direkcijos argumentus dėl jam nesuteiktų viešojo administravimo įgaliojimų ir nebuvimo viešojo administravimo subjektu, nurodydamas, kad Kelių direkcijai priskirtas leidimų naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimas, kas laikytina administracine paslauga, taigi išeitų įrodo atsakovo buvimą viešojo administravimo subjektu. Tačiau ginčo santykis ir bylos dalykas niekaip nesusijęs su leidimų naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimu. Šis atsakovo funkcijų (statuso) aspektas, kurį pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negali būti kriterijus ginčo santykyje pagal pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą kvalifikuoti atsakovą viešojo administravimo subjektu, veikiančiu valstybinės reikšmės keliuose naudojamų greičio valdymui skirtų kalnelių įrengimo (išmontavimo) inžinierinių techninių veiksmų atlikimo ar neatlikimo srityje. Tokioje atsakovo veiklos srityje, kuri aktuali nagrinėjamu atveju, pagal byloje esančius duomenis nevykdomas viešasis administravimas (administracinės paslaugos ar administracinio sprendimo priėmimo prasmėmis). Todėl konstatuotina, kad atsakovui, kaip valstybės įmonei, priimant ir įgyvendinant konkretų inžinierinį techninį sprendimą dėl greičio valdymui skirtų kalnelių įrengimo (išmontavimo) ir nagrinėjant nuo tam tikrų kalnelių (jų galimai padarytos ar daromos žalos) nukentėjusių, nepatogumus patyrusių ar patiriančių asmenų prašymus suteikti informaciją apie konkretaus inžinierinio techninio sprendimo priėmimo faktinius pagrindus, negali kilti ginčas viešojoje administravimo srityje, kaip tai numato ABTĮ.

36. Akcentuotina, kad bendrijos „Trušeliai“ skundo ir apeliacinio skundo reikalavimai grindžiami pozicija, kad atsakovo įrengti greičio valdymui skirtų pertekliniai kalneliai konkrečioje valstybinės reikšmės kelio atkartoje gadina gyventojų asmeninį turtą ir kelia gyventojų nepasitenkinimą, nepatogumą. Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas gauti Kelių direkcijos turimą informaciją apie įrengtų konkrečių greičio valdymui skirtų kalnelių būtinumą ir reikalaudamas perteklinės tokių kalnelių dalies išmontavimo bei likusios dalies suderinimo su teisės aktuose nustatytais reikalavimais, siekia ginti jo nariais esančių fizinių asmenių (galimai ir kitų gyventojų) teisę į asmeninio turto (bendrijos narių nuosavybės objektu esančių transporto priemonių) apsaugą, t. y. naudojimąsi asmeniniu turtu nepatiriant kitų asmenų neteisėtai daromos žalos ir sukeliamų nepatogumų. Taigi bendrija „Trušeliai“, siekdama administracinėmis priemonėmis įrodyti konkrečių kalnelių įrengimo (informacijos apie jų įrengimą nesuteikimo) ir neišmontavimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, gina ne teisę viešojo administravimo srityje, bet bendrijos narių (ir galimai kitų gyventojų) asmeninį turtą kaip nuosavybės teisių objektą nuo jam žalą darančių atsakovo galimai neteisėtų veiksmų, kuriais tam tikri kalneliai buvo įrengti ir viena jų dalis neišmontuota, o kita – nesuderinta su teisės aktų reikalavimais.

37. Konstatuotina, kad bendrijos „Trušeliai“ skundu ir apeliaciniu skundu siekiamas tikslas apsaugoti ir ginti jos narių asmeninį turtą nuo žalą jam darančių atsakovo, kuris ginčo santykyje nėra viešojo administravimo subjektas, inžinierinio techninio veikimo ir neveikimo turi būti pasiektas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Todėl nagrinėjamas ginčas dėl valstybės įmonės inžinierinės techninės informacijos gavimo (įpareigojimo ją suteikti) ne viešojo administravimo santykyje kvalifikuotinas kaip nepriskirtinas administracinių teismų jurisdikcijai, dėl to ši byla, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutraukiama, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo bendrijos „Trušeliai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis