- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-2217-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03673-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Egidijus Tamašauskas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- AB „Citadele“
- Atsakovas
- M. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Citadele“ banko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-7196-877/2014 pagal ieškovo AB „Citadele“ bankas ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 105.374,22 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-20 ieškovas ir atsakovas sudarė kreditavimo sutartį Nr. BK/2177/002-R, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 84 424,24 EUR kreditas būstui pirkti ir 15 205,05 EUR kreditas būstui remontuoti (b. l. 9-19, 20-21, 22-23). Atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas sutartį nutraukė joje nustatyta tvarka. 2012-02-06 ieškovas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises, kylančias pagal 2008-05-20 kreditavimo sutartį Nr. BK/2177/002-R. Perleidus reikalavimo teises, įkeistas turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už 98.000 Lt. Kadangi buvo gauta mažesnė suma nei turėta 92.841,51 Eur draudimo išmokos dydžio žala, todėl lėšų padengti likusios skolininko įsiskolinimo dalies bankui nepakako. 2013-09-23 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido likusią 30.495,03 Eur reikalavimo teisę į skolininką ieškovui. Taigi, likusi skola, kuri priteistina iš atsakovo yra 8.326,56 Eur išduotas ir negrąžintas kreditas, 3.513,87 Eur palūkanos, 18.654,60 Eur delspinigiai, 80,98 Lt banko lėšomis apdrausto turto išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. G. ieškovui AB Citadele bankas 28 749,95 Lt (arba 8 326,56 EUR) negrąžintos kredito sumos, 12 132,69 Lt (arba 3 513,87 EUR) nesumokėtų palūkanų, 6 441,06 Lt (arba 1 865,46 EUR) delspinigių, 80,98 Lt skolos už ieškovo lėšomis apdraustą įkeistą turtą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (47 404,68 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 422,14 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt du Lt 14 ct) žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo M. G. valstybei 17,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Teismas nurodė, kad nors ieškinio reikalavimas suformuluotas kaip ieškovo reikalavimas atsakovui dėl skolos priteisimo, tačiau, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti 18 654,60 EUR (64 410,60 Lt) suma yra išvestinė atsakovo neįvykdyta prievolė pagal tarp šalių pasirašytą būsto kreditavimo sutartį. Ieškovas nepateikė neginčijamų duomenų, kad prašoma priteisti 64 410,60 Lt skolos suma yra atskiros atsakovo neįvykdytos savarankiškos prievolės dalykas, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje vertintinas kaip reikalavimas priteisti netesybas pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BK/2177/002-R.
Spręsdamas ieškovo reikalavimą priteisti 64 410,60 Lt sumą, atsižvelgė į tai, kad ieškovas prašomos priteisti sumos nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad ši lėšų suma yra savarankiškos paskolos sutarties dalykas, arba, kad ieškovas dėl atsakovo netinkamo būsto kreditavimo sutarties sąlygų vykdymo patyrė prašomos priteisti 64 410,60 Lt sumos dydžio nuostolių. Atsižvelgė į tai, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“, įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovui išmokėjo draudimo išmoką, lygią negrąžinto būsto kredito ir nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį, sumai. Be to, ieškovas prašė priteisti paskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, kurios teismo vertinimu paskaičiuotos už likusį laikotarpį iki sutarties vienašalio nutraukimo. Šios aplinkybės teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas neturėjo ieškovo prašomos priteisti sumos dydžio nuostolių dėl netinkamo atsakovo sutarties sąlygų vykdymo. Teismas taip pat atsižvelgė į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad ieškovo prašoma jo naudai priteisti 64 410,60 Lt suma yra aiškiai per didelės ir neprotingo dydžio netesybos pagal tarp šalių pasirašytą būsto kreditavimo sutartį Nr. BK/2177/002-R. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai pilnai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui remiantis vien formaliais sutartyse nustatytais pagrindais nepagrįstai praturtėti dėl neprotingų netesybų atsakovo sąskaita, todėl reikalavimą dėl 64 410,60 Lt sumos priteisimo tenkino iš dalies, netesybas sumažino dešimt kartų iki 6 441,06 Lt sumos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Citadele“ bankas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas dėl delspinigių priteisimo ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad:
Prašomi priteisti delspinigiai nėra laikytini neprotingai didelėmis netesybomis. Negrąžintas kreditas reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną buvo 91.302,73 Eur. Tai, kad bankas gavo draudimo išmoką, kuri iš dalies atlygino jo nuostolius, nepanaikina banko teisės reikalauti visiško nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kriterijų, kuo remiantis laikė prašomus priteisti delspinigius aiškiai per didelėmis ir neprotingomis netesybomis. Teismas neanalizavo delspinigių apskaičiavimo mechanizmo.Apelianto nuomone, teismas turi tik teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių ir kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų ginčui išspręsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atliko tik formalų įrodymų vertinimą, ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus dėl ginčo esmės, tokiu būdu buvo atimta teisė į tinkamą procesą, dėl nebuvo visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, surinkti įrodymai bei atliktas jų tyrimas dėl to buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, t. y. jo dalis, kuria ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18.654,60 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už netinkamą kreditavimo sutarties vykdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė tik 6.441,06 Lt delspinigių, o kitoje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė. Taigi, byloje ginčas yra dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai dešimt kartų sumažino ieškovo prašomų priteisti netesybų dydį už netinkamą kreditavimo sutarties vykdymą.
Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kriterijų, kuo remiantis laikė prašomus priteisti delspinigius aiškiai per didelėmis ir neprotingomis netesybomis. Teismas neanalizavo delspinigių apskaičiavimo mechanizmo.
Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų, atliekamos kompensuojamosios funkcijos, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilo“ v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-557/2013).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą priteisti 18.654,60 Eur arba 64.410,60 Lt delspinigius vertino kaip reikalavimą priteisti netesybas pagal 2008 m. gegužės 20 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK/2177/002-R. Teismas nurodė, kad ieškovas prašomos priteisti sumos nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, jog jis patyrė tokio dydžio nuostolius, todėl teismas vertino, jog prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingo dydžio, todėl prašomas priteisti netesybas sumažino dešimčia kartų. Kaip matyti iš bylos duomenų dėl delspinigių 0,09 proc. mokėjimo šalys susitarė 2008 m. gegužės 20 d. Būsto kreditavimo sutartyje Nr. BK/2177/002-R (b. l. 12). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas savo pareigų pagal kreditavimo sutartį nevykdė, dėl to ieškovas vienašališkai ją nutraukė. Atsakovas su ieškovu nebendradarbiauja, vengia mokėti skolą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos neprotingai didelės, nesivadovavo pirmiau išvardytais kriterijais, nevertino visų bylos aplinkybių, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad netesybos turi būti mažinamos dešimt kartų. Teismas nevertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, kad atsakovas gera valia nevykdė savo prievolių, rėmėsi tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes sumažinus netesybas dešimčia kartų, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat būtų paneigti protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai.
Taip pat sutiktina su apelianto argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, todėl savo iniciatyva sumažindamas prašomus priteisti delspinigius, teismas užkirto kelią ieškovui teikti papildomus įrodymus, paaiškinimus dėl ginčo esmės.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „ Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos AB „ MAYER & CIE AG“ v. N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Abplanalp Engineering“ v. UAB „ Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008; kt.).
Minėta, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas prašomos priteisti delspinigių 64.410,60 Lt sumos nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nors ir yra šalies prašymas priimti sprendimą už akių, tačiau teismas manydamas, kad byloje nepakanka įrodymų dėl vienų ar kitų ieškinio reikalavimų, turėtų sudaryti šaliai galimybę, pagrįsti savo reikalavimus papildomais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais, argumentais. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog priimdamas sprendimą už akių, teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias teismą atlikti formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, kadangi teismas nevertino aplinkybės, ar nustatyto dydžio netesybos yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovo teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į reikalingų nustatyti aplinkybių apimtį, sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos apeliacinio skundo (dėl delspinigių dalies nepriteisimo) negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 31 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinys atmestas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.