Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovo G. S. atstovui advokatui J. B., nedalyvaujant atsakovo AB Šiaulių bankas ir trečiojo asmens BUAB „Alstama“ atstovams, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui AB Šiaulių bankas, trečiajam asmeniui BUAB „Alstama“, dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-08-10 nutartimi UAB „Alstama“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byloje buvo patvirtintas 969.958,72 Lt dydžio kreditoriaus AB Ūkio bankas finansinis reikalavimas minėtai bendrovei. 2010-04-06 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2010-05-20 BUAB „Alstama“ kreditorių komitetas nutarė perduoti kreditoriui AB Ūkio bankas įkeistą ir antrose varžytinėse neparduotą BUAB „Alstama“ nekilnojamąjį turtą. 2010-06-18 buvo sudarytas nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo kreditoriui aktas, pagal kurį BUAB „Alstama“ perdavė, o kreditorius AB Ūkio bankas priėmė aukščiau nurodytas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), už bendrą 969.958,72 t kainą.

Po aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto perdavimo — priėmimo kreditoriui akto pasirašymo atsakovas AB Ūkio bankas sumokėjo BUAB „Alstama“ 9.604,57 Lt dydžio atlyginimą už perduoto turto administravimo paslaugas. Be to, atsakovas AB Ūkio bankas pateikė teismui prašymą patvirtinti (patikslinti) 9.604,57 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Alstama“, kuris atsirado atlyginus aukščiau nurodytas perduoto turto administravimo išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-08-25 nutartimi c.b. Nr. 2-2112/2011 nustatė, kad BUAB „Alstama“ bankroto byloje atsakovo AB Ūkio bankas kreditorinis reikalavimas sudaro 9.604,57 Lt. 2011-01-13 atsakovas AB Ūkio bankas kreipėsi į Kauno miesto 23-ąjį notaro biurą dėl įvykdomojo įrašo 2008-03-27 vekselio pagrindu atlikimo. Kauno miesto 23 - iojo notaro biuro notarė J. M., atsakovo prašymu, išdavė vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu iš ieškovo G. S., kaip laiduotojo pagal aukščiau nurodytą vekselį, atsakovo AB Ūkio bankas naudai yra reikalaujama išieškoti per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą 9.604,57 Lt sumą.

Su atsakovo AB Ūkio banko reikalavimu išieškoti iš ieškovo G. S. 9.604,57 Lt pagal 2008-03-27 paprastąjį vekselį ieškovas nesutinka, laiko, jog ieškovo, kaip laiduotojo prievolė pagal minėtą vekselį yra pasibaigusi.

Atsakovas AB Ūkio bankas 2010-01-12 raštu Nr. 160-03-28 kreipėsi į ieškovą G. S., kaip laiduotoją pagal vekselį, reikalaudamas apmokėti likusią neapmokėtą vekselio dalį - 969.958,72 Lt . Tokiu būdu, ieškovo nuomone, jis kaip laiduotojas, liko atsakingas atsakovui pagal UAB „Alstama“ išrašytą 2008-03-27 paprastąjį vekselį tol, kol AB Ūkio bankas nebus padengta nurodyta neapmokėta vekselio dalis. 2010-06-18 BUAB „Alstama“ ir atsakovas AB Ūkio bankas pasirašė nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo kreditoriui aktą, pagal kurį atsakovui, kaip kreditoriui ir įkaito turėtojui, buvo perduota nekilnojamojo turto už bendrą 969.958,72 Lt kainą. Kadangi atsakovui perduoto nekilnojamojo turto kaina yra lygi atsakovo nurodomai neapmokėtai vekselio daliai, ieškovas mano, jog AB Ūkio bankui iš BUAB „Alstama“ perėmus nekilnojamąjį turtą, BUAB „Alstama“ likęs įsiskolinimas pagal vekselį tapo pilnai padengtas. CK 6.87 str. 1 d. nustato, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. Taigi, padengus pagrindinio skolininko įsiskolinimą pagal vekselį, tuo pačiu pasibaigė ir ieškovo G. S., kaip laiduotojo, prievolė pagal tą patį UAB „Alstama“ išduotą vekselį.

Nepaisant to, kad su atsakovu pagal vekselį buvo pilnai atsiskaityta, atsakovas reikalauja iš ieškovo sumokėti 9.604,57 Lt dydžio sumą pagal vekselį, kai ši suma yra tokio paties dydžio, kaip ir atsakovo kreditorinis reikalavimas BUAB „Alstama“ bankroto byloje, atsiradęs atsakovui sumokėjus BUAB „Alstama“ 9.604,57 Lt dydžio atlyginimą už perduoto turto administravimo paslaugas. Laiko, kad atsakovo kreditorinis reikalavimas BUAB „Alstama“ yra visiškai nesusijęs su ieškovo, kaip laiduotojo, įsipareigojimu pagal vekselį.

Civilinės atsakomybės taikymo požiūriu laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 str. 1 d.), t. y. laiduotojo atsakomybė pagal ĮPVĮ 34 str. 1 d. yra tik solidarioji ir kitoks susitarimas, priešingai nei nustatyta CK 6.81 straipsnio 1 dalyje, negalimas. Pažymėjo, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas turi esminių skirtumų nuo bendrųjų akcesorinių prievolių pasibaigimo bei negaliojimo pagrindų- pagrindinei prievolei pasibaigus ar ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir papildoma prievolė (CK 6.76 str. 2 d.); pagal ĮPVI 34 str. 2 d., laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus.

Nurodė, kad pagal teisės analogiją neapmokėtą vekselį galima palyginti su neįvykdyta sutartimi, kurioje nustatyta terminuota piniginė prievolė. CK 6.256 str. įtvirtina nuostatą, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles Piniginių prievolių atveju kreditoriui pripažįstama teisė į palūkanas. Vekselyje nurodyta, jog šis sandoris yra atlygintinas, t.y. už vekselio sumą yra skaičiuojamos palūkanos - atitinkamai 6 proc. metinių palūkanų pagal Vykdomąjį įrašą Nr. 254. Kadangi skolininkas G. S. pažeidė piniginę prievolę ir tol, kol jis neatlygino kreditoriui patirtų nuostolių, laikoma, kad jis naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2006-03-14 AB Ūkio bankas ir UAB „Alstama“, kurios direktorius buvo ieškovas G. S. sudarė kredito sutartį Nr. KR04-100/06 dėl 1.291.680,00 Lt kredito suteikimo minėtai bendrovei (b.l.8-18). Pagal šią sutartį numatyta, kad kredito grąžinimo galutinis terminas 2008-03-10 (sutarties 1.3p.). sutarties 1.10 punkte buvo numatytos kredito gavėjo prievolių užtikrinimo priemonės - įkeičiamos lėšos ir būsimos įplaukos į Kredito gavėjo banko sąskaitą Banke (sutarties 1.10.1.1p.); įkeistas UAB „Alstama“ priklausantis nekilnojamasis turtas: negyvenamosios patalpos - biuras, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 86.65 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4968/8468 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.10.1.2 ir 1.10.1.3 punktai); pateikiamas UAB „Alstama“ paprastasis vekselis 1 291 680 Lt. sumai su 6 procentų metinėmis palūkanomis, laiduotas G. S., apmokamas jį pateikus per 26 mėnesius nuo jo išrašymo dienos. (sutarties 1.10.2p.).

2008-03-27 UAB „Alstama“ išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1.291.680,00 Lt sumai, už kurį laidavo ieškovas G. S., ir kuris galėjo būti pateiktas apmokėti per 26 mėnesius nuo jo išrašymo dienos, t.y. iki 2010-05-27) (b.l.19).

Ūkio banko reikalavimas apmokėti vekselį (b.l.22) patvirtina tai, kad 2010-01-12 bankas pareikalavo G. S. iki 2010-01-29 apmokėti vekselį, informuodamas, kad neapmokėtą vekselio dalį sudaro 969 958,72 Lt.

Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo kreditoriui aktas (b.l.20), patvirtina tai, kad 2010-06-18 BUAB „Alstama“ perdavė, o kreditorius AB Ūkio bankas priėmė aukščiau nurodytas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), už bendrą 969.958,72 t kainą.

Vykdomasis įrašas (b.l.21) patvirtina tai, kad Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarė J. M. 2011-01-13 pareikalavo pagal šį vykdomąjį įrašą išieškoti iš laiduotojo G. S. vekselio turėtojo AB ūkio bankas naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 9604,57 lt.; notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą -69,90Lt.; viso 9674,47 Lt. su 6 procentų palūkanomis, skaičiuojamomis nuo skolos sumos, t.y. 9604,57Lt. nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos.

2012-06-07 Ūkio banko pažyma (b.l.45) patvirtina tai, jog tuometinio Ūkio banko duomenimis G. S. skolos dydis pagal Kauno m. 23-iojo notarų biuro 2011-01-13 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 254 sudaro 9117,46 Lt. šią skolą sudaro 8110,36 Lt. neišieškota skolos suma; 777,20 Lt. – 6 proc. įstatyminės palūkanos; 69,90 Lt. notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo padarymą ir 160,00Lt. būtinosios vykdymo išlaidos.

2012-06-07 Ūkio banko pažyma (b.l.46) patvirtina tai, jog tuometinio Ūkio banko duomenimis UAB „Alstama“ skolos dydis pagal 2006-03-14 kredito sutartį Nr. KR04-100/06, kuris yra patvirtintas UAB „Alstama“ bankroto byloje yra 8110,36 Lt.

2012-01-17 Antstolio S. V. patvarkymas dėl informacijos pateikimo (b.l.23) patvirtina tai, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 254/2011, kurį 2011-01-13 išdavė Kauno 23-iasis notaro biuras.

BUAB „Alstama“ aktas dėl patirtų administravimo išlaidų (b.l.111), 2010-06-18 PVM sąskaita –faktūra (b.l.110) ir mokėjimo nurodymas (b.l.109) patvirtina tai, kad AB Ūkio bankas 2010-07-14 sumokėjo BUAB „Alstama“ 9604, 57 Lt. už bankroto administravimo paslaugas, o Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis (b.l.104-107) – tai, kad ši suma 2011-08-25 BUAB „Alstama“ bankroto byloje patvirtinta kaip AB Ūkio bankas finansinis reikalavimas.

2013-03-03 Reikalavimo perleidimo sutartimi (b.l.154-156) AB Ūkio bankas perleido AB Šiaulių bankui visas ir bet kokias kitas teises, kylančias iš sutartyje nurodytų finansavimo sutarčių. AB Šiaulių bankui perduota dalis AB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų, įskaitant ir reikalavimo teises į gautinas sumas/užtikrinimo priemones pagal 2006-03-14 UAB „Alstama“ su AB Ūkio banku sudarytą kredito sutartį Nr. KR04-100-06 su visais pakeitimais bei papildymais, tame tarpe ir 2008-03-27 UAB „Alstama“ AB Ūkio bankui išduoto neprotestuotino vekselio 1 291 690,00Lt. sumai, laiduoto G. S. pagrindu 2011-01-13 |Kauno m. 23-iojo notarų biuro J. M. sudarytą vykdomąjį raštą Nr. 254.

Taigi, ieškovas savo reikalavimą pripažinti G. S. prievolę bankui pagal 2008-03-27 paprastąjį vekselį pasibaigusia grindė tuo, jog atsakovui nuosavybėn perėmus nekilnojamąjį turtą, kurio kaina atitiko likusio įsiskolinimo pagal vekselį sumą, ieškovo, kaip vekselio laiduotojo, įsipareigojimai pasibaigė nuo nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo kreditoriui akto pasirašymo momento, t.y. nuo 2010-06-18. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu įrodinėjo, kad ieškovas yra įsipareigojęs pagal vekselio laidavimą, o ne pagal laidavimo sandorį, užtikrinusį Kreditavimo sutarties vykdymą. Taip pat nurodė, jog vekselio išrašymas yra vienašalis sandoris, todėl ieškinio reikalavimo pagrįstumas turi būti sprendžiamas savarankiškai, kaip kilęs iš savarankiškos prievolės. Atsakovas rėmėsi LAT 2007-10-01 nutartyje Nr. 3K-7-216/2007 išaiškinta vekselio abstraktumo savybe ir galiojimo prezumpcija. Tačiau teismas pažymi, kad šioje nutartyje Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vekselio, kaip vertybinio popieriaus teisinę prigimtį ir savybes, be atsakovo nurodytos vekselyje įtvirtintos prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktaus pobūdžio taip pat nurodė, kad kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Kolegija taip pat akcentavo, kad vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Alstama“ prievolė pagal vekselį atsirado ne iš abstraktaus pobūdžio santykio, o konkretaus sandorio – 2006-03-14 kredito sutarties. Kaip minėta, bankas suteikdamas UAB „Alstama 1 291 680 Lt. kreditą, kaip vieną iš kredito gavėjo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių numatė UAB „Alstama“ tokio pat dydžio paprastojo vekselio pateikimą, kuris turėtų būti laiduotas G. S.. Akivaizdu, kad tokiu būdu prievolės įvykdymas buvo užtikrintas ne tik turto įkeitimu (sutarties 1.10.1.2 p.), lėšų buvimu ir jų įplaukomis Kredito gavėjo sąskaitoje Banke (sutarties 1.10.1.1p.), bet ir UAB „Alstama“ kredito dydžio vekselio išrašymu Bankui (sutarties 1.10.2p.). Tokio prievolių užtikrinimo būdo nedraudžia ir LR CK 6.70 str., reglamentuojantis prievolių užtikrinimo būdus.

Tokiu būdu atmestini atsakovo argumentai, kad šiuo atveju, vekselio išrašymas turi būti sprendžiamas kaip kilęs iš savarankiškos prievolės, vekselis nėra prievolės įvykdymą užtikrinanti išvestinė prievolė, o įvykdžius prievolę pagal Kredito sutartį, BUAB „Alstama“ prievolė pagal vekselį ir tuo pačiu ieškovo G. S. prievolė pagal laidavimo įrašą vekselyje automatiškai nepasibaigia.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu vieną iš nesutikimo motyvų nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekseliu patvirtintos prievolės specifiką – jos abstraktumą ir viešą patikimumą nurodo, kad dėl šių savybių vekselis netampa skolos grąžinimą užtikrinančia priemone. Teismas laiko, kad atsakovo nurodytose 2008-10- 27 d nutartyje Nr. 3K-3-519/2008 ir 2007-10-01 nutartyje Nr. 3K-7-216/2007 bylų faktinės aplinkybės skiriasi nei nagrinėjamoje byloje jau vien tuo, kad jose teismas aiškino teisinę vekselių prigimtį tais atvejais, kai jie buvo išduoti ne kažkokių sutarčių pagrindu, o savarankiškai arba jau buvus tarp šalių tam tikriems įsiskolinimams. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra tokios, kad šalys dar prieš pasirašydamos kredito sutartį viena iš sutarties sąlygų, kaip prievolės užtikrinimo priemonę numatė kredito gavėjo pareigą išduoti bankui kredito dydžio vekselį. Pažymėtina, kad vienoje iš paskutinių LAT nutarčių – 2013-03-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013, Civilinių bylų kolegija nurodė, jog argumentas, kad vekselis negali būti naudojamas prievolės įvykdymui užtikrinti, nepagrįstas. Nors toje byloje faktinės aplinkybės šiek tiek skiriasi nei nagrinėjamoje, tačiau teismas tokią išvadą padarė atmesdamas kasatorių argumentus, būtent dėl to, kad vekselis negali būti pripažintas prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo būdu.

Be to, teismas laiko, kad tokia atsakovo pozicija, kai pasirašant sutartį bankas reikalauja kredito gavėjo išduoti vekselį prievolei užtikrinti, o po to, kilus ginčui laiko, kad tai yra savarankiška prievolė niekaip nesusijusi su kredito sutartimi yra nesąžininga vekselio davėjo atžvilgiu.

2010-06-18 UAB „Alstama“ ir kreditoriui AB Ūkio bankas pasirašius nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktą ir šiuo aktu perėmus nekilnojamojo turto už bendrą 969.958,72 Lt dydžio kainą, buvo pilnai padengtas kreditoriaus AB Ūkio bankas UAB „Alstama“ bankroto byloje pareikštas kreditorinis reikalavimas pagal kredito sutartį. Tai reiškia, kad AB Ūkio bankas perėmus UAB „Alstama“ nekilnojamąjį turtą, su kreditoriumi buvo pilnai atsiskaityta pagal kredito sutartį, t.y., prievolė pagal kredito sutartį pasibaigė. Kadangi padengus įsiskolinimą pagal kredito sutartį, kurios pagrindu buvo išrašytas vekselis, išnyko vekselio išdavimo pagrindas (prievolės pasibaigimas įvykdymu), nebeliko jokio pagrindo ir pagal šią sutartį išduotam vekseliui likti civilinėje apyvartoje. Pasibaigus prievolei pagal vekselį, pasibaigia ir už jį laidavusio asmens prievolė (CK 6.87 str. 1 d.). );

Dėl šios priežasties atmestinas atsakovo argumentas, kad pagal ĮPVI 34 str. 2 d. laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus, kadangi šiuo atveju kalba eina ne apie prievolės negaliojimą o apie jos pasibaigimą įvykdymu.

Teismas sutinka su ieškovo nuomone, jog ta aplinkybė, kad atsakovas AB Ūkio bankas jau po turto perėmimo akto sudarymo, t.y. 2010-07-14 sumokėjo BUAB „Alstama“ 9.604,57 Lt dydžio atlyginimą už perduoto turto administravimą pagal 2010-06-18 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, niekaip nėra susiję su šios bendrovės įsiskolinimu pagal vekselį. Sumokėjęs atlyginimą už perduoto turto administravimą atsakovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti sumokėtos sumos grąžinimo iš BUAB „Alstama“, tačiau regreso teisė atsirado ne sutartinės prievolės ar vekselio pagrindu, o iš CK 6.57 str., kuris numato, jog su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 142 Lt žyminis mokestis (b.l. 7) (LR CPK 93 str.) ir valstybei – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad ieškovo G. S., a.k(duomenys neskelbtini) prievolė AB Ūkio bankas (teisių perėmėjas AB „Šiaulių bankas) pagal 2008-03-27 paprastąjį vekselį yra pasibaigusi.

Priteisti iš atsakovo AB „Šiaulių bankas (į.k.112025254) ieškovui G. S., a.k(duomenys neskelbtini) 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir valstybės naudai – 119,07 Lt ( vieną šimtą devyniolika litų 07 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.