Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-497/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
1A-137-497/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46363-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
Nuteistasis
Ž. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-497/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46363-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,nuteistojo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir taikant BK 64¹ straipsnį nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Nuosprendžiu Ž. U. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas penkeriems metams, bei nutarta valstybės naudai išieškoti atitinkančią konfiskuotino turto – transporto priemonės vertę, 463 eurų dydžio, sumą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Ž. U. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 30 d. apie 13.55 val. Eišiškių plente, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis Ž. U. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas teigia, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis neteks galimybės rūpintis savo keturiais vaikais, be to netrukus gims penktasis. Jo žmona neturės galimybės išlaikyti vaikus, nes bus vaiko priežiūros atostogose. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nepagrįstai nurodė, kad jis recidyvistas, nes visos veikos už kurias jis teistas yra nesunkios. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę susilpnės ar visai nutrūks jo socialiniai ryšiai su šeima. Skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę nebuvo jokio pagrindo. Teismas visiškai nevertino jo šeimos būklės, vaikų išlaikymo perspektyvos ir pasmerkė jo vaikus nepritekliams. Be to jis privalo sumokėti valstybei konfiskuotino turto vertę, tačiau jokio turto neturi, o įkalinimas atims iš jo galimybę dirbti ir užsidirbti dėl ko neturės jokios galimybės sumokėti jam priteistą sumą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantas savo kaltės neginčija, tačiau mano, kad reali laisvės atėmimo bausmė jam paskirta neatsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neteisingai įvertinus jo asmenybę bei neatsižvelgus į apelianto šeiminę situaciją. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti Ž. U. realią laisvės atėmimo bausmę teisėtas ir pagrįstas.

6. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismų praktikoje, asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tik tuomet, kai nustatomi abu šios aplinkybės elementai. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016). Išties Ž. U. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad Ž. U. dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

7. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nepripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės motyvavo tuo, kad Ž. U. teistas penkis kartus, už vairavimą esant neblaiviam baustas keturis kartus, be to reguliariai baudžiamas už vairavimą neturint tam teisės ir šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad Ž. U. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų bei paneigia Ž. U. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Kolegija visiškai pritaria šioms skundžiamo nuosprendžio išvadoms. Be to svarbu paminėti ir tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Ž. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu taip pat už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą. Šioje byloje savo kaltę jis taip pat pripažino, tačiau ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad Ž. U. yra visiškai abejingas kylančioms pasekmėms ir išvadų nedaro, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Ž. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Apeliantas taip pat teigia, kad visi jo teistumai yra už nesunkias nusikalstamas veikas, todėl teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti, įstatyme nėra išskirtas nusikaltimų sunkumo laipsnis, todėl teismas įvertinęs Ž. U. padarytus nusikaltimus pagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

9. Kaip minėta, apeliantas savo skundą taip pat grindžia argumentais , kad teismas neįvertino jo šeiminių aplinkybių, tai yra to, kad jis augina 4 vaikus, laukiasi penkto, žmona nedirba, todėl paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę šeima bus pasmerkta skurdui. Kaip jau minėta Ž. U. teistas 5 kartus, dar vienas 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis jo atžvilgiu nėra įsiteisėjęs. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Pažymėtina ir tai, jog Ž. U. laisvės atėmimo bausmės vykdymas du kartus buvo atidėtas, tačiau kaip matyti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo tai nesustabdė, todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bei tai, kad jis už vairavimą išgėrus baustas net 4 kartus tame tarpe ir arešto bausme, padarė pagrįstas išvadas, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti Ž. U. skiriant tik laisvės atėmimo bausmę.

10. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas neįvertino , kad jis augina 4 vaikus, dar vieno laukiasi, žmona nedirba, šeimą išlaiko vienas. Kaip jau minėta Ž. U. ne kartą teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, tame tarpe ir areštu. Svarbu paminėti ir tai, kad girtas prie automobilio vairo jis sėdo jau tuomet, kai jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje jis taip pat kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taigi jis puikiai suvokė jam gresiančią atsakomybę ir galimas pasekmes savo šeimai, žmonai ir penkiems vaikams, tačiau kaip matyti, apeliantui tai nebuvo pakankamas pagrindas susilaikyti nuo nusikalstamų veikų. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad apelianto nurodytos aplinkybės teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

11. Taip pat skunde nurodoma, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis negalės valstybei sumokėti iš jo priteistą konfiskuotino automobilio vertės sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, būdamas eilę kartų baustas administracine tvarka, paskyrus jam pinigines baudas nė karto jų nėra sumokėjęs, nors jo teigimu yra dirbantis, todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus, pateiktas siekiant sušvelninti paskirtą bausmę ir yra atmetamas.

12. . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus bylos duomenis, nuteistojo asmenybę, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Ž. U. pagrįstai paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ir jo trukmę parinko tinkamai. Priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo Ž. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 nuosprendį palikti galioti nepakeistą

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Aušra BielskėAudrius CininasDarius Pranka