Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarimo P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 7 d. P. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. balandžio 13 d., apie 22.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-ajame policijos komisariate būdamas neblaivus (nustatyta 1,31 prom.) įžeidžiamai ir agresyviai elgėsi pareigūnų atžvilgiu, policijos pareigūnus R. S., Š. V. ir E. Č., einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, ėmėsi veiksmų pristatyti jį į policijos tarnybines patalpas, išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, tokiais savo veiksmais P. K. įžeidė pareigūno garbę ir orumą, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. birželio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė P. K. pripažinti kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 150 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad P. K. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, P. K. paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio duomenimis, užfiksuotais alkotesterio išraše.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 9 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ATPK 250 straipsnio 8 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Nustatyta, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu P. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį P. K. buvo patrauktas, nes 2009 m. balandžio 13 d., apie 22.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-ajame policijos komisariate būdamas neblaivus (nustatyta 1,31 prom.) įžeidžiamai ir agresyviai elgėsi pareigūnų atžvilgiu, policijos pareigūnus R. S., Š. V. ir E. Č., einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, ėmėsi veiksmų pristatyti į policijos tarnybines patalpas, išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, tokiais savo veiksmais P. K. įžeidė pareigūno garbę ir orumą.

Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad P. K. 2010 m. birželio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-60-616/2010 buvo nuteistas už BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje nustatytų nusikaltimų padarymą.

BK 286 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 290 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Iš nuosprendžio matyti, kad P. K. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 286 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, nes 2009 m. balandžio 13 d. apie 22.30 val., Šiaulių mieste, A. Mickevičiaus g. 11, pristatytas už administracinės teisės pažeidimą į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato tarnybines patalpas, panaudodamas fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekantį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato operatyvinės veiklos grupės postinį Š. V., tai yra suduodamas postiniui Š. V. vieną kartą rankos kumščiu į kairę ausį, aktyviais veiksmais priešindamasis sulaikomas, vengdamas antrankių uždėjimo, muistydamasis rankomis ir kojomis, grumtynių metu suplėšydamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato operatyvinės veiklos grupės postinio Š. V. tarnybinį megztinį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, suduodamas postiniui Š. V. vieną smūgį galva į krūtinę, tuo sukeldamas Š. V. fizinį skausmą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato operatyvinės veiklos grupės postiniui Š. V..

Iš nuosprendžio taip pat matyti, kad P. K. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 290 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, nes 2009 m. balandžio 13 d. apie 22.30 val. Šiaulių mieste, A. Mickevičiaus g. 11, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, išplūsdamas įvairiais necenzūriniais bei žmogaus garbę ir orumą įžeidžiančiais žodžiais, o būtent, pavadindamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato operatyvines veiklos grupės postinį Š. V. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulį E. Č.: „pederastais“, „gaidžiais“, „mentais“, „asilais“, avinais“ – įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato operatyvinės veiklos grupės postinį Š. V. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulį – E. Č..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad BK 286 straipsnio ir 290 straipsnio sudėtys iš esmės apima ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas pažeidimų sudėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje N62-321/2011). Tokiu būdu spręstinas klausimas, ar P. K. patraukus administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 290 straipsnį, nebuvo pažeistas draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką principas (non bis in idem).

Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką šios nuostatos tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, jog sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001).

Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją pateikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje įtvirtintos non bis in idem taisyklės turinio aiškinimą bei atskleidė administracinės ir baudžiamosios atsakomybės santykį minėto principo kontekste. EŽTT konstatavo, jog dvigubo baudimo draudimo principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimas ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei persekiojimas arba teisminis procesas pradedamas dėl tų pačių faktų, kurie buvo asmens patraukimo atsakomybėn pagal pirmąjį pažeidimą pagrindas, arba jeigu faktinės pirmojo pažeidimo aplinkybės iš esmės yra identiškos arba labai panašios į antrojo pažeidimo faktines aplinkybes.

EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad faktas, jog asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu dėl priimtinumo byloje Falkner prieš Austriją (Falkner v. Austria, no. 6072/02, decision of 30 September 2004) EŽTT atmetė skundą dėl non bis in idem principo pažeidimo kaip aiškiai nepagrįstą. Tokį sprendimą nulėmė tai, kad po Gradinger prieš Austriją bylos Austrijos Respublikos Kelių eismo akte buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią už administracinį teisės pažeidimą nėra persekiojama, jeigu jis grindžiamas faktais, kvalifikuotinais kaip vien tik bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai priklausanti veika (nuostata, iš esmės analogiška ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai taisyklei). Taigi pakeitus Austrijos Respublikos įstatymus, neatsargus sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas, padarytas vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, nebegali užtraukti administracinio nubaudimo už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir gali būti nagrinėjamas tik bendrosios kompetencijos teismo. Nustačius, kad pareiškėjai Falkner ankstesnis administracinis procesas buvo anuliuotas, o sumokėta bauda gražinta, konstatuota, jog non bis in idem principas nėra pažeistas. Panašios pozicijos EŽTT laikėsi ir 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Ščiukina prieš Lietuvą (Ščiukina v. Lithuania, no. 19251/02, decision of 5 December 2006). Pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas nustačius, kad jos byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino dvigubo nubaudimo faktą, nurodęs, jog jai paskirta administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą (2001 m. lapkričio 13 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-863/2001).

Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad apeliantas tiek administracinėn atsakomybėn, tiek ir baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas už tą pačią veiką – tai yra, tiek administracinis persekiojimas, tiek ir baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas dėl identiškų faktų (2009 m. balandžio 13 d. apie 22.30 val. Šiaulių mieste, A. Mickevičiaus g. 11, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose įžeidė policijos pareigūnus), vadovaudamasi ATPK 250 straipsnio 8 punktu, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla P. K. atžvilgiu dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo nutrauktina. Panaikinus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, yra pašalinamas principo non bis in idem pažeidimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 8 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą P. K. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo.

Nutarimas neskundžiamas.