Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2008 m. kovo mėnesį, tiksli data nenustatyta, UAB “Big City LT“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kelyje tarp Klaipėdos m. bei Karklės k., esančio Klaipėdos r., bei prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), D. J., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įtikino V. B., nesudarant jokių rašytinių sutarčių perleisti D. J. automobilius - „Mercedes Benz CLS500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 150 000 Lt vertės, ir „Mercedes Benz SL500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 000 Lt vertės, pažadant, kad iki 2008 m. pabaigos sumokės V. B. 250 000 Lt. Šio įtikinimo pasėkoje, V. B. 2008-04-26 nuvyko į VĮ „Regitra“, esančią Šilutės pl. 50A, Klaipėdoje, kur minėtus automobilius išregistravo ir tuomet juos pristatė į D. J. nurodytą vietą – į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą. D. J. pažado sumokėti V. B. 250 000 Lt už minėtų automobilių perleidimą neįvykdė ir tokiu būdu, panaudodamas apgaulę, užvaldė V. B. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 250 000 Lt.

Kaltinamasis D. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad V. B. pažįsta apie 8 metus, susipažino per bendrus draugus. V. B. kartą pirko iš jo žemės sklypą už 50 000 Lt Narmontų kaime. Tai buvo vienintelis sandoris, įvykęs tarp jo ir V. B.. Iš jo pusės jokio pasitikėjimo nebuvo, atsiskaitymas vyko notarinėje kontoroje, jis persirašė sklypą savo vardu, sumokėjo pinigus. Visas jų pažįstamų ratas kažkuriuo metu pusryčiaudavo kavinėje „Navalis“, ten V. B. užsiminė, kad nori į nekilnojamąjį turtą Palangoje investuoti, jis žinojo, kad jo geras draugas D. M. yra UAB “Big City LT” akcininkas, kad jis ten stato butus. V. B. pasakė, kad D. M. ofisas yra Kanto gatvėje. V. B. atvykus į UAB “Big City LT”, tuo metu ir jis ten buvo, tada įvyko pirmas pokalbis apie nekilnojamąjį turtą, esantį Palangoje. V. B. pasiguodė, kad turi 2 brangius automobilius, kurių negali parduoti, nes jie yra pakankamai brangūs, todėl neturi pinigų sumokėti už butą. Buvo sudarytas susitarimas, kad už butą bus sumokėta pardavus automobilius. Jis turėjo gerą pažįstamą Vokietijoje, iš kurio nuolat pirko naujus automobilius, per jį buvo nupirkta apie 12 automobilių. To susitikimo metu, nepamena ar jis, ar D. M., V. B. davė M. J. telefono numerį, toliau jie jau bendravo tarpusavyje. Daugiau jie apie V. B. automobilius nekalbėjo. M. J. informavo, kad skambins žmogus dėl mersedesų pardavimo, kuris skambino, ar jis, ar D. M., neprisimena. Su M. J. susipažino per savo seserį, iš jo nupirko ne vieną prabangų automobilį. Išsirinkdavo automobilį, nuveždavo M. tėvams avansą 10-20 tūkst. Lt, tuomet gaudavo sąskaitą elektroniniu paštu, likusią sumą jau apmokėdavo pavedimu, o automobilius atsiimdavo iš M. tėvų namų. Taip pat nurodė, jog buvo du atvejai, kai naudotą automobilį patys pardavė M. J., o grynuosius pinigus už jį pasiėmė iš M. tėvų. Po kiek laiko jam V. B. paskambino, pasakė, kad nuvarė automobilius, t.y. įvykdė visus M. J. prašymus, turbūt todėl, kad būtent jis ir suvedė jį su M. J.. Žino, kad automobilius V. B. turėjo nuvaryti M. J. tėvams, tėvai M. juos turėjo nuvaryti į Vokietiją, o pinigus M. perdavė per tėvus. Gryni pinigai 230-250 tūkst. Lt buvo įnešti į UAB “Big City LT” kasą, ir tie pinigai tikrai buvo gauti už automobilius.

Vėliau iš D. M. sužinojo, kad sandoris yra įvykęs, po automobilių nuvarymo pas M. J., V. B. atvažiavo pas jį į įmonę, jie pasirašė buto pirkimo-pardavimo preliminarią sutartį. Suprato, kad automobilius V. B. pardavė. Sandoris įvyko 2008 metų pavasarį, metus laiko abi šalys buvo patenkintos.

Nurodė, jog kai 2009 m. pavasarį UAB „Big City LT“ buvo iškelta bankroto byla, V. B. įnešti pinigai atsirado keblioje situacijoje, nes jis negalėjo nei atsiimti pinigų, nei gauti būsto, tuomet ir prasidėjo pretenzijos D. M., buvo numatyti susitikimai, V. B. norėjo išspręsti, kaip atgauti savo pinigus. D. M. siūlė perimti kitos D. M. įmonės kreditorinį reikalavimą, V. B. išsiaiškinęs, kad D. M. yra keblioje finansinėje situacijoje, neturi galimybės finansiškai vienaip ar kitaip atsiskaityti, jis pasakė, kad kadangi jis jį su D. M. supažindino, ir V. B. per jį turi visas šias problemas, sakė turi ryšių prokuratūroje, kreipsis į prokuratūrą, kad iškeltų baudžiamąją bylą. Po kurio laiko iš dienraščio „Respublika” redaktoriaus sulaukė skambučio dėl interviu ir pasakė jam, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilių pasisavinimo. Išsigando, kad straipsnyje bus paminėta jo pavardė, nenorėjo susigadinti reputacijos dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo, todėl jis susisiekė su J. S. ir paprašė suorganizuoti susitikimą su V. B.. Susitikimas įvyko kavinėje „Laikraštis“ – jis, J. S., V. B.. V. B. pareikalavo perimti jo skolą iš J. S. 55 000 Lt, į susitikimą jis atsinešė 3000 eurų, už likusią sumą pasirašė vekselius, sutiko grąžinti V. B. skolą J. S.. Po kiek laiko, vienas iš jo advokatų D. S. bandė vesti derybas su V. B., tačiau nesėkmingai, todėl jis pats nutraukė tas derybas. Advokato prašė tik pasikalbėti su V. B., nes pats teisiniuose reikaluose nenusimano, ką advokatas jam siuntė elektroniniu paštu, jis nežino, nebuvo apie tai informuotas. Advokato rašytas tekstas tuo metu neatitiko jo valios. Su advokatu buvo susitarę, kad jis tarpininkaus derybose su V. B., kuris jau buvo pradėjęs reikšti pretenzijas. Nepamena, ar buvo sudaręs su advokatu D. S. ar jo advokatų kontora rašytinį susitarimą.

Parodė, kad tuo metu turėjo labai prabangų automobilį, jo finansinė situacija buvo labai gera, jam nei vienos, nei kitos mašinos nereikėjo, jis dėl tų automobilių niekada nesiderėjo, jų neapžiūrėjo, niekur nepasirašinėjo, niekada neužsiėmė automobilių pardavimu, jo sritis – nekilnojamojo turto pardavimas. Derybas vedė tik dėl to, kad buvo išsigandęs dėl savo įvaizdžio, reputacijos.

Parodė, kad į Karklę, į vieną iš jo vystytų nekilnojamojo turto objektų su V. B. jis nėra važiavęs niekada, gal kada ir rodė V. B. kažkokį objektą papildomai, bet jis buvo suinteresuotas buto pirkimu Palangoje, o ne Karklėje.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 8 metus, žinojo, kad D. J. užsiima nekilnojamojo turto prekyba, pats pasakojo apie savo planus. Jis užsiėmė automobilių importu iš Jungtinių Amerikos Valstijų. 2008 metų pavasarį D. J. jam paskambinęs domėjosi, kokių automobilių turi, paminėjo jam brangiausius tuo metu turėtus mersedesus, po kelių dienų D. J. pranešė, kad jį domintų mersedesai ir pakvietė į savo ofisą, esantį I. Kanto gatvėje, Klaipėdoje. Į ofisą nuvažiavo vienu iš Mercedes Benz CLS500 automobilių, D. J. sėdo už vairo ir nuvežė į Karklę, prie kotedžų, apžiūrėti savo vykdomų statybų, pasakojo, kad vien tik investicijų padarė 10 000 mln. Lt, siūlė pirkti, tačiau jam buvo per brangu. Grįžus prie ofiso, suderino automobilių kainas – vieną Mercedes Benz CLS500 sutarė parduoti už 150 000 Lt, o kitą už 100 000 Lt. Nurodė, kad nors antro automobilio D. J. ir nebuvo matęs, tačiau sutiko pirkti. Sutarė ir tai, kad už automobilius D. J. atsiskaitys iki 2008 metų pabaigos. Pasitikėjo juo, matė, kad ir pats važinėja prabangiu automobiliu Porshe Kajan. Parodė, kad D. J. paprašė išregistruoti automobilius, per savaitę taip ir padarė, kartu su mama nuvykę į VĮ „Regitra“ abu automobilius išregistravo. Kitą dieną po jų susitarimo, D. J. informavo, kad automobilius išveš į Vokietiją ir paprašė juos pristatyti adresu (duomenys neskelbtini), nurodė telefono numerį, kuriuo reikės paskambinti atvykus minėtu adresu. Kartu su draugu P. Š. atvarė automobilius, paskambinus nurodytu telefonu, į kiemą išėjo moteris, privažiavo tralas, ant kurio automobiliai buvo pakrauti, girdėjo, kaip moteris kažkam telefonu pasakojo apie automobilius, atidavęs raktelius bei dokumentus su draugu išvažiavo. Parodė, kad dar tą pačią dieną paskambino D. J. bei pasiūlė atvykti į jo ofisą sutarčiai pasirašyti, tačiau kaltinamasis nurodė esąs užimtas, vyksta į Vilnių, kai grįš, paskambins. Po kelių dienų susitiko viešbučio „Navalis“ kavinėje, D. J. sakė sumokės už automobilius, kai tik juos parduos. Patikėjo juo, nes D. J. atrodė turtingas, pasakojo, kad investavo Gruzijoje 4 milijonus, užsakė automobilį draugei už 100 000 eurų, pirko telefoną už 20 000 Lt, važinėjo prabangiu automobiliu, be to, buvo pažįstami jau ilgus metus, prieš 7-8 metus buvo ir sklypą iš D. J. pirkęs. Parodė, kad buvo nepatogu prašyti pasirašyti sutartį, tiesiog D. J. patikėjo, kaltinamasis įtikino jį savo tvirtu pažadu. Kai susitikdavo, D. J. vis pasakojo apie savo turtus, prašė paieškoti JAV jam dar brangesnio automobilio. 2008 metų pabaigoje ėmė domėtis, kada jam bus grąžinti pinigai, D. J. sakė pinigų neturįs, bet atsiskaitys iškart, kai tik parduos kažką iš savo turimo nekilnojamojo turto. Nuo 2009 metų pradžios intensyviai nuolat klausinėjo kaltinamojo dėl pinigų grąžinimo. D. J. pradėjo jo vengti, nekelti telefono ragelio. Tuomet 2009 metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į prokuratūrą, prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Maždaug už pusmečio nuo tyrimo pradžios D. J. teikė jam nekonkrečius pasiūlymus, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą. Buvo susitikęs su D. J. bei jo advokatu D. S., jie siūlė atsiskaityti už automobilius žemės sklypais, kurie buvo įkeisti bankui, todėl nesutiko. Tada jis pats paprašė išduoti jam vekselį, advokatas sutiko. Tuo metu jis buvo 55 000 Lt skolingas J. S., D. J. pasirašė vekselius J. S., o advokatas tai traktavo, kaip dalies skolos užskaitymą, D. J. J. S. sumokėjo 10 000 Lt, kitos dalies pinigų negrąžino iki šiol, vekselis yra perduotas antstoliams. Po kelių dienų gavo paruoštą vekselį 195 000 Lt sumai į savo elektroninio pašto dėžutę. Advokatas taip pat atsiuntė ir taikos sutartį, kurioje buvo nustatytos tokios sąlygos – D. J. atsiskaitys, o jis turi atsiimti pareiškimą iš policijos, paaiškinti, jog suklydo dėl kaltinimų, be to, parašyti paneigiantį straipsnį „Respublikoje“ ir „Vakarų eksprese“. Advokatas sakė, jog vekselį D. J. pasirašys tik po to, kai jis nutrauks ikiteisminį tyrimą, bet jis nesutiko ir vekselis liko nepasirašytas.

Parodė, kad sužinojęs, jog (duomenys neskelbtini), statomi nauji penkiaaukščiai namai, nutarė ten įsigyti butą. Prieš mėnesį buvo pardavęs namą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini), todėl turėjo virš 300 000 Lt grynais pinigais, kuriuos laikė pas mamą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o pradinį įnašą už butą sumokėjo 230 000 Lt. Apie šiuos sandorius, pinigus, viską žinojo mama. Sumokėjo grynais UAB „Big City LT“, jam buvo išrašytas kasos pajamų orderis, šiai įmonei bankrutavus, buvo įtrauktas į kreditorių sąrašus.

Parodė, kad praeitų metų pavasarį telefonu susisiekė su M. J., per kurį D. J. išgabeno jo automobilius. Telefono numerį turėjo išsisaugojęs, iš kur jį buvo gavęs, nepamena. Pokalbio metu M. J. davė suprasti, kad pinigus D. J. yra atidavęs, todėl būtent D. J., o ne jis privalo atsiskaityti. Nurodė, kad prieš perduodant automobilius D. J., jam kažkas skambino iš vokiško numerio, prisistatė „nuo D. dėl automobilių“ ir prašė nurodyti automobilių kėbulų numerius, matyt, norėjo patikrinti, ar jie nėra paieškoje, numerius nusiuntė. Jokių įgaliojimų dėl automobilių pardavimo Vokietijoje nurodė nerašęs. Civilinį ieškinį visiškai palaiko. Mano, jog D. J. iš anksto buvo suplanavęs jį apgauti, todėl sudarė turtingo verslininko įvaizdį ir pasirinko pačius brangiausius automobilius.

Liudytojas J. S. parodė, kad tiek D. J., tiek V. B. pažįstą seniai, apie 10 metų, juos abu laiko savo draugais. 2007 m. ir 2008 m. sandūroje V. B. paprašė paskolinti jam 55 000 Lt, vekselio pagrindu paskolino. Suprato, kad pinigai jam reikalingi verslui, nes žinojo, kad pastarasis verčiasi automobilių prekyba. Nurodė, kad netiesiogiai girdėjo, jog V. B. ir D. J. tariasi dėl buto pirkimo Palangoje, kad V. B. rezervavo butą Palangoje, bet negali pasakyti, kokiu būdu už jį atsiskaitė, nes to nežino. Prasidėjus krizei, kalbėjo su V. B., jis žadėjo pinigus pagal vekselį grąžinti vėliau, nes tuo metu buvo rezervavęs butą ir praradęs automobilius. Nežino, ar tuos automobilius jis pardavė, ar atidavė D.. Po kurio laiko paskambino D., prašė pagalbos, todėl visi, tame tarpe ir V. B., susitiko bare „Laikraštis“, kur D. J. išreiškė norą perimti V. B. 55 000 Lt skolą, kad V. B. atšauktų straipsnį apie D. J. spaudoje. Vietoje sumokėjo 3000 eurų, o likusiai sumai, t.y. 45 000 Lt, pasirašė vekselius – 3 po 10 000 Lt ir vieną 15 000 Lt. Tada jis V. B. 55 000 Lt vertės vekselį atidavė. D. J. žadėjo vekselius apmokėti kas mėnesį. Nurodė, jog po mėnesio susisiekus su D. J., šis paaiškino, kad su V. B. nieko sutart nepavyko, todėl jis pinigų pagal vekselius negrąžins. Kreipėsi į antstolį, tačiau išieškoti skolos kol kas nepavyko. Kodėl D. J. nusprendė perimti V. B. skolą, jis tiksliai nežino, gal dėl to, kad V. B. atsiimtų straipsnį apie D. J. iš spaudos, o gal dėl to, jog jautė kaltę dėl neįvykusio sandorio. Susitikimo metu nebuvo minimi automobiliai, tik V. B. sakė, jog patyrė nuostolių, kuriuos nori susigrąžinti, o D. J. minėjo, kad ieško sprendimų. Nurodė, jog D. J. verslas sekėsi geriausiai, jis buvo autoritetas tarp verslininkų, buvo butą pirkęs iš jo įmonės, girdėjo, jog vykdo verslą ir užsienyje, važinėjo labai prabangiu automobiliu, o prasidėjus krizei, tai atsiliepė ir jam. Nurodė, jog V. B. ir seniau yra skolinęs pinigų, jis visada grąžindavo.

Liudytoja R. B. parodė, kad V. B. yra jos sūnus. 2008 metais jis pardavė kotedžą (duomenys neskelbtini), pinigus, apie 300 000 Lt, laikė pas ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su sūnumi pardavė butą Ryšininkų gatvėje už 180 000 Lt, kuris priklausė jiems per pusę, pinigus taip pat laikė pas ją. Po to V. nutarė įsigyti butą Palangoje, sumokėjo 230 000 Lt, tačiau įmonė bankrutavo ir pinigų nebeatgavo. Parodė, kad V. kurį laiką turėjo du mersedesus, juos laikė aikštelėje, vienu iš jų, šviesios spalvos, leido naudotis. Vieną dieną jis pasakė, kad mersedesus reikia išregistruoti, nes atsirado pirkėjas, kuris juos perka, paklausinėjusi sužinojo, jog tai D. J., bet jo nebuvo mačiusi. Abu automobilius išregistravo tą pačią dieną. Žino, jog vieno kaina buvo 100 000 Lt, o kito – 150 000 Lt. Tikslių datų nepamena, bet tiek buto pirkimas Palangoje, tiek mersedesų išregistravimas, vyko panašiu laiku.

Liudytojas D. M. parodė, kad su V. B. susipažino per D. J., kuris yra jo draugas, buvęs klasės draugas. D. J. su jo įmone nebuvo niekaip susijęs. V. B. norėjo pirkti butą iš jų įmonės Palangoje, bet neturėjo tam lėšų. Žinojo, jog V. verčiasi automobilių prekyba, todėl pasiūlė M. iš Vokietijos, iš kurio buvo anksčiau pirkęs automobilį, jis susidomėjo V. automobiliais, davė V. M. numerį. V. išsirinko butą, pinigus už jį sumokėti žadėjo tada, kai M. atsiskaitys už automobilius. Buvo pasirašyta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis dar iki pinigų perdavimo, bet suma 230 000 Lt jau buvo sutarta. Po kurio laiko V. paskambino ir pasakė, kad jau gavo pinigus už automobilius, todėl jis nuvyko pas M. tėvus į Liepojos gatvę ir iš jų pats pasiėmė 230 000 Lt, juos įskaitė kaip avansą už butą, o V. pasakė, kad atvykus į ofisą, buhalterė išrašys pinigų gavimo kvitą. Įmonei iškėlus bankroto bylą, V. ėmė reikalauti pinigų iš pradžių iš įmonės, vėliau ir iš D.. Nurodė, jog yra kalbėję visi trys – jis, D. ir V. apie butus, jų pirkimą. Kiek jam yra žinoma, dėl mersedesų visus reikalus V. tvarkė su M..

Liudytojas V. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo sūnus M. J. jau 20 metų gyvena Vokietijoje, labai retai grįžta, juos aplanko gal kartą per 5 metus, bendrauja tik telefonu. Niekada jokių mersedesų jis nematė, jokių pinigų sūnus neprašė niekam perduoti ir jis to nedarė, niekada nėra tarpininkavęs tarp sūnaus ir pirkėjų Lietuvoje. Nepažįsta nukentėjusiojo, niekada nėra jo matęs.

Liudytoja J. J. parodė, kad jos sūnus M. apie 19 metų gyvena Vokietijoje. Į Lietuvą kartais grįžta, paskutinį kartą buvo praeitų metų vasarą. Kada dabar vėl grįš, nežino. Jie su sūnumi bendrauja, kai jis paskambina, kalbasi apie gyvenimą, sveikatą, apie automobilius nesikalba. Nurodė, kad su jokiais automobilių pirkėjais - pardavėjais nebendrauju. Name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ji su vyru ir kartu su jais gyvena vyro tėvas, daugiau niekas name negyvena. V. B., D. J. ji nepažįsta, nėra jų mačiusi. Šalia jų namo nestovi automobilių pervežimo tralai, ji su vyru jokiais automobilių pervežimais neužsiima. M. jų neprašo to daryti.

Liudytojas P. Š. parodė, kad 2008 metais V. B. paprašė jo nuvaryti du mersedesus į Liepojos gatvę, lyg sakė, kad automobilius parduoda D.. D. J. pažįsta, jie draugai, žinojo, kad jis verslininkas, užsiima nekilnojamuoju turtu, važinėja prabangiais automobiliais. Nuvarius automobilius, į kiemą išėjo moteris, vyras buvo, kieme stovėjo tralas. V. B. bendravo su tais žmonėmis, perdavė automobilių raktelius, dokumentus, kam ką konkrečiai perdavė, nepamena. Parodė, jog vėliau iš V. sužinojo, kad sandoris nepavyko, tada sužinojo ir sandorio kainą 250 000 Lt.

Liudytojas E. S. parodė, kad V. B. užsiiminėjo automobilių prekyba, žinojo, kad buvo įsigijęs du brangius automobilius, kokius tiksliai nežino, nes jų nematė. Vėliau tarp draugų sklido kalbos, kad juos pardavė D. J., tačiau pinigų iš D. negavo. Žinojo, kad abiejų automobilių kaina viršijo 200 000 Lt. Su D. J. jokių konfliktų neturi. Parodė, jog V. B. buvo minėjęs, kad elektroniniu paštu gavo pasiūlymą iš bankrutuojančios įmonės vietoj skolos perimti turtą.

Liudytoja G. K., dirbanti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK tyrėja, parodė, kad neatsimena pavardės, tačiau pamena, kad apklausinėjo direktorių, kaltinamojo draugą, galėjo būti jo pavardė M.. Kokius jis davė parodymus, nepamena, ką sakė, tą ir užrašė, po to davė paskaityti. Taip visada daro. Jeigu asmuo turi papildymų ar patikslinimų, visais atvejais jie yra prirašomi. Jeigu parodymai surašomi ant kelių lapų, tada asmuo pasirašo ant jų visu, tokiu būdu išreiškia savo sutikimą ir patvirtina užrašytus parodymus.

Liudytoja V.R., dirbanti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK tyrėja, parodė, kad pamena, jog M. apklausą vykdė ji. Kaip vyksta asmens apklausa, liudytoja parodė analogiškai liudytojo G. K. parodymams.

Liudytoja K. Š. parodė, kad dirbo UAB „Big City LT“ buhaltere, išrašė pinigų gavimo kvitą 230 000 Lt sumai V. B.. Tai buvo išskirtinis atvejis, nes pinigų suma buvo labai didelė, o ji pati tų pinigų nematė, kvitą išrašyti liepė D. M., nurodė, jog tai yra pagal sudarytą preliminarią sutartį avansas už butą, kad jis tuos pinigus jau yra gavęs ir jie yra apskaityti. Kvitą pasirašyti turėjo D. P., nes jis buvo atsakingas už kasą, kada jis tai padarė, ji nežino. Nustebino ir tai, kad tokia didelė suma buvo mokama grynais pinigais, o ne banko pavedimu. V. B. matė vieną kartą, kai jis atvyko į biurą pasirašyti kvito, pasirašymo metu biure taip pat buvo D. M. ir D. P.. Prisimena ir tai, kad iškėlus bankroto bylą, ji pati įrašė V. B. į kreditorių sąrašą. Nurodė, jog preliminari sutartis buvo standartinė, tačiau nepamena, ar kvito išrašymo ir sutarties pasirašymo momentai sutapo. Nurodė, jog UAB „Big City LT“ yra pirkusi tris automobilius iš „Minde export – import GMBH“. Už juos mokėjo bankiniais pavedimais, visus tris pirko Vokietijoje, o tada atsigabeno į Lietuvą. Šios įmonės savininkas buvo M., kurio tėvas tarpininkavo čia Lietuvoje parsigabenant automobilius. Visus juos būtent iš M. tėvo ir atsiimdavo.

Liudytojas D. P. parodė, kad pasirašė 2008-04-30 pinigų priėmimo kvitą, nes tuo metu buvo UAB „Big City LT“ direktorius. Turėjo būti gauti 230 000 Lt, gal juos gavo akcininkas D. M., tiksliai visų aplinkybių nepamena, jis kabinete turėjo seifą, kuriame laikydavo pinigus, galėjo būti, kad ir šiuos ten laikė, nepamena, ar matė tuos pinigus. Nurodė, jog jam asmeniškai V. B. 230 000 Lt neperdavė. Jis tik ruošdavo sutartis, visus kitus esminius reikalus dėl butų pardavimo tvarkė D. M.. Parodė, kad yra buvęs pas M. J. tėvus, nes D. M. yra pirkę automobilių, todėl važiuodavo jų parsivaryti. Vieną kartą iš M. J. tėvo yra gavęs pinigus vokelyje už automobilį, smulkmenų nepamena. Patikslino, kad M. pavardės nežinojo, todėl negali tvirtinti, kad tai būtent J.. D. M. sudarydavo stambius sandorius, mano, kad jis kaip akcininkas turėjo teisę paimti pinigus iš klientų. Parodė, jog girdėjo, kad kartais už įsigyjamą turtą atsiskaitydavo ne tik pinigais, yra girdėjęs ir apie automobilius.

Liudytojas M. J. parodė, kad V. B. yra jo draugas, o D. J. pažįsta tik iš matymo. Žinojo, kad V. B. turėjo parsivaręs du mersedesus, kuriuos perleido D. J. daugiau nei už 200 000 Lt, tačiau D. J. su V. B. neatsiskaitė. Sandorio smulkmenų nežino, nežino, kokia forma jis buvo sudarytas. D. J. tuo metu buvo pasitikėjimą keliantis verslininkas, prekiavo nekilnojamuoju turtu, investavo užsienyje. Nurodė, jog žinojo, kad D. J. nori atsiskaityti su V. B. bet kokia forma – butais, sklypais. Ar tie sandoriai įvyko, jis nežino, negirdėjo, kad D. J. būtų sumokėjęs V. B. pinigus.

Liudytojas P. D. parodė, kad įsigijo automobilį iš M. J.. M. kontaktus jam davė D., tačiau jis netarpininkavo, viską tiesiogiai derino su M.. M. jam teikė kelis pasiūlymus, kai išsirinko tinkamą, aptarė kainą, pirkimo sąlygas ir M. pasakė jo tėvams perduoti 10 000 Lt, kaip avansą, kad tikrai pirks automobilį, o jis išrašys sąskaitą ir atsiųs elektroniniu paštu. Vėliau automobilį jis pats pasiėmė iš Kylio. Nurodė, kad V. B. labai gerai pažįstą, kiek žino, automobilių V. B. D. J. nepardavė, pinigų už automobilius V. B. negavo. Girdėjo, kad V. B. sumokėjo avansą už butą Palangoje, nes sėdėjo tame pačiame ofise su D. M., buvo verslo partneriai, tačiau tikslių aplinkybių nežino. Nematė kaip, kada ir kas pinigus perdavė, tačiau girdėjo kalbas, nes dirbo toje pačioje aplinkoje. Nepamena, ar V. kada buvo minėjęs, jog D. J. jam yra skolingas už automobilius.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo M. J. parodymų matyti, kad jis parodė, jog nuo 1998 metų birželio mėnesio gyvena Vokietijoje. Čia dirba kaip nepriklausomas prekybininkas automobilių srityje, turi savo įmonę „Minde Export-Import GmbH“. Turi tik vieną tarnautoją, kuri yra ir jo gyvenimo draugė. Po bylos aplinkybių išaiškinimo, M. J. nurodė, jog pažįsta tik D. J.. Bet jo niekada nebuvo asmeniškai sutikęs, kalbėjo su juo telefonu. Jau seniai pažįsta jo seserį, per kurią ir susipažino. D. J. turi nekilnojamojo turto firmą Lietuvoje, Klaipėdos mieste, kartą jis pirko iš jo penkias ar šešias transporto priemones. Tai buvo prieš keletą metų. Tuomet jis atgabeno transporto priemones į Lietuvą. Šiuo atveju dėl abiejų nurodytų „Mersedes Benz SL 500“ automobilių, D. J. skambino jam ir siūlė pirkti abi transporto priemones. Iš pradžių M. J. atsisakė, nes kalba ėjo apie importuojamas transporto priemones. Vėliau D. J. paskambino dar kartą, iš naujo papasakojo aplinkybes dėl „Mersedes Benz SL 500“. Jis sakė galintis parduoti butą. Todėl jis turi apmokėti abu „Mersedes Benz SL 500“. Ar M. J. negalėtų padaryti jam paslaugos ir toliau parduoti transporto priemones. M. J. pasakė, kad pasidomės, kad jau turi keletą kontaktų. Tuomet paskambino U. M., kuris užsiima prekyba automobiliais, jo įmonė vadinasi „Individual Automobile“. M. susidomėjo. Jis jam perdavė transporto priemonių duomenis ir U. M. sutiko pirkti. Tuomet M. J. paskambino D. J. ir pasakė, kad turi pirkėją. Jis turi atsiųsti transporto priemones, tada pirkimas turėtų įvykti Vokietijoje. Po maždaug 10 dienų atvažiavo vilkikas iš Lietuvos su abiem transporto priemonėmis į jo prekybos teritoriją. Jis informavo U. M., šis atvyko su kolega ir pinigais. U. M. perėmė transporto priemones ir dokumentus, pinigus perdavė tiesiogiai vairuotojui. M. J. nurodė, jog jis nieko bendra neturi su pačiu pirkimu, jis tik užmezgė kontaktą, beveik tarpininkavo. Tai buvo paslauga, kurią padarė D. J.. V. B. nepažįsta, tik automobilių dokumentuose matė, kad jis buvo ankstesnis savininkas. ( 3 t., b.l. 114-116).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz SL500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausęs V. B., 2008-04-26 išregistruotas (1 t., b.l. 9).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz SL500“, (duomenys neskelbtini) nuo 2008-04-25 priklausęs R. B., išregistruotas 2008-04-29 (1 t., b.l. 10). 2008-04-25 dovanojimo sutartimi minimą automobilį R. B. padovanojo V. B. (2 t., b.l. 78-79).

Iš 2008-03-21 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad V. B. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 280 000 Lt. Iš šios sutarties taip pat matyti, kad pirkėjas iš minimos sumos įsipareigojo pervesti 155 198 Lt ir 25 ct bankui kredito padengimui (1 t., b.l. 157-159).

Iš 2007-10-22 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad V. B. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą už 230 000 Lt. Iš šios sutarties taip pat matyti, kad pirkėjas iš minimos sumos įsipareigojo pervesti 144 656 Lt ir 10 ct bankui kredito padengimui (1 t., b.l. 160-165).

Iš 2010-04-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. pateikė automobilio „Mercedes Benz SL500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentus, kurie kaip matyti iš 2010-07-08 apžiūros protokolo, buvo apžiūrėti (1 t., b.l. 180-193).

Iš 2010-12-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. pateikia susitarimų, kuriuos jam atsiuntė advokatas D. S., projektus, kuriuose atvaizduotas susitarimas tarp D. J. bei V. B. dėl minimų pinigų gražinimo V. B.. Juose taip pat atvaizduojami duomenys, kad V. B. pretenzijų D. J. neturi ir apie tai privalo informuoti teisėsaugos institucijas, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (2 t., b.l. 1-6).

Iš 2011-02-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiojo V. B. elektroninė pašto dėžutė, jos apžiūra užfiksuota vaizdo kamera, matyti, kad minimi V. B. pateikti susitarimai buvo siųsti iš D. S. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) ir jie buvo tokio pačio turinio kaip, ir minėti V. B. pateikti susitarimai (2 t., b.l. 7-11).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. pateikė automobilio „Mercedes Benz CLS500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentus (2 t., b.l. 12-13).

Iš 2010-10-28 lydraščio matyti, kad nukentėjusysis V. B. pateikia CD kompaktinę plokštelę, kurioje yra įrašytas V. B. minimas pokalbis tarp jo ir D. J. (2 t. b.l. 15-16).

Iš 2010-11-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus pateiktą kompaktinis diskas nustatyta, jog pokalbyje girdisi trys vyriški balsai, iš kurių vienas panašus į V. B. balsą, o kitas į D. J. balsą. Pokalbio metu minimi J., D. vardai, kalbama apie straipsnį, jo išsiuntimą, atšaukimą. Taip pat kalbama dėl vekselio pasirašymo, minima žemė. Siūloma “10 štukių”, kad nebūtų straipsnio. Pokalbio metu minima data rugsėjo 30 d. Girdima frazė “D., reikia šiandien pasirašyti vekselius”, minima suma 10 000 Lt, kažkuris mini 250, tariamasi dėl susitikimo kitą dieną (2 t., b.l. 17-19).

Iš 2008-04-18 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 98 kopijos matyti, kad sutartis sudaryta tarp V. B. ir UAB “Big City LT” dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo, buto kaina 343 000 Lt. 5000 Lt pirkėjas įsipareigoja sumokėti per 3 kalendorines dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos, 225 000 Lt – per 10 kalendorinių dienų, likusią sumą – per 5 dienas nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos (2 t., b.l. 84-86).

Iš 2008-04-30 pinigų priėmimo kvito kopijos matyti, kad pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 98 už butą (duomenys neskelbtini) V. B. sumokėjo 230 000 Lt (2 t., b.l. 87).

Iš 2011-02-03 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp liudytojų D. M. ir V. J., D. M. nurodė, jog jam paskambino D. J. ir pasakė nuvažiuoti pas M. tėvą į namus, adreso nurodyti negali, nežino, ir paimti iš M. tėvo pinigus už parduotus automobilius Mersedes Benz, kokią sumą - nurodyti negali, neatsimena. Tai galėjo būti 2008 metais, datos neatsimena, nes buvo seniai. V. J. nurodė, jog jokių pinigų neperdavė prieš save sėdinčiam asmeniui už parduotus automobilius. Kiekvienas pasiliko prie savo parodymų. D. M. atpažino V. J. kaip M. J. tėvą (2 t., b.l. 94).

Iš 2011-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. S. pateikė antstolio A. Selezniovo patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą piniginių lėšų išieškojimui iš D. J., vykdomuosius įrašus, paprasto vekselio 2009-09-21 kopiją 10 000 litų, paprasto vekselio 2009-09-21 kopiją 15 000 litų, paprasto vekselio 2009-09-21 kopiją 10 000 litų, kurie buvo pasirašyti D. J. (2 t., b.l. 100-109).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad automobilio “ Mercedes Benz“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkė G. A., 2009-08-24 persikėlė gyventi į Prancūziją. Šiuo metu automobilis surastas ir yra paliktas H. S. A. G. žinioje (4 t. b.l. 25-26, 36).

Iš 2010-11-08 akistatos protokolo matyti, kad atliktos akistatos tarp liudytojo D. M. bei kaltinamojo D. J. metu abu proceso dalyviai keičia parodymus. D. J. akistatos metu nurodo, kad pinigus iš M. J. tėvo paėmė kažkuris UAB “Big city LT“ darbuotojas. D. M. patvirtino, kad jis paėmė pinigus iš M. J. tėvo (4 t., b.l. 54-55).

Kad būtent D. J. V. B. pardavė automobilius nurodė žinoję ir liudytojais apklausti R. B., P. Š., E. S., M. J., P. D.. Liudytojas P. Š. patvirtino aplinkybę, kad padėjo V. B. nuvaryti automobilius, bei parodė, kad V. B. paskambinęs ir paprašęs pagalbos, pasakojo, jog mersedesus iš jo perka D. J.. Visų šių liudytojų parodymų visuma įrodo, kad nukentėjusysis nuo pat pradžių teigė, jog automobilius parduoda D. J., kas visiškai paneigia kaltinamojo poziciją, jog V. B. pradėjo jį apkalbėti tada, kai suprato, kad sumokėto avanso už butą Palangoje nebeatgaus, nes UAB „Big City LT“ iškelta bankroto byla. Apkalbėjimo faktas nepatvirtintas - nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis nenurodė, jog tam būtų buvęs koks nors pagrindas, kad tarp jų būtų buvęs konfliktas, ar V. B. laikytų pyktį kaltinamojo atžvilgiu, priešingai, abu nurodė, jog yra pažįstami jau apie 8 metus, turėjo nemažai bendrų draugų. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie pažymėtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuo pat jo pradžios, tiek ir vėliau, jau teisminio bylos nagrinėjimo metu įvardijant esmines ir reikšmingas įvykių aplinkybes, jų eigą, buvę nuoseklūs ir identiški visa apimtimi, maža to patvirtinti ir vėlgi patvirtinti visa apimtimi kita byloje surinkta ir ištirta medžiaga, teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apklaustas visais atvejais būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamasis nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Kad šia teise jis pasinaudojo, byloja aplinkybė, jog kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs bylos tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, todėl jie vertintini kaip jo gynybinė pozicija, bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kad būtent D. J. nukentėjusysis perdavė automobilius įrodo ir tai, kad po to, kai kartu su P. Š. juos nuvarė į (duomenys neskelbtini), kaip jam buvo nurodęs D. J., nukentėjusysis iš karto paskambino D. J. ir apie tai informavo, to neneigia ir pats kaltinamasis. Todėl kaltinamojo pozicija, kad jis neva nevedė jokių derybų dėl automobilių pardavimo, jų neperėmė, tačiau nukentėjusysis perdavęs automobilius skambino ir apie tai informavo būtent D. J., laikytina visiškai nelogiška.

Bylos medžiaga nustatyta, kad maždaug tuo pačiu metu, kai buvo sudaromas sandoris dėl automobilių pardavimo – automobiliai VĮ „Regitra“ išregistruoti 2008-04-26, V. B. 2008-04-18 sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Big City LT“ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, kurios pagrindu 2008-04-30 sumokėjo UAB „Big City LT“ 230 000 Lt avansą. Kaltinamojo nurodoma versija, kad avansą už butą V. B. sumokėjo būtent tais pinigais, kuriuos gavo už parduotus mersedesus M. J., remiantis ištirta bylos duomenų visuma, nepasitvirtino, todėl laikytina tik jo gynybine pozicija. Nukentėjusysis logiškai ir pagrįstai įrodė, iš kur gavo pinigus, kuriuos sumokėjo kaip avansą už butą. Abejoti tuo nėra pagrindo, kadangi tai patvirtina ne tik liudytojos, nukentėjusiojo mamos R. B., parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga - 2008-03-21 pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu V. B. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 280 000 Lt bei 2007-10-22 pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu V. B. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą už 230 000 Lt. Akivaizdu, jog nukentėjusysis turėjo pakankamai lėšų avansui sumokėti. Liudytojo D. M. parodymai, kad V. B. prašė palaukti, kol jis parduos automobilius, o vėliau pardavęs būtent tais pinigais sumokėjo avansą, vertintini kritiškai, nes jie prieštaringi ir nepatvirtinti jokia kita bylos medžiaga, nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta tyrėja G. K. patvirtino, jog D. M. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta tinkamai, jam buvo leista susipažinti su jo duotais ir užfiksuotais parodymais. Iš ko darytina išvada, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė, jo nuožiūra, teisingus parodymus, tačiau teisme vis gi juos keitė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad V. B. jam paskambino ir pranešė, jog pinigus už mersedesus jau gavo, todėl jis nuvyko ir pasiėmė 230 000 Lt grynais pinigais iš M. J. tėvų. Tuo tarpu 2011-02-03 akistatos tarp liudytojų D. M. ir V. J. metu, D. M. nurodė, jog jam paskambino D. J. ir pasakė nuvažiuoti pas M. tėvą į namus ir paimti iš jo pinigus už parduotus automobilius Mersedes Benz. Liudytoju apklaustas V. J. tokius D. M. parodymus visiškai paneigė. O liudytoja apklausta K. Š. nurodė, jog sudarant automobilių pirkimo sandorius su įmone „Minde export-import GmbH“ visada buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais.