Klaipėdos apygardos teismo papildomas sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės LUAB „Roberto santechnika“, atstovaujamos UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės LUAB „Roberto santechnika“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-27 teisme gautas ieškovės LUAB „Roberto santechnika“, atstovaujamos UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“, pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašoma papildomai išspręsti 5 849,51 Eur žalos priteisimo iš atsakovo klausimą, kadangi ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo žalą, atsiradusią atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepagrįstai nurašius ilgalaikį turtą ir nepagrįstai iš bendrovės kasos išsimokėjus sau 5 849,51 Eur (20 197,20 Lt). Teismas išsprendė ieškinio reikalavimą dėl žalos, atsiradusios atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nepagrįstai nurašius ilgalaikį turtą, tačiau reikalavimo dalis dėl žalos, atsiradusios nepagrįstai išsimokėjus iš bendrovės kasos 5 849,51 Eur, nebuvo išnagrinėta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkintinas.

Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu arba savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas (LR CPK 277 str. 1 d. 1 p.). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (LR CPK 277 str. 2 d.).

Šiuo atveju teismas, 2016 m. balandžio 14 d. priimdamas sprendimą, neišsprendė ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė prašė iš atsakovo priteisti žalą dėl to, kad 2013-06-03 atsakovas išmokėjo sau 20 197,20 Lt įmonės kasoje buvusį likutį, nors bankroto procesas buvo prasidėjęs.

Įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.

Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt.,bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. M. L., bylos Nr. 3K-3-244/2014).

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad UAB „Roberto santechnika“ bankroto byloje 2013 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Roberto santechnika“ turto areštas, tačiau 2013 m. birželio 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. KIO-00068 patvirtina, kad atsakovas bankroto bylą nagrinėjančio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė ir neteisėtai iš bendrovės kasos sau išsimokėjo 20 197,20 Lt, tokiu būdu padarydamas žalą bendrovės kreditoriams. Nors atsakovas teismo posėdžio metu savo paaiškinimu su tuo, kad iš bendrovės kasos pagal paminėtą kasos išlaidų orderį pasiėmė 20 197,20 Lt, nesutiko, teigdamas, kad kasoje tokių piniginių lėšų nebuvo, o tai padarė tik patartas kasininkės, nurodė, kad nesupranta buhalterijos, tačiau nors teismas ir siūlė, jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad kasoje piniginių lėšų nebuvo, nepateikė. Be to, toks atsakovo paaiškinimas atmestinas kaip tikėtinai nepagrįstas, kadangi atsakovas pats pripažino, kad iki 2010 m. lapkričio mėnesio pats tvarkė UAB „Roberto santechnika“ buhalterinę apskaitą, todėl kaip asmuo, turintis patirtį buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo srityje, turėdamas tiek bendrovės vadovo, tiek gyvenimišką patirtį, turėjo suprasti, ką reiškia kasos išlaidų orderio pasirašymas ir kokias pasekmes sukeli,a jeigu yra areštuotas visas bendrovės turtas (CPK 178 str.).

Įvertinus tai, kad atsakovas pažeisdamas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones neteisėtai iš ieškovės kasos išsimokėjo 20 197,20 Lt (atsakovas 2013 m. birželio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. KIO-00068 esančių duomenų nenuginčijo), tuo padarydamas žalą ieškovei ir jos kreditoriams, ieškovei iš atsakovo papildomai priteistina 5 849,51 Eur žala.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 5 849,51 Eur dydžio sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2015-06-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.).

Ieškovė vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p. buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už papildomai priteistą 5 849,51 Eur sumą kai prašymas pateiktas per EPP, mokėtinas 132 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo papildomai priteisus 5 849,51 Eur, valstybei papildomai iš R. S. priteistinas 132,00 Eur žyminis mokestis ir 0,05 Eur valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (iš viso patirta 1,46 Eur išlaidų, iš atsakovo priteistina iš viso 0,78 Eur atsižvelgiant į tai, kad papildomu sprendimu buvo patenkinta 53,5 proc. reikalavimų) (CPK 96 str. 6 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

2015 m. birželio 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo R. S. turto arešto – mastas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo sumažintas iki 60 183,01 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo papildomai priteista 5 849,51 Eur žalos, laikinųjų apsaugos priemonių mastas padidintinas iki 66 032,52 Eur ir laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 148, 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 277 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės LUAB „Roberto santechnika“, atstovaujamos UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“, prašymą tenkinti.

Priimti papildomą sprendimą – papildomai priteisti ieškovei LUAB „Roberto santechnika“ iš atsakovo R. S. 5 849,51 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis Eur 51 ct) žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo papildomai priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Valstybei papildomai iš atsakovo R. S. priteisti 132,00 Eur žyminio mokesčio ir 0,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

2015 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo R. S. turto arešto – mastą, sumažintą 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu iki 60 183,01 Eur, padidinti iki 66 032,52 Eur ir palikti galioti iki teismo sprendimo ir papildomo sprendimo visiško įvykdymo.

Papildomas sprendimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.