Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Rimkevičiūtės (toliau – prokurorė) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties, kuria privačios kaltintojos K. R. skundas su bylos medžiaga persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo bendra proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. vasario 27 d. buvo gautas nukentėjusiosios K. R. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo ji kaltina A. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi priėmė nutartį K. R. skundą su bylos medžiaga persiųsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo bendra proceso tvarka. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi, prokurorė jį apskundė Kauno apygardos teismui ir prašė panaikinti skundžiamą teismo nutartį bei priimti naują sprendimą – K. R. privataus kaltinimo skundą su baudžiamosios bylos medžiaga grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 413 straipsnio 5 dalis (iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija) nustato, jog tuo atveju, kai nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Prokurorės teigimu, analizuojamu atveju, teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi perdavė skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje 2017 m. balandžio 13 d., tačiau 2017 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, konstatuodamas, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, privataus kaltinimo institutas neteko galios, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pradėtas įrodymų tyrimas, priėmė nutartį byla perduoti prokurorui. Prokurorės teigimu, tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi Pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2017. spalio 1 d. pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Prokurorės manymu, nors nutarties priėmimas dėl teisiamojo posėdžio paskyrimo laikoma parengiamąja bylos nagrinėjimo stadija, tačiau ji nėra savarankiška, o sudėtinė bylos nagrinėjimo proceso dalis ir negali būti tapatinama nei su įrodymų tyrimo pradžia, nei su susirinkimu į teisiamąjį posėdį.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.Nuo 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje BPK 167 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso <...> 140 straipsnio 1 dalyje <...>, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šioje straipsnio dalyje taip pat nurodyta ir tai, kad šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad įstatyminis reglamentavimas dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuo 2017 m. spalio 1 d. pasikeitė, t. y. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios 2017 m. liepos 11 įstatymu Nr. XIII-626 (toliau – Pakeitimo įstatymas) buvo pripažintos netekusiomis galios BPK XXX skyriaus nuostatos, reglamentuojančios privataus kaltinimo bylų procesą, K. R. privataus kaltinimo skundą nutarė persiųsti prokurorui nagrinėjimui bendra tvarka, kaip tai numatyta BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Tačiau aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad prokurorės skundo argumentai dėl to, kad apylinkės teismas bylą turėjo išnagrinėti vadovaudamasis iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis, yra pagrįsti.Pakeitimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų K. R. privataus kaltinimo skundas Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2017 m. vasario 27 d., tačiau skundo gavimo teisme laikas nėra tapatinamas su bylos nagrinėjimo pradžia. Iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusio BPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nesant pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad jei asmenys nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Sisteminė šių normų analizė lemia išvadą, kad taikinamasis posėdis privataus kaltinimo bylose laikytinas ne teisminio nagrinėjimo, o parengiamąja proceso stadija, kurios metu nusprendžiama ar perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje ar neperduoti, t. y. privataus kaltinimo skundas iš esmės nėra nagrinėjamas. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo stadija prasideda po nutarties perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. Bylos duomenys patvirtina, kad privačiai kaltintojai K. R. bei A. S. taikinamojo teismo posėdžio metu nesusitaikius, Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi K. R. skundą perdavė nagrinėti privataus kaltinimo tvarka teisiamajame posėdyje, pradedant privataus kaltinimo bylos procesą (BPK 413 straipsnio 7 dalis). Byla buvo paskirta nagrinėti viešame teismo posėdyje, į teisiamąjį posėdį kviestos proceso šalys bei liudytojai, tačiau teismo posėdžiai kelis kartus buvo atidėti, neatvykus kaltinamajam. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip ir nurodyta prokurorės skunde, tai, kad teismo posėdžiai kelis kartus buvo atidėti ir byloje nebuvo pradėtas įrodymų tyrimas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nebuvo pradėta teisminio bylos nagrinėjimo stadija.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, skundžiama nutartimi, nepagrįstai privačios kaltintojos K. R. skundą su bylos medžiaga persiuntė prokuratūrai, motyvuojant, tuo, jog privataus kaltinimo byla teisiamajame posėdyje nepradėta iš esmės nagrinėti, siejant bylos nagrinėjimą su įrodymų tyrimo pradžia teisiamajame posėdyje, kadangi Pakeitimo įstatymas nenumato tokio reikalavimo. Kaip jau minėta, teisminio bylos nagrinėjimo stadija prasideda po nutarties perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo, todėl apylinkės teismas bylą turėjo išnagrinėti vadovaudamasis iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Esant šioms aplinkybėms prokurorės skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo skundžiama nutartis naikinama.