- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- eAS-201-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00577-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Volinta“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Volinta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Volinta“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Volinta“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. RNA-47508 „Dėl išieškojimo iš UAB „Volinta“ vykdant užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir Raštas). Taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti VMI nepradėti priverstinių išieškojimo veiksmų.
II.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 107-108 straipsniais, 152 straipsniais ir išaiškino pareiškėjui apie teisę užginčyti prašomą išieškoti skolą užsienio valstybės kompetentingoje institucijoje, be kita ko, prašant ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo skundo nagrinėjimo laikotarpiu.
Preliminariai įvertinęs skundo dalyką ir skundžiamą Raštą, teismas sprendė, kad pareiškėjas skundė Raštą, kuriuo VMI pranešė pareiškėjui, kad gautas užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymas dėl nesumokėtos mokesčių skolos išieškojimo bei su šiuo prašymu susiję dokumentai. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad per 30 dienų turi būti įvykdyta mokestinė prievolė, kitaip ji bus išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas informuotas, kad užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašoma išieškoti suma gali būti užginčyta užsienio valstybės kompetentingai institucijai pateikiant skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Raštu jokie išieškojimo procedūros veiksmai nėra atlikti. Raštu bendrai informuota, kad gali būti atlikti veiksmai. Nesant atliktų veiksmų (pirmiausia priimtų administracinių sprendimų dėl konkrečių išieškojimo vykdymo veiksmų, kurių pagrindu šie veiksmai galėtų būti atlikti), teismas sprendė, kad nėra skundo dalyko, priskirtino Lietuvos teismų jurisdikcijai.
Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, darė išvadą, kad iš esmės pagal užsienio valstybės prašymus Lietuvos Respublikoje mokesčių nepriemokų išieškojimo užtikrinimo priemonės taikomos, jei užsienio valstybės kompetentingos institucijos to prašo ir vienas iš tokių atvejų, kuomet užginčijamas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą.
Teismas pažymėjo, jog iš skundžiamo Rašto matyti, VMI iš esmės pacitavo pareiškėjui Įstatyme (kuriuo įgyvendintos Tarybos 2010 m. kovo 16 d. direktyvos Nr. 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Direktyva Nr. 2010/24/ES)) įtvirtintas nuostatas dėl gauto užsienio valstybės prašymo ir informavo, kad savanoriškai nesumokėjus mokesčių skolos, gali kilti tam tikros teisinės pasekmės, tačiau jokių sprendimų, sukeliančių pareiškėjui teisines pasekmes (dėl priverstinio išieškojimo veiksmų Lietuvoje atlikimo) dar nepriėmė, o pareiškėjas jų neskundžia. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog skundžiamas Raštas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, nes juo pateikiama privaloma pagal Įstatymą informacija apie gautą užsienio valstybės prašymą, taip pat apie šios procedūros galimą eigą, galimybę skųsti užsienio valstybės kompetentingai institucijai jos sprendimą dėl mokesčių nesumokėjimo ir išieškojimo. Teismo vertinimu, toks dokumentas pats savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, t. y. nėra individualus administracinis aktas, kuris gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės turimas įsiskolinimas yra žymiai pasikeitęs lyginant su suma nurodyta VMI Rašte, t. y. Bendrovės turima skola Švedijos Karalystės mokesčių administratoriui šiuo metu siekia 155 842 SEK (apie 15 000 Eur), skola sumažėjo dėl to, jog Bendrovė turėjo sukauptą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką iš kurios ir buvo padengta dalis įsiskolinimo ir pridėjo dokumentus iš Švedijos Karalystės mokesčių administratoriaus sistemos dėl skolos sumokėjimo švedų kalba. Likusi dalis skolos turi būti padengta, pateikiant kitų mėnesių PVM deklaracijas ir sukaupiant naują PVM permoką. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl likusios sumos sumokėjimo Bendrovė yra inicijavusi mokėtinos sumos sumokėjimo išdėstymo procedūrą.
Bendrovė nurodo, jog dar 2023 m. sausio 4 d. ji pateikė prašymą Švedijos Karalystės mokesčių administratoriui, dėl mokėtinų mokesčių sumokėjimo (tuomet Bendrovės skola buvo apie 235 214,70 Eur), tačiau atsakymo dar negavo.
Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo įvertinti faktą, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui kyla pareiga bendradarbiauti su prašančios šalies mokesčių administratoriumi, siekiant užtikrinti Bendrovės interesus, tačiau šiuo atveju prašančios valstybės ir Bendrovės mokesčių administratoriui pateikta kardinaliai skirtinga informacija dėl tarp šalių susiklosčiusios faktinės situacijos, teismui net nesukėlė abejonės ar apskritai Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius galėjo priimti tokio pobūdžio aktą ir informuoti Bendrovę, kad neįvykdžius VMI sprendimo per 30 dienų, mokestinė prievolė bus išieškoma iš Bendrovės lėšų.
Pareiškėjas paaiškina, kad VMI sprendimas, priešingai nei nurodė teismas, sukels Bendrovei neigiamas teisines pasekmes. Jeigu Bendrovė neįvykdys VMI Sprendimo, tai nesumokėtų mokesčių skola bus išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, jog VMI perduos išieškojimą vykdyti antstoliui arba pateiks nurodymą mokėjimo įstaigoms nurašyti pinigines lėšas nuo Bendrovės vardu turimų banko sąskaitų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą dėl VMI Rašto panaikinimo atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teismų).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nurodytą pareiškėjo skundo reikalavimą, padaręs išvadą, jog skundžiamas Raštas yra tarpinio-informacinio pobūdžio, nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, t. y. Raštas nėra individualus administracinis aktas, kuris gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Pareiškėjas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui kils neigiamos pasekmės – jei pareiškėjas nesumokės VMI Rašte nurodytos mokesčių sumos, pati VMI atliks išieškojimą iš pareiškėjo lėšų.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriuo perkeliama Direktyva 2010/24/ES. Pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatas pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones (4 str. 5 p.); Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje (10 str. 1 d.).
Tikrinamu atveju iš Rašto turinio matyti, kad šiuo dokumentu pareiškėjas informuotas, jog VMI 2022 m. gruodžio 15 d. gautas Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos prašymas vykdyti reikalavimą dėl 530 443,90 Eur nesumokėtų mokesčių skolos išieškojimo iš Bendrovės ir Bendrovė raginama per 30 dienų sumokėti nurodytą sumą į VMI nurodytą sąskaitą. Rašte pareiškėjas perspėjamas, kad jei jis per nurodytą terminą nesumokės nurodytos sumos VMI, ši suma ir taikytini delspinigiai bus išieškomi iš pareiškėjo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Rašte nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę užginčyti nurodytą skolą kreipdamasis tiesiogiai į Švedijos Karalystės kompetentingas institucijas Švedijos Karalystės teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui jau sukelia teisinius padarinius, nes informuoja, kad gali išieškoti iš pareiškėjo jo nesumokėtą mokesčių sumą, laikytini nepagrįstais, nes Rašte yra tik informavimas apie kitoje valstybėje susidariusią nesumokėtų mokesčių sumą, pareiškėjas raginamas nurodytą nepriemoką susimokėti iki nurodyto termino ir nurodo pasekmes pareiškėjui, jei jis to nepadarys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje skundžiamas atsakovo Raštas laikytinas mokesčių administratoriaus raginimu, kuris yra išimtinai informacinio tarpinio pobūdžio, šiuo metu nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių padarinių, nekeičiantis jo teisių ir pareigų apimties (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-474-575/2020 ir 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-89-438/2021).
Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui nesumokėjus Rašte nurodytos mokesčių nepriemokos sumos, atsakovas turi teisę priimti galutinį sprendimą dėl išieškojimo veiksmų, kuris jau sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes ir pareiškėjui atsirastų teisinis materialinis suinteresuotumas jį skųsti teisme. Tokiu atveju skundžiamas Raštas taptų sudėtine galutinio sprendimo dėl ieškojimo veiksmų dalimi. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamo Rašto panaikinimas niekaip nepadėtų pareiškėjui pasiekti pageidaujamo rezultato, nes mokestinės prievolės pagrindas – Švedijos Karalystės mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokesčių nepriemokos – liktų galioti (kaip ir pareiškėjo mokestinė prievolė ją sumokėti).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nepriėmus pareiškėjo skundo nėra pagrindo vertinti ir reikalavimo užtikrinimo priemonės, t .y. teismui nepripažinus reikalavimo kaip nagrinėtino teismų, netikslingas tampa ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, teisingai taikė procesines ir materialiosios teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo – pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Volinta“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.