Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-12-09 · Civilinė byla Nr. e2S-769-544/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
e2S-769-544/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
S. M., I. M.
Kreditorius
Luminor Bank AS

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-769-544/2020

teisėja Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00399-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)3.3.2.4.; 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.5.13.; 3.5.21.3.; 3.5.26PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. M. ir I. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4303-335/2020 pagal pareiškėjų (skolininkų) S. M. ir I. M. skundą dėl antstolės veiksmų, esant suinteresuotiems asmenims antstolei N. V., išieškotojui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai (skolininkai) S. M. ir I. M. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų prašydami: 1) panaikinti antstolės N. V. 2020 m. liepos 24 d. patvarkymą Nr. S-20-73-13769 (toliau – ir skundžiamas patvarkymas) dėl išieškojimo tęsimo išieškotojo, hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai vykdomojoje byloje Nr. 0073/17/00461; 2) ištaisyti skundžiamame patvarkyme esančius trūkumus, klaidas ir neatitikimus, pakeisti ir (arba) patikslinti vykdymo proceso šalių pavadinimus, statusą, išieškomo turto nuosavybės dalis, išieškomų sumų dydžius ir sudedamąsias dalis, o vykdomąją bylą tęsti tik nustačius objektyvius ir teisingus duomenis; 3) atlikti antstolės procesinės veiklos patikrinimo procedūrą, įpareigojant ištaisyti vykdymo proceso trūkumus ir klaidas – pakeisti ir (arba) patikslinti vykdymo proceso šalių pavadinimus, statusą, išieškomo turto nuosavybės dalis, išieškomų sumų dydžius ir sudedamąsias dalis ir vykdymą tęsti tik nustačius ir įrašius objektyvius ir teisingus duomenis.

2. Skunde pareiškėjai tvirtino, kad antstolė, nors yra viešosios teisės subjektas, priimdama skundžiamą patvarkymą, elgėsi neteisėtai, nes neveikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, todėl pažeidė antstolio veiklos teisėtumo principą. Pareiškėjai nurodo, kad jie nesupranta, o antstolė į jų 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 8 d. paklausimus elektroniniuose laiškuose nepaaiškino, kokiu pagrindu ir kokiais principais vadovaujantis skundžiamame patvarkyme yra nurodyta galutinė iš abiejų skolininkų išieškotina suma. Vykdomosiose bylose yra eilė kreditoriaus išduotų ir antstolės sudarytų dokumentų su skirtingais duomenimis apie vykdomųjų bylų numerius, apie skolos dydį ir skolą sudarančias sumas, apie tai, ar abu pareiškėjai tebėra skolininkai, ar abiem skolininkams turi būti skaičiuojamos metinės palūkanos. Vertina, kad antstolė vadovaujasi tik išieškotojo (kreditoriaus) nurodymais, netikrina jo pateiktų duomenų teisingumo ir pagrįstumo, galimai neatnaujina duomenų atsižvelgdama į tai, kad jie per 6 metus po vykdomojo įrašo išdavimo sumokėjo beveik 10 000 Eur ir į tai, kad dalis skolos buvo išieškota įkeistą turtą pardavus iš varžytinių, todėl veikia išimtinai išieškotojo naudai ir ignoruoja skolininkų teises ir teisėtus interesus. Iš kitos pusės, nors išieškotojas 2020 m. vasario 21 d. raštu prašė iš jų išieškoti 31 637,97 Eur skolą, antstolė net ir po varžytinėse parduoto turto reikalauja, kad jie sumokėtų 34 327,53 Eur skolą (3 639,24 Eur palūkanų, 30 491,06 Eur kredito skolos, 197,23 Eur žyminio mokesčio). Todėl pareiškėjai tvirtina, kad antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, juo labiau, kad panašaus pobūdžio pažeidimų buvo ir ankstesnėse šios antstolės vykdytose bylose.

3. Pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą skola iš įkaito davėjos I. M. kreditoriaus naudai turėjo būti išieškota subsidiariai (neskaičiuojant 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 32 768,66 Eur visos skolos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško įvykdymo dienos). Antstolė nepateikia duomenų arba pateikia klaidingus duomenis, todėl jie neturi galimybių išsiaiškinti, ar skolininkė I. M. yra įkaito davėja ar skolininkė, ar jai pagrįstai skaičiuojamos bet kokios palūkanos ir ar abiem skolininkams tuo pačiu metu neskaičiuojamos ir palūkanos, ir delspinigiai arba ir procesinės, ir kompensuojamosios palūkanos, ar nėra pasibaigę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5, 9 dalyse numatyti senaties terminai delspinigių ir palūkanų skaičiavimui, dėl ko jie priversti būti skolingi didesnes pinigų sumas, negu objektyviai turėtų.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjai nurodė, kad, vadovaujantis CPK 594 straipsniu ir skunde išdėstytomis aplinkybėmis, teismo iniciatyva turi būti atlikta išsami antstolės procesinės veiklos patikrinimo procedūra dėl skundžiamo patvarkymo teisėtumo, jame nurodytų duomenų objektyvumo ir teisingumo.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu prašė skundą dėl antstolės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodė, kad pareiškėjai skundu ginčija ne skolos išieškojimo tęsimo faktą, bet skundžiamame antstolės patvarkyme nurodytas pareiškėjų neįvykdytas finansinių įsipareigojimų sumas. Vertina, kad pareiškėjai nenurodė ir neįrodė, kokios turėtų būti neįvykdytų finansinių įsipareigojimų sumos, nors būtent jiems teko ši pareiga. Teigia, jog lyginamoji ankstesnių antstolės patvarkymuose nurodytų skolos likučių analizė nepatvirtina skundžiamo patvarkymo neteisėtumo, nes patvarkymai priimti skirtingu laiku, o išieškotojo naudai priskaičiuojamų 5 procentų palūkanų dydis kinta priklausomai nuo skolos sumos ir praėjusio laikotarpio, už kurį jos skaičiuojamos. Minimi antstolės patvarkymai nebuvo apskųsti, todėl yra teisėti ir galioja. Antstolė skundžiamame patvarkyme tinkamai nustatė likusios neišieškotos skolos dydį, susidedantį iš 8 768,43 Eur kredito skolos ir 3 639,24 Eur procesinių palūkanų, nes, pardavus turtą iš varžytinių, buvo padengta 21 722,63 Eur negrąžinto kredito dalis ir 197,23 Eur notaro atlygis už vykdomojo įrašo atlikimą. Nurodė, kad 2020 m. liepos 9 d. patvarkyme dėl išieškotų sumų paskirstymo ir 2020 m. liepos 24 d. patvarkyme dėl išieškojimo tęsimo esantis 31,70 Eur procesinių palūkanų skirtumas susidarė todėl, kad palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną įsipareigojimų nevykdymo dieną iki skola bus padengta visiškai.

7. Antstolė N. V., išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2020 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą jo netenkinti ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0072/17/00459 ir Nr. 0073/17/00461 perdavė teismui.

8. Nurodė, kad nesutinka su skolininkų prašymu panaikinti skundžiamą patvarkymą dėl skolos išieškojimo tęsimo, nes, pardavus iš varžytinių hipoteka įkeistą skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, skola hipotekos kreditoriui nebuvo pilnai padengta, o šis, pasinaudodamas CPK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, pareikalavo išieškoti skolą iš kito skolininko turto bendra CPK nustatyta tvarka. Dėl skundžiamame patvarkyme skolininkų nurodytų trūkumų, klaidų ir neatitikimų antstolė nurodė, kad išieškojimas pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus vykdomas iš skolininkų S. M. ir I. M., todėl patvarkyme jie abu ir nurodyti. Vykdomosios bylos lentelėje (duomenų bazės AIS pradinėje bylos kortelėje nurodyta pradinė skolos suma iki paskirstytų lėšų pardavus turtą iš varžytinių: 3 639,24 Eur palūkanų, 30 491,06 Eur kredito skola, 197,23 Eur žyminio mokesčio). Šis įrašas koreguojamas priklausomai nuo vykdomojoje byloje atliekamų procesinių veiksmų. Išieškotojui pervedus 21 919,86 Eur, gautus už varžytinėse parduotą įkeistą turtą, skundžiamame patvarkyme teisingai nurodyta likusi nepadengta 8 571,20 Eur kredito skola, 197,23 Eur žyminio mokesčio ir 3 639,24 Eur palūkanų, paskaičiuotų 2020 m. liepos 23 d. Kadangi skundžiamame patvarkyme nurodyti aiškūs skolos duomenys, o visa informacija apie vykdymo veiksmus suteikta skolininkas ir jų atstovui, tikslinti patvarkymo duomenų nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų tenkino iš dalies: įpareigojo antstolę per 10 dienų patikslinti 2020 m. liepos 24 d. patvarkyme dėl išieškojimo tęsimo Nr. S-20-73-13769 neišieškotų palūkanų dydį ir skolininkams pateikti detalų jų paskaičiavimą, patikslinti, ar 5 procentų dydžio metinės palūkanos išieškomos iš abiejų skolininkų; kitą skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad antstolė N. V. vykdo išieškojimą pagal 2013 m. gegužės 3 d. vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. 1499 ir Nr. 1500), išduotus vadovaujantis hipotekos (įkeitimo) lakštais (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), dėl 31 532,48 Eur negražinto kredito, 892,30 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2013 m. kovo 20 d., 343,88 Eur delspinigių, paskaičiuotų iki 2013 m. kovo 20 d., 197,23 Eur notaro atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 32 768 Eur visos skolos sumos išieškojimo įkeisto turto ribose iš įkaito davėjo ir skolininko S. M. bei subsidiariai (neįskaičiuojant 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 32 768 Eur visos skolos sumos nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško įvykdymo) iš įkaito davėjos I. M. hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS (anksčiau - AB DNB bankas) naudai. Vykdomieji dokumentai vykdymui buvo pateikti 2017 m. vasario 10 d. 2017 m. balandžio 7 d. antstolės patvarkymais vykdomosios bylos išieškotojo prašymu buvo sustabdytos, o 2019 m. liepos 9 d. - atnaujintos. 2019 m. liepos 3 d. išieškotojo raštai Nr. 2019|19.5-L27-2788 antstolės kontorai ir 2019 m. liepos 3 d. Nr. 2019|19.5-L27-1905 skolininkui patvirtina, jog skolininkai 2013 – 2019 metais vykdė dalinius mokėjimus skolai padengti ir išieškotojui sumokėjo 9 906,47 Eur, iš kurių 1 041,42 Eur įskaityti kreditui, 8 521,17 Eur – palūkanoms, o 343,88 Eur - delspinigiams padengti. Skundžiamame 2020 m. liepos 24 d. patvarkyme dėl išieškojimo tęsimo Nr. S-20-73-13769 nurodyta, kad 2020 m. birželio 8 d. varžytynėse pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą už 24 050 Eur, liko neišieškota 8 768,43 Eur skola ir 3 639,24 Eur palūkanų (5 procentų metinės palūkanos, paskaičiuotos iki 2020 m. liepos 23 d.).

11. Teismo vertinimu, skundžiamame patvarkyme pagrįstai patvarkoma tęsti neišieškotos skolos išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus iš abiem skolininkams priklausančio kito turto, nes ir pareiškėjai neginčija vykdomosios bylos tęsimo, tačiau prašo ištaisyti skundžiamame patvarkyme esančius trūkumus: pakeisti ir (arba) patikslinti vykdymo proceso šalių pavadinimus, statusą, išieškomo turto nuosavybės dalis, išieškomų sumų dydžius ir sudedamąsias dalis.

12. Kadangi antstolės patvarkymuose atnaujinti vykdomąsias bylas 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuotos nuo visos 32 768 Eur skolos sumos, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjams (skolininkams) pagrįstai kyla abejonės, ar palūkanos apskaičiuotos teisingai. 2019 m. rugsėjo 26 d. antstolės patvarkyme nurodyta, kad skola yra 30 491,06 Eur, palūkanos sudaro 2 057,78 Eur, notaro mokestis 197,23 Eur. Šiame ir vėlesniuose patvarkymuose nėra tikslios informacijos, nuo kokios kredito skolos sumos skaičiuotos palūkanos, todėl, atsižvelgus į informacijos trūkumą ir pareiškėjams kylančius neaiškumus bei abejones, antstolė įpareigotina patikslinti priskaičiuotų palūkanų sumą ir detalizuoti jos apskaičiavimą bei patikslinti, ar palūkanos išieškotinos tik iš S. M. ar ir iš subsidiarios skolininkės I. M.. Tačiau teismas nesutiko su pareiškėjų vertinimu, kad 2019 m. liepos 3 d. rašte Nr. 2019|19.5-L27-2788 išieškotojas, prašydamas atnaujinti vykdomąją bylą, neužsiminė apie procesines palūkanas, nes iš rašte nurodytų skolos sumų akivaizdu, kad nepadengtą skolos dalį sudaro ir procesinės palūkanos. Teismo vertinimu, vykdomosiose bylose esantys duomenys leidžia spręsti, kad antstolė, kaip ir nurodyta vykdomuosiuose įrašuose, skaičiuoja tik procesines palūkanas – nesumokėtas 892,30 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki 2013 m. kovo 20 d., kurios nekinta ir nedidėja.

13. Vertindamas kitus pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus dėl vykdymo proceso trūkumų, teismas pažymėjo, kad antstolės patvarkymuose pasitaikė nieko nelemiančių techninių klaidų (pvz., 2019 m. liepos 9 d. patvarkymuose atnaujinti vykdomąsias bylas skiriasi iš skolininkų išieškomų palūkanų suma; 2020 m. liepos 9 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-20-73-12694 nurodoma, kad piniginį išieškojimą sudaro ir 197,23 Eur žyminis mokestis, nors tai notaro paimto atlyginimo suma ir pan.), tačiau jos vykdymo eigoje ištaisytos ir nesudaro pagrindo abejoti vykdymo proceso teisėtumu.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjų skundo argumentais, kad antstolė negali skaičiuoti ir delspinigių, ir palūkanų, kad reikalavimams dėl delspinigių ir palūkanų išieškojimo turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, kad susirašinėjant elektroniniu paštu antstolė turėjo reaguoti į tai, ar išieškotojas skolininką įvardija vienaskaita ar daugiskaita ir kad yra pagrindas įpareigoti antstolę patikslinti vykdymo proceso šalių pavadinimus, statusą, išieškomo turto nuosavybės dalis. Antstolis, pradėdamas vykdymo veiksmus, turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (CPK 651 straipsnio 1 dalis), tačiau jis negali pakeisti galiojančio ir ieškinine teisena nenuginčyto vykdomojo dokumento duomenų ir privalo jį vykdyti. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad išieškotojas būtų atsisakęs dalies išieškomų sumų ar išieškojimo iš kurio nors skolininko. Antstolės procesinių veiksmų vertinimas remiantis išieškotojo siųstų elektroninių laiškų turinio gramatine analize negali būti atliekamas. Vykdomosiose bylose nėra neaiškumų nei dėl proceso šalių, nei dėl jų statuso. Prašymas nustatyti išieškomo turto nuosavybės dalis nemotyvuotas, neaišku, kokių teisinių pasekmių juo siekiama.

15. Įvertinęs surinktus duomenis teismas sprendė, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, veikė laikydamasi vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, jos veiksmuose nenustatyta skunde akcentuoto aplaidumo, piktybiškumo, nekompetentingumo. Tačiau, kadangi pareiškėjams nebuvo pateikta tiksli informacija, kaip buvo apskaičiuotos procesinės palūkanos, kai CPK 643 straipsnis numato skolininkų teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, teismas įpareigojo antstolę pareiškėjams pateikti detalizuotus duomenis, kaip apskaičiuota skundžiamame patvarkyme nurodyta palūkanų suma, ir patikslinti, ar ji turi būti išieškoma iš abiejų skolininkų.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

16. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti visiškai arba bylos dalį dėl nepatenkintų skundo reikalavimų (panaikinti 2020 m. liepos 24 d. antstolės patvarkymą Nr. S-20-73-13769 dėl išieškojimo tęsimo; atlikti antstolės procesinės veiklos patikrinimo procedūrą ir ištaisyti skundžiamame patvarkyme ir vykdymo procese esančius trūkumus ir klaidas: pakeisti ar patikslinti vykdymo proceso šalių pavadinimus, statusą, išieškomo turto nuosavybės dalis, išieškomų sumų dydžius ir skolos sudedamąsias dalis, toliau vykdomąją bylą tęsiant nustačius ir įrašius objektyvius ir teisingus duomenis) perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

17. Nurodo, kad, nors teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė antstoliui keliamus aukštus etikos ir profesinius standartus, tačiau paviršutiniškai įvertino pareiškėjų skunde nurodytus antstolės padarytus pažeidimus ir nepagrįstai sprendė, kad tai yra nieko nelemiančios techninės klaidos. Vertina, kad tokiomis išvadomis teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, užglaistė tendencingus, grubius, aplaidžius neprofesionalius ir pareiškėjų atžvilgiu nuolat pasikartojančius neteisėtus antstolės, kuri veikia išimtinai išieškotojo interesais ir tyčia blogina skolininkų padėtį, veiksmus. Nustačius skunde nurodytus skundžiamo patvarkymo trūkumus ir klaidas, skundžiamas patvarkymas turėjo būti panaikintas, nes vykdomoji byla gali būti tęsiama tik priėmus naują patvarkymą dėl vykdymo tęsimo su tiksliais ir teisingais duomenimis.

18. Pareiškėjai skunde kvestionavo ne 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydžio paskaičiavimą, bet patį faktą, ar antstolė savo iniciatyva turėjo teisę skaičiuoti procesines palūkanas po bylos atnaujinimo, nes išieškotojas palūkanų skaičiuoti neprašė. Teismas šiuos skundo argumentus įvertino neatidžiai ir netinkamai, nes, reabilituodamas antstolę, tenurodė, kad išieškotojas neatsisakė nuo 5 procentų palūkanų išieškojimo nei iš vieno skolininko.

19. Nurodė, kad nesutinka su nemotyvuotomis, nepagrįstomis ir nenustačius faktinių aplinkybių padarytomis teismo išvadomis, jog skundžiamame antstolės patvarkyme padarytos ir jų skunde nurodytos klaidos bei trūkumai yra techninio pobūdžio ir nieko nelemia, kad vykdomosiose bylose nėra neaiškumų nei dėl proceso šalių, nei dėl jų statuso, o nustatyti ieškomo turto nuosavybės dalis nėra pagrindo. Skunde akcentuoti vykdymo proceso ir skundžiamo patvarkymo klaidos ir trūkumai pareiškėjams turi esminę reikšmę, kadangi nuo to priklauso, ar I. M. yra išieškotojo skolininkė ar ne, kokia apimtimi turi būti areštuotas pareiškėjų turtas, galbūt dėl netikslių duomenų nepavyko surasti turto pirkėjo ir kt.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjų skundo argumento, kad antstolės patvarkymuose nepagrįstai nurodoma kaip išieškotina, nors yra seniai sumokėta, 343,88 Eur delspinigių skola. Be to, teismas nei pats nustatinėjo, nei įpareigojo antstolę nustatyti, ar I. M. tebėra skolininke ir kokia turto dalis priklauso jai, kokia – S. M., ir kokia jiems abiem.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22. Apeliantai prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus – duomenis apie jų turtą. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl minėtų įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui ir kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl naujus įrodymus priimti atsisakoma.

23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmesti pareiškėjų reikalavimai panaikinti 2020 m. liepos 24 d. antstolės patvarkymą Nr. S-20-73-13769 dėl išieškojimo tęsimo, atlikti antstolės procesinės veiklos patikrinimo procedūrą ir ištaisyti skundžiamame patvarkyme ir vykdymo procese esančius trūkumus ir klaidas: pakeisti ar patikslinti vykdymo proceso šalių pavadinimus, statusą, išieškomo turto nuosavybės dalis, išieškomų sumų dydžius ir skolos sudedamąsias dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis).

25. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti nurodytą galbūt padarytų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).

26. Bylos duomenys rodo, kad antstolės N. V. kontoroje nuo 2017 m. vasario 10 d. vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0073/17/00459 (I. M.) ir Nr. 0073/17/00461 (S. M.) pagal 2013 m. gegužės 3 d. vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. 1499 ir Nr. 1500), išduotus vadovaujantis hipotekos (įkeitimo) lakštais (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), dėl 31 532,48 Eur negražinto kredito, 892,30 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2013 m. kovo 20 d., 343,88 Eur delspinigių, paskaičiuotų iki 2013 m. kovo 20 d., 197,23 Eur notaro atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 32 768,66 Eur visos skolos sumos išieškojimo įkeisto turto ribose iš įkaito davėjo ir skolininko S. M. bei subsidiariai (neįskaičiuojant 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 32 768,66 Eur visos skolos sumos nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško įvykdymo) iš įkaito davėjos I. M. hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS naudai.

27. 2017 m. balandžio 7 d. antstolės patvarkymais vykdomosios bylos Nr. 0073/17/00459 ir Nr. 0073/17/00461 išieškotojo prašymu buvo sustabdytos. 2019 m. liepos 4 d. išieškotojas pateikė prašymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0073/17/00459 (I. M.) ir nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. skola sudaro 32 746,07 Eur (30 491,06 Eur kredito skola, 2 057,78 Eur palūkanų, 197,23 Eur notaro atlyginimas). 2019 m. liepos 9 d. antstolės patvarkymais Nr. S-19-73-15017 ir Nr. S-19-73-15018 abi vykdomosios bylos Nr. 0073/17/00459 ir Nr. 0073/17/00461 buvo atnaujintos.

28. 2019 m. gegužės 3 d., 2019 m. liepos 3 d. išieškotojo išduoti dokumentai patvirtina, kad skolininkai 2013 – 2019 metais vykdė dalinius mokėjimus skolai padengti ir išieškotojui sumokėjo 9 906,47 Eur, iš kurių 1 041,42 Eur įskaityti kreditui, 8 521,17 Eur palūkanoms, 343,88 Eur delspinigiams padengti. 2020 m. birželio 8 d. įvykusiose varžytinėse S. M. ir I. M. priklausantis hipotekos kreditoriaus naudai įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytinėse už 24 050,00 Eur, kurie paskirstyti vykdymo išlaidoms ir išieškotojo skolai iš dalies apmokėti.

29. Skundžiamame 2020 m. liepos 24 d. patvarkyme dėl išieškojimo tęsimo Nr. S-20-73-13769 nurodyta, kad, 2020 m. birželio 8 d. varžytynėse pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą už 24 050 Eur, liko neišieškota 8 768,43 Eur skola ir 3 639,24 Eur palūkanų (5 procentų metinės palūkanos, paskaičiuotos iki 2020 m. liepos 23 d.), todėl, išieškotojo prašymu ir vadovaujantis CK 4.193 straipsniu, patvarkoma tęsti neišieškotos skolos išieškojimą iš skolininkams S. M. ir I. M. priklausančio kito turto. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, įpareigojo antstolę patikslinti skundžiamame patvarkyme neišieškotų palūkanų dydį ir skolininkams pateikti detalų jų paskaičiavimą, patikslinti, ar 5 procentų dydžio metinės palūkanos išieškomos iš abiejų skolininkų. Vadinasi, teismas pripažino, kad skundžiame patvarkyme nurodytas neišieškotos skolos dydis, dėl kurio patvarkoma tęsti išieškojimą iš kito skolininkams priklausančio turto, ir skolininkai, iš kurių (kurio) turi būti tęsiamas išieškojimas, yra apskaičiuoti ir nustatyti netiksliai ir (ar) neaiškiai. Šioje vietoje pažymėtina, kad skundžiamas patvarkymas tęsti išieškojimą iš kito (neįkeisto) yra priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0073/17/00461, kurioje skolos išieškojimas vykdomas iš pagrindinio skolininko S. M., nors jame patvarkyta tęsti išieškojimą ir iš subsidiarios skolininkės (įkaito davėjos) I. M. kito (neįkeisto) turto. Tuo tarpu skolininkės I. M. atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0073/17/00459 analogiško turinio patvarkymo nepavyko rasti. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų vertinimu, kad aptarti skundžiamo patvarkymo ir vykdymo proceso trūkumai ir klaidos yra reikšmingi ir turi esminės reikšmės skolininkų teisėms ir pareigoms, todėl tai sudarė pagrindą panaikinti skundžiamą patvarkymą, nes vykdomoji byla gali būti tęsiama tik priėmus naują patvarkymą dėl vykdymo tęsimo su tiksliais ir teisingais duomenimis.

30. Apeliantai skunde nurodo, kad jie kvestionavo ne 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydžio paskaičiavimą, bet patį faktą, ar antstolė savo iniciatyva turėjo teisę skaičiuoti procesines palūkanas po bylos atnaujinimo, nes išieškotojas palūkanų skaičiuoti neprašė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka, nes 2019 m. liepos 3 d. prašyme Nr. 2019 I 19.5-L27-2788 atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą išieškotojas aiškiai nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. kredito skola yra 30 491,06 Eur, palūkanų skola – 2 057,78 Eur. Vykdomajame įraše Nr. 1500 dėl skolos išieškojimo iš įkaito davėjo ir skolininko S. M. nurodyta, kad pagal vykdomąjį įrašą siūloma priverstinai išieškoti įkeisto turto ribose, be kitų sumų, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 32 768,66 Eur visos sumos nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško įvykdymo, skaičiuojamas nuo šio vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško įvykdymo dienos. Nei vykdomojo rašto, nei jame nurodytų duomenų antstolis nekvestionuoja ir negali jų pakeisti. Jeigu vykdomasis dokumentas nėra panaikintas, jis yra galiojantis ir antstolis privalo jį vykdyti pagal jame nurodytus duomenis pažodžiui. Todėl teismo išvada, kad išieškotojas neatsisakė nuo 5 procentų palūkanų išieškojimo, todėl antstolis turi jas priskaičiuoti, skolininko S. M. atžvilgiu iš esmės yra pagrįsta.

31. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo, įtikinamų argumentų ir be teisinio pagrindimo padarė išvadą, jog vykdomosiose bylose nėra ginčo dėl proceso šalių ir jų statuso. Kaip matyti iš pareiškėjų procesinių dokumentų turinio, pagrindinis jų nesutikimo su skundžiamu patvarkymu argumentas buvo tas, kad, pardavus hipoteka įkeistą turtą iš varžytinių, o I. M. nesant skolininkei, bet tik įkaito davėjai, atsakančiai prieš hipotekos kreditorių tik įkeisto turto ribose, ir vykdomajame įraše esant nurodymui neįskaičiuoti 5 procentų metinių palūkanų nuo skolos sumos subsidiariai skolininkei, skolininkei I. M. nebuvo pagrindo priskaityti minėtų palūkanų ir tęsti išieškojimą iš kito jos turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal šiuo metu byloje esančius faktinius duomenis, yra aukšta tikimybė, kad minėti apeliantų argumentai gali būti pagrįsti, tačiau pirmiausia šiuos faktus patikrinti, įvertinti ir priimti atitinkamus sprendimus turi vykdomąsias bylas vykdantis antstolis.

32. Bylos duomenys rodo, kad vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0073/17/00459 esančiame vykdomajame įraše Nr. 1499 dėl skolos išieškojimo iš subsidiarios skolininkės, įkeisto turto savininkės I. M. hipotekos kreditoriaus naudai siūloma priverstinai išieškoti įkeisto turto ribose 32 768,66 Eur skolą, 337,60 LTL skolą, neįskaičiuojant 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 32 768,66 Eur visos skolos sumos nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško įvykdymo. Minėta, kad 2020 m. birželio 8 d. įvykusiose varžytinėse skolininkų hipotekos kreditoriaus naudai įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytinėse už 24 050,00 Eur. Pagal išieškotojo 2020 m. liepos 23 d. pranešimą po turto realizavimo skolą bankui sudaro 8 768,43 Eur kredito skolos, 3 639,24 Eur palūkanų (5 procentų metinės palūkanos 2020 m. liepos 23 d.).

33. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumais (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). CK 4.195 straipsnio 1 dalis numato, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu ir tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė ir esminis jos bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Atitinkamai CK 4.195 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ginčo teisenos tvarka (CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis).

34. Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 straipsnis), todėl turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas ar ne.

35. Atsižvelgiant į šios nutarties 31-34 punkte nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas, gavęs skolininkų skundą dėl to, kad hipotekos kreditoriaus naudai likusios neišieškotos skolos sumos įvairiuose vykdomosios bylos dokumentuose nurodomos skirtingai (nebūtinai neteisingai) ir vieno iš skolininkų atžvilgiu galimai nepagrįstai, turėjo visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertinti skundo ir vykdomųjų bylų duomenis, esant būtinumui, reikalauti neišieškotos skolos dydžio pagrindimo iš išieškotojo, ir apie padarytas atitinkamas išvadas pagal kiekvieną skolininkų skundo argumentą aiškiai ir suprantamai informuoti skolininkus. Kadangi taip pasielgta nebuvo, skundžiamosios teismo nutarties dalies nėra pagrindo pripažinti teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

36 . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo nenustatė ieškomo turto nuosavybės dalių. Šis apeliantų reikalavimas stokoja konkretumo, nes nenurodyta, kokiam, kam priklausančiam turtui, kokios konkrečios dalys ir kuriam tikslui turėtų būti nustatytos. Skundžiamame patvarkyme apie skolininkų areštuotą ar kitokį statusą turintį turtą nepasisakyta. Antstolės veiksmų, susijusių su skolininkams priklausančio turto areštu, pareiškėjai neskundžia. Skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nustatoma CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į skundo pagrindą ir dalyką bei byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas šios skundo dalies netenkino pagrįstai.

37. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Antstolė N. V., įvykdžiusi CPK 651 straipsnio reikalavimus, 2013 m. gegužės 3 d. vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. 1499 ir Nr. 1500) vykdomosiose bylose Nr. 0073/17/00459 (I. M.) ir Nr. 0073/17/00461 (S. M.) priėmė vykdyti 2017 m. vasario 10 d. patvarkymais, kurie nustatyta tvarka nebuvo apskųsti. 2019 m. liepos 4 d. išieškotojo prašymas atnaujinti vykdomąją bylą negali būti prilyginamas naujo vykdomojo rašto pateikimui vykdyti, o 2019 m. liepos 9 d. antstolės patvarkymas dėl sustabdytos vykdomosios bylos atnaujinimo - patvarkymui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl CPK 651 straipsnio reikalavimai priimant patvarkymą dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo neprivalėjo būti taikomi, atitinkamai ir antstolė šio straipsnio reikalavimų nepažeidė.

38. Nors apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, jog antstolės patvarkymuose nepagrįstai nurodoma kaip išieškotina 343,88 Eur delspinigių skola, kuri sumokėta, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Iš nutarties turinio matyti, kad teismas šį argumentą vertino ir padarė išvadą, jog jis neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumą. Skundžiamame patvarkyme nėra nurodyta, kad nepadengtą skolos dalį sudaro ir 343,88 Eur delspinigių suma. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 3 d., 2019 m. liepos 3 d. banko pažymų duomenys patvirtina, kad 343,88 Eur delspinigių suma buvo padengta 2013 metais iš skolininkų per 2013 – 2019 metus sumokėtų dalinių įmokėjimų.

39. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, netinkamai įvertino dalį byloje surinktų įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti skundžiamą patvarkymą ir įpareigoti antstolę ištaisyti nustatytus trūkumus (klaidas) (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl apeliantų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama nutarties dalis panaikinama klausimą išsprendžiant iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti 2020 m. liepos 24 d. antstolės patvarkymą Nr. S-20-73-13769 dėl išieškojimo tęsimo, įpareigojant antstolę ištaisyti nustatytus trūkumus (klaidas), ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti 2020 m. liepos 24 d. antstolės N. V. patvarkymą Nr. S-20-73-13769 dėl išieškojimo tęsimo vykdomojoje byloje Nr. 0073/17/00461 ir įpareigoti antstolę priimti naują patvarkymą (naujus patvarkymus) atsižvelgiant į šioje byloje teismų nutartyse nurodytas aplinkybes dėl galimo vykdymo proceso šalių pasikeitimo, dėl procesinių palūkanų paskaičiavimo vienam ir (ar) abiem skolininkams, dėl procesinių palūkanų dydžio.

Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė