Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1443-163/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-27
Bylos Nr.
e2A-1443-163/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
I. T.
Ieškovas
Bigbank AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1443-163/2017 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00093-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Bigbank AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Bigbank filialą, ieškinį atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Bigbank AS kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 1 672,40 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-12-17 ieškovas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Remiantis kredito sutarties sąlygomis, ieškovas suteikė atsakovei 3 475,44 Eur kreditą, o atsakovė turėjo grąžinti minėtą kreditą su 21 proc. sutartinėmis palūkanomis nuo kredito sumos. Kredito sutartyje buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovė turėjo daryti nustatyto dydžio įmokas.Taip pat nurodė, kad atsakovei nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas skambino, paštu išsiuntė jam pranešimą dėl mokėjimo vėlavimo. 2016-09-02 atsakovei buvo išsiųstas perspėjimas „dėl sutarties nutraukimo“. Pažymėjo, kad atsakovei toliau vengiant vykdyti kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2016-09-19 pranešimu kredito sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo vienašališkai nutraukta, o atsakovei buvo skirtas vienos savaitės terminas padengti savo įsiskolinimą ieškovui. Atsakovė I. T. atsiliepimu į ieškinį prašė pripažinti kreditorių pažeidusiu prievolę, ieškinį atmesti bei atsakovę visiškai atleisti nuo prievolės vykdymo. Nurodė, kad mokėjimo grafikas atsakovei buvo pateiktas vėliau. Pagreitintas palūkanų skaičiavimo metodas neišaiškintas, nesuderintas su atsakove. Teigė, jog atsakovė sąžiningai visus metus mokėjo. Bankas dengė palūkanas, po to finansuojamą sumą, dėl to atsakovė pagrįstai sustabdė prievolės vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-16 sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė ieškovei Bigbank AS, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, iš atsakovės I. T. 1 526,71 Eur kredito skolos, 37,84 Eur palūkanų, 94,66 Eur delspinigių, 13,19 Eur sutarties administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 672,40 Eur sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2017-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 38 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys niekieno neverčiamos susitarė dėl sutarties sąlygų, todėl sutartis turi būti vykdoma. Atsakovė neprivalėjo sudaryti sandorio su ieškove, jei jos netenkino tam tikros sutarties sąlygos. Pažymėjo, jog ieškovas ir atsakovė sutartimi susitarė, kad įmokos gautos vykdant vartojimo kredito sutartį įskaitomos bendrųjų sutarties sąlygų 2.3 punkte numatyta tvarka: pirma – išlaidoms susijusios su skolų pagal sutartį išieškojimu, antra – palūkanoms, trečia – delspinigiams, ketvirta – bendra finansuojama suma, penkta – mėnesinis administravimo mokestis. Darė išvadą, jog atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovė tinkamu eiliškumu paskirstė atsakovės sumokėtas sumas ir po to tinkamai apskaičiavo atsakovės mokėtinas pagal sutartį sumas.Taip pat nurodė, kad pagal pasirašytą sutartį atsakovė turėjo sumokėti 3 475,44 Eur kredito sumą. Atsakovė yra sumokėjusi 1 948,73 Eur, taigi šiai dienai negrąžinta kredito suma yra 1 526,71 Eur, todėl minėta suma priteistina ieškovei iš atsakovės.Pažymėjo, jog atsakovei delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis Bendrųjų sutarties sąlygų 6.1 punktu nuo pradelstos sumokėti pagal sutarties grafiką sumos (1 577,74 Eur) nuo 2016-09-20 iki 2017-01-18, t. y. už 120 dienų, iš viso 94,66 Eur delspinigių. Teigė, jog atsakovei taikoma delspinigių norma atitinka specialaus įstatymo nustatytą netesybų dydį, todėl minėta delspinigių suma priteistina ieškovei iš atsakovės.Teigė, jog įvertinus ieškovės teismui pateiktus paaiškinimus ir skaičiavimus, konstatuotina, kad jie neprieštarauja vartojimo kredito santykių teisiniam reglamentavimui ir yra pagrįsti šalių sudaryta sutartimi, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 526,71 Eur kredito skolos, 37,84 Eur palūkanų, 94,66 Eur delspinigių, 13,19 Eur sutarties administravimo mokesčio yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė I. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-16 sprendimą, atleisti ją nuo prievolės vykdymo dėl sunkios finansinės padėties bei atleisti nuo žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą sumokėjimo.Nurodė, kad teismas neįžvelgė ir neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių. Mano, jog kreditorius pažeidė prievolę, todėl skolininkas negali vykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku (t. y. palūkanų skaičiavimo metodai neišaiškinti bei nesuderinti, finansuojama suma jau nuo pirmo mėnesio buvo dengiama į priekį, kadangi buvo sumokėta 97,00 Eur, o reikėjo mokėt tik 57,00 EUR). Pažymėjo, jog dar nesuėjus palūkanų mokėjimo terminui, kovo 29 dieną buvo pervesta 1 500,00 Eur ir tą pačią dieną telefonu suderinta, kad bus dengiama finansuojama suma.Taip pat nurodė, kad ji nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl aplinkybių, už kurią neatsako nė viena iš šalių (t. y. I. T. asmeninės sąskaitos areštuotos, dengiamos buvusio sutuoktinio skolos iš neįgalumo išmokų, niekur daugiau nedirba, gyvena žemiau skurdo ribos), nes apeliantė neturi turto iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą. Be to, mano, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, kadangi palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos.Ieškovas Bigbank AS atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės ieškovo naudai priteista skola, sutartinės palūkanos, delspinigiai bei įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-12-17 ieškovė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Nurodytos kredito sutarties pagrindu, ieškovė suteikė atsakovei 3 475,44 Eur kreditą, o atsakovė turėjo grąžinti minėtą kreditą su 21 proc. sutartinėmis palūkanomis nuo kredito sumos. Kredito sutartyje buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovė turėjo daryti nustatyto dydžio mėnesines įmokas. Iš 2017-01-18 mokėjimų gautų pagal pradinį mokėjimų grafiką matyti, kad atsakovė ieškovei iš viso sumokėjo 2 825,03 Eur, kurie buvo paskirstyti taip: 4,32 Eur delspinigiams, 47,95 Eur administravimo išlaidoms, 879,81 Eur palūkanoms, 1 892,95 Eur kreditui padengti. Nuo 2016-04-01 įsigaliojo naujas vartojimo kredito sutarties Nr. 1401154/35pa mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovė sumokėjo 178,80 Eur, kurie buvo paskirstyti taip: 3,92 Eur delspinigiams, 1,45 Eur išieškojimo išlaidoms, 6,38 Eur administravimo išlaidoms, 110,86 Eur palūkanoms, 56,19 Eur kreditui dengti. 2016-09-02 atsakovei buvo išsiųstas perspėjimas dėl sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė buvo įspėta, kad jeigu per dvi savaites nuo perspėjimo gavimo dienos finansinis įsipareigojimas nebus padengtas, ieškovė bus priversta nutraukti su atsakove sudarytą kredito sutartį ir pareikalauti iš atsakovės ne tik viso įsiskolinimo grąžinimo iš karto, bet ir visos kredito sumos, delspinigių, palūkanų ir kitų nuostolių padengimo. Atsakovei toliau vengiant vykdyti kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2016-09-19 pranešimu kredito sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo vienašališkai nutraukta, o atsakovei buvo skirtas vienos savaitės terminas padengti savo įsiskolinimą ieškovei.Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo jog ieškovė išmokėjo atsakovei vartojimo kredito sutarties Nr. 1401154/35pa nurodytą kredito sumą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015, ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, inter alia, turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą.Apeliantė nurodė, jog teismas neįžvelgė ir neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių. Mano, jog kreditorius pažeidė prievolę, todėl skolininkas negali vykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku (t. y. neišaiškinti ir nesuderinti palūkanų skaičiavimo metodai, finansuojama suma jau nuo pirmo mėnesio buvo dengiama į priekį, kadangi buvo sumokėta 97,00 Eur, o reikėjo mokėt tik 57,00 EUR). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog šalys sudarydamos vartojimo kredito sutartį Nr. 1401154/35pa susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, t. y. pasirašydama sutartį, kredito gavėja (šiuo atveju apeliantė I. T.) patvirtino, jog prieš sutarties sudarymą gavo standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formą, o taip pat gavo, perskaitė ir suprato sutarties sąlygas, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis. Sutarties sąlygos jai išaiškintos, su ja individualiai aptartos. Sutarties sąlygų pakeisti ar papildyti nepageidavo. Kredito gavėja (šiuo atveju apeliantė I. T.) taip pat patvirtino, kad sutartyje nurodytomis sąlygomis suteikiama bendra finansuojama suma atitinka jos poreikius ir finansines galimybes (Vartojimo kredito sutarties Nr. 1401154/35pa bendrųjų sutarties sąlygų 11.5 punktas). Šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, jog kreditorius nepakankamai bendradarbiavo su skolininke, kadangi vartojimo sutartis buvo pasirašyta laisva valia, visos kreditavimo sutarties sąlygos individualiai aptartos, jokių pastabų dėl sudarytos kreditavimo sutarties apeliantė nereiškė, juolab, kad apeliantei pateiktoje ir jos pasirašytoje standartinės informacijos apie vartojimo kreditą 4 punkte nurodyta, jog apeliantė turi teisę per 14 kalendorinių dienų atsisakyti vartojimo kredito sutarties, tačiau šia savo teise ji nepasinaudojo. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, jog šalys laisva valia pasirašė ginčo vartojimo kredito sutartį, todėl teismo vertinimu, apeliantės argumentas, kad kreditorius pažeidė prievolę nepakankamai bendradarbiaudamas su skolininke yra nepagrįstas todėl atmestinas.Be to, apeliantės teiginys, jog su ja nebuvo derinami bei išaiškinami palūkanų mokėjimo planai, kadangi dar nesuėjus palūkanų mokėjimo terminui, ieškovui kovo 29 dieną buvo pervesta 1 500,00 Eur ir tą pačią dieną telefonu suderinta, kad bus dengiama finansuojama suma taip pat laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vartojimo kredito bendrųjų sutarties sąlygų 4.1 punkte nurodyta, jog kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu grąžinti visą arba dalį bendros finansuojamos sumos apie tai raštu pranešdamas kredito davėjui. <...> Gražinus dalį bendrosios finansuojamos sumos, dėl likusios sumos sudaromas naujas mokėjimo grafikas, kuris kredito gavėjui išsiunčiamas el. pašto adresu, arba pašto pranešimu. Šiuo atveju nustatyta, jog ieškovas, gavęs atsakovės sumokėtą 1 500,00 Eur sumą, 2016-04-01 sudarė naują mokėjimo grafiką bei 2016-04-06, sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), šį grafiką išsiuntė atsakovei I. T.. Atsakovė pagal naują mokėjimo grafiką atliko du mokėjimus (2016‑04‑15 iki 2016-05-24) bei dar tris mokėjimus (2016-09-20; 2016-10-24; 2016‑11‑23) po 20 Eur (pagal naująjį mokėjimų grafiką, apeliantė privalėjo mokėti po 38,80 Eur) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė gavusi dalį bendros finansuojamos sumos įvykdė savo pareigą perskaičiuoti mokėjimo grafiką bei apie tai informavo apeliantę, todėl šie apeliacinio skundo argumentai, yra nepagrįsti. Taip pat būtina pažymėti, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl aplinkybių, už kurias neatsako nė viena iš šalių (t. y. I. T. asmeninės sąskaitos areštuotos, dengiamos buvusio sutuoktinio skolos iš neįgalumo išmokų, niekur daugiau nedirba, gyvena žemiau skurdo ribos), neturi teisinės reikšmės šio bylos tinkamam išnagrinėjimui. Kaip minėta anksčiau, apeliantė pasirašydama kreditavimo sutartį patvirtino, kad sutartyje nurodytomis sąlygomis suteikiama bendra finansuojama suma atitinka jos poreikius ir finansines galimybes (Vartojimo kredito sutarties Nr. 1401154/35pa bendrųjų sutarties sąlygų 11.5 punktas). Taip pat apeliantė nepateikia jokių duomenų, jog skunde išdėstytos aplinkybės atsirado netikėtai ir staiga jau po kreditavimo sutarties pasirašymo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie argumentai nepagrįsti. Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat ginčija priteistas palūkanas, nurodo, jog teismas negalėjo skaičiuoti palūkanų nuo palūkanų, tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį priteisė 37,84 Eur sutartinių palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 672,40 Eur sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2017-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 38 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Tais atvejais, kai paskolos sutartis nenutraukiama ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas susijusias su palūkanų skaičiavimu, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė