Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja A. Vailionienė Teisminio proceso Nr.1-27-3-00005-2010-1;

2011 m. liepos 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Mečislovui Norvaišui, Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. B. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo B. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš B. B. J. B. priteista 400 (keturi šimtai) litų neturtinei žalai atlyginti. Paliktas galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi taikytas nuosavybės teisių apribojimas į B. B. nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą 400 litų sumai, o tokio turto nesant - piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms nurodytai sumai dėl neturtinės žalos priteisimo įvykdymo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji 2010 m. vasario 25 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktiniu metu, tyčia, abiem rankomis krūtinės srityje stipriai stūmė J. B., dėl ko jis neišlaikė pusiausvyros ir krito ant kėdės, ir taip jam dėl dešinio peties, dešinio klubo sumušimo sukėlė fizinį skausmą.

J. B. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau - nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apeliantė nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teigia, jog teismas nesivadovavo LR BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad B. B. nepagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaip jau minėta anksčiau, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, galima daryti tik atlikus išsamų surinktų įrodymų vertinimą. Įrodymai vertinami nustatant jų patikimumą ir teisingumą juos lyginant, gretinant tarpusavyje.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, kai kurios išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nustatė, kad B. B. 2010-02-25 apie 17.40 val. tarpusavio konflikto su J. B. metu, tyčia, abiem rankomis krūtinės srityje stipriai stūmė J. B., dėl ko jis neišlaikė pusiausvyros ir krito ant kėdės, taip dėl dešinio peties, dešinio klubo sumušimo sukėlė jam fizinį skausmą.

Daroma išvada, kad šiai išvadai pagrįsti ir patvirtinti byloje nėra surinkta duomenų bei įrodymų, o teismo nurodyti įrodymai nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių nepatvirtina.

J. B. kaltino B. B. tuo, kad ji stūmė jį, o atsitrenkus, sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau B. B. šią aplinkybę neigė. Byloje nustatyta, jog konfliktai tarp J. B. ir B. B. dažni, ir šioje byloje jie abu suinteresuoti, kad byla baigtųsi kiekvienam iš jų palankiai, o priešingai pusei nepalankiai, nes yra paduoti priešpriešiniai skundai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Baudžiamojo proceso kodeksas nesuteikia jokiems įrodymams pirmenybės, o jų patikimumas vertinamas tiek atskirai, tiek ir įrodymų visete, tačiau vertindamas įrodymus dėl B. B. pareikšto kaltinimo sukėlus J. B. fizinį skausmą, šia taisykle teismas nesivadovavo. Vertino tik J. B. parodymus, specialisto išvadą bei specialisto paaiškinimus ir juos lygino tik tarpusavyje, nevertino kitų įrodymų, visiškai šiame epizode nepasisakė dėl B. B. parodymų, jų nevertino.

J. B. kaltino B. B. tuo, kad ši 2010-02-25 jį pastūmusi, dėl ko jis krito ant kėdės ir dėl peties bei klubo sumušimo patyrė fizinį skausmą. J. B. parodymai yra pirminiai, tačiau jie iš dalies vertintini kritiškai, nes J. B. taip pat yra kaltinamas šioje byloje naudojęs fizinį smurtą apeliantės atžvilgiu. Be to, J. B. ir B. B. tarpusavyje konfliktuoja nuolat.

Teismas konstatavo, kad J. B. parodymais tiki, o kaip patikimumo argumentą pateikia tą aplinkybę, kad po įvykio praėjus trumpam laikui jis kreipėsi į medicinos ekspertus. Kolegija pažymi, kad vien tas faktas, jog J. B. kreipėsi į specialistus, dar nepatvirtina aplinkybės, kad toks nusikaltimas buvo padarytas ir buvo įvykis, apie kurį parodymus duoda J. B.. Juo labiau kad apžiūros metu jokių išorinių kūno sužalojimų ar kitokių požymių buvus stūmimo, kritimo, susimušimo, fizinio skausmo sukėlimo požymių nekonstatuota. Iš specialisto išvados matyti, kad J. B. į specialistus kreipėsi 2010-03-04, todėl apeliantė teisi teigdama, jog jis kreipėsi į specialistus praėjus netrumpam laikotarpiui, kaip teigiama nuosprendyje.

Specialisto išvada patvirtina, kad J. B. kreipėsi į teismo medicinos specialistą 2010-03-04, nurodydamas, kad 2010-02-15, 17.40 val. namuose B. B. jį stipriai stūmė, jis krito ant kėdės, susimušė dešinį petį ir dešinio klubo sąnarį, skundžiasi skausmu sumuštose vietose. J. B. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad minėto įvykio metu jis galėjo jausti fizinį skausmą. Specialistas šią išvadą patvirtino teismo posėdžio metu bei nurodė, jog išvada duodama pagal žmogaus nusiskundimą. Taigi tiek specialisto išvada, tiek ir specialisto paaiškinimai tik patvirtina aplinkybę, jog J. B. kreipėsi dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, nurodė galimas sužalojimo aplinkybes bei skundėsi fiziniu skausmu. Jokių objektyvių sužalojimo, fizinio smurto naudojimo požymių nekonstatuota, neužfiksuota, išvada duota tik pagal žmogaus nusiskundimą, todėl šie įrodymai negali būti vertinami kaip neginčytinai patvirtinantys J. B. parodymus ar B. B. kaltę bei paties įvykio aplinkybes. Be to, kaip vieną iš J. B. parodymų patikimumo motyvų teismas nurodo tą aplinkybę, kad J. B. kreipėsi į teismo medicinos specialistus netrukus po įvykio, tačiau ši aplinkybė prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tiek specialisto išvadoje, tiek ir specialisto paaiškinimuose nurodyta, jog J. B. į teismo medicinos specialistus kreipėsi praėjus 7 dienoms po įvykio, t. y. 2010-03-04. Toks laikotarpis negali būti laikomas trumpu. Be to, teismo posėdžio metu J. B. nurodyta aplinkybė, kad jis dar vasario mėnesį kreipėsi į savo šeimos gydytoją dėl sumušimo, paneigta liudytojo J. Ž. (J. B. šeimos gydytojo) parodymais, kurių teismas nevertino šiame epizode. Šios aplinkybės sumenkina J. B. parodymų patikimumą šiame epizode.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog byloje nėra jokių objektyvių, patikimų įrodymų, neginčytinai patvirtinančių B. B. kaltę bei paties įvykio, kuriuo J. B. kaltino B. B., aplinkybes. J. B. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Specialisto išvada yra duota tik pagal asmens nusiskundimą, t. y. subjektyvų jo vertinimą. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir specialistas. J. B. parodymus, kad jis kreipėsi į gydymo įstaigą dėl sumušimo, paneigia liudytojo J. Ž. (J. B. šeimos gydytojo) parodymai. Taigi lieka nepaneigti B. B. parodymai, jog ji smurto savo vyro atžvilgiu nenaudojo. B. B. parodymams patikimumo teikia ir tos aplinkybės, jog dėl kitų įvykių jos parodymai pasitvirtino, yra patvirtinami objektyviais bylos duomenimis - specialistų išvadomis bei liudytojų parodymais.

Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai J. B. parodymus laikė patikimais ir jais remdamasis pripažino įrodytomis įvykio faktines aplinkybes bei B. B. kaltę smurtavus ir sukėlus fizinį skausmą J. B.. Nesant patikimų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių B. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, B. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nepagrįstai ir neteisėtai. Kadangi teismo išvados dėl nusikalstamos veikos aplinkybių bei B. B. kaltės nepagrįstos išsamia byloje surinktų įrodymų analize, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, padarytos nesilaikant LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų taisyklių, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendis B. B. atžvilgiu naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis (LR BPK 329 straipsnio 1 punktas).

B. B. dėl kaltinimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. B. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmetamas, kadangi B. B. išteisintina (LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Panaikintina nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi skirtą nuosavybės teisių apribojimą į B. B. nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą 400 litų sumai, o tokio turto nesant - piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms nurodytai sumai dėl neturtinės žalos priteisimo įvykdymo.

Apeliantė taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, mano, jog teismas nepakankami atsižvelgė į apeliantės patirtus dvasinius išgyvenimus bei nusikalstamos veikos, už kurią J. B. nuteistas, pasekmes jos fizinei bei dvasinei sveikatai. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visos apimties, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantei priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgė bei tinkamai įvertino nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą bei pasekmes jos sveikatai. Teismas atsižvelgė į tai, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais, tačiau B. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė sunkių pasekmių, sužalojimas pasireiškė fiziniu skausmu ir kraujosruvomis, tačiau komplikacijų dėl to nekonstatuota, hipertenzija apeliantei buvo konstatuota iki nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog B. B. prašė priteisti neturtinę žalą tik dėl pirmo sveikatos sutrikdymo bei pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad B. B. ir J. B. konfliktai nevienkartiniai. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo vertinti, jog būtent konkretus sveikatos sutrikdymas galėjo turėti didelę įtaka lėtinių apeliantės ligų paūmėjimui. Teisėjų kolegijos manymu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės įvertintos tinkamai ir priteista B. B. 600 litų neturtinė kompensacija atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą – nesunkus, kaltės formą - tyčia, konkrečias jo aplinkybes (smūgių skaičius, sužalojimų pobūdį), nuteistojo kaltę, pasekmes, nuteistojo amžių bei finansinę padėtį, konfliktinius B. B. ir J. B. tarpusavio santykius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija B. B. patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per maža, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

B. B. taip pat prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas - 1 000 litų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors teismo posėdžio metu ji pateikė kvitą, patvirtinantį, jog už advokato pagalbą sumokėjo 1 000 litų. Šis skundo argumentas pagrįstas ir tenkinamas.

LR BPK 106 straipsnis numato, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš bylos duomenų matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme B. B. interesams atstovavo advokatas M. Norvaišas, bylą nagrinėjant vyko ne vienas, tačiau keletas posėdžių, gynėjas dalyvavo ir atstovavo B. B. interesams, ne tik kaip privačios kaltintojos, tačiau taip pat ir kaip nukentėjusiosios interesams, nes buvo paduotas priešpriešinis skundas privataus kaltinimo tvarka. B. B. pateikė kvitą (t. 1, b. l. 114), patvirtinantį išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ir prašė šias išlaidas priteisti (t. 1, b. l. 170), tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė ir nepasisakė, todėl šis klausimas išnagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog nukentėjusiojo atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, savo pareigas vykdė tinkamai. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, o taip pat įvertinusi padarytos veikos pavojingumą, pasekmes, B. B. padarytos žalos pobūdį ir dydį, nuteistojo turtinę padėtį, daro išvadą, jog B. B. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteisiamos iš nuteistojo visos apimties.

Atsižvelgiant į tai, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendis B. B. atžvilgiu turi būti panaikintas ir jos atžvilgiu priimtas naujas nuosprendis (LR BPK 329 str. 1 p.), o nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų turi būti keičiama nutartimi (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas), vadovaujantis LR BPK 330 straipsniu, visi sprendimai nurodomi viename nuosprendyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,

n u sprendė:

B. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį B. B. atžvilgiu panaikinti ir jos atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria B. B. pripažinta kalta pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirta jai bausmė laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

B. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš B. B. priteista 400 (keturi šimtai) litų J. B. neturtinei žalai atlyginti.

J. B. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi skirtą nuosavybės teisių apribojimą į B. B. nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą 400 litų sumai, o tokio turto nesant - piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms nurodytai sumai dėl neturtinės žalos priteisimo įvykdymo.

Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi skirtą nuosavybės teisių apribojimą į B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvena(duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 10 000 Lt (dešimt tūkstančių ) litų sumai, o tokio turto nesant – pinigines lėšas ir/ar turtines teises nurodytai sumai.

Iš J. B. priteisti 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) B. B. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.