Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant nukentėjusiajai ir kaltinamajai B. B., kaltinamajam ir nukentėjusiajam J. B., jų atstovams ir gynėjams advokatams Mečislovui Norvaišui, Vilijai Jurčikonienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB ,, (duomenys neskelbtini)“ stoties budėtoju, gyvenantis Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UADB ,, (duomenys neskelbtini)“ konsultante, gyvenanti Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), teista:

2010 m. spalio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 55 MGL (7150 Lt) bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2009 m. rugpjūčio 2 d. apie 00.30 val. Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine metu, tyčia sudavė B. B. rankomis apie 20 smūgių į galvą, tampė už plaukų bei smaugė ir taip dėl kraujosruvų odoje dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, dešiniajame žaste ir dešinėje plaštakoje sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą.

Be to, 2010 m. vasario 1 d., vakare, apie 20.30 val., Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine metu, tyčia smūgiavo rankomis jai į veidą, dešinį ir kairį petį, įspyrė į dešinę koją ir taip dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio apatiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, dešinio skruosto, dešinio peties sumušimo sukėlė B. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

B. B. 2010 m. vasario 25 d. apie 17.40 val. Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktiniu metu, tyčia, abiem rankomis krūtinės srityje stipriai stūmė J. B., dėl ko jis neišlaikė pusiausvyros ir krito ant kėdės ir taip jam dėl dešinio peties, dešinio klubo sumušimo sukėlė fizinį skausmą.

Dėl priešpriešiniame skunde pateikto kaltinimo B. B. paaiškino, kad 2010 m. vasario 25 d. apie 17.40 val. jis sėdėjo prie kompiuterio, parėjo B. B. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jo manymu, B. B. jam yra neištikima. Tuomet B. B. priėjo, abiem rankomis jį pastūmė krūtinės srityje, dėl ko jis nugriuvo su kėde ir susimušė klubą bei petį, po to ji jį pakėlė, nunešė apie 4 metrus ir numetė koridoriuje ir nuo šio smūgio dar kartą susimušė tą patį petį. Apie tai jis pasakė advokatei, kurios kontora yra Marijampolėje, o šiai patarus kreiptis į teismo medicinos ekspertus, kreipėsi į Marijampolėje dirbantį ekspertą. Druskininkų sanatorijoje jam daktarė pasakė, kad tame petyje trūkę sausgyslės (b. l. 138,139).

Dėl priešpriešinio J. B. skundo nurodė, kad 2010 m. vasario 25 d. prieš J. B. jokio smurto nenaudojo, todėl negali paaiškinti, kodėl tokį skundą jis pateikė (b. l. 139,140).

Specialistas D. I. patvirtino, kad pas jį kreipėsi J. B. 2010 m. kovo 4 d. prašydamas nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį. Atvykusysis nurodė, kad 2010-02-25 apie 17.40 val. žmona jį pastūmė, dėl ko krito nuo kėdės, susimušė dešinio klubo sritį ir dešinį petį. Jokie išoriniai kūno sužalojimai nekonstatuoti, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekonstatuotas, nurodyta tik, kad galėjo jausti fizinį skausmą. Ši išvada duodama pagal žmogaus nusiskundimą (b. l. 112, 115).

Specialistas S. J. paaiškino, kad 2009-08-26 baigė B. B. tyrimą dėl 2009 m. rugpjūčio 2 d. įvykio, kai ji nurodė, jog buvo sumušta J. B.. B. B. jis konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, dešiniame žaste ir dešinėje plaštakoje padarytus veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais; šie sužalojimai galėjo gautis tiek į juos atsitrenkiant tiek smūgiuojant šiais bukais žalojančiais daiktais, mažiausiai trijų trauminių poveikių; nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad B. B. naudojo pažastinius ramentus, mažai tikėtina, kad dėl jų naudojimo kraujosruvos susiformuotų dešiniame žaste ir dešinėje plaštakoje: šis ramentas su kūnu kontaktuoja pažastinėje srityje, o viršutinė plaštakos dalis su ramentu nekontaktuoja; atmestina galimybė, kad sužalojimai plaštakoje (viršutinėje dalyje) padaryti injekcijos metu, kadangi nėra adatos dūrio žymės, be to, lašinė statoma ketvirto delnakaulio, o ne antro delnakaulio srityje, nes vena eina būtent ties tuo delnakauliu (b. l. 115-117).

Liudytojos V. S. (b. l. 116,117), J. C. (b. l. 133,134), E. U. (b. l. 134) nurodė, kad neprisimena, ar jos statė lašinę B. B., jeigu ir statė, neprisimena į kurią vietą, kadangi medicininiuose dokumentuose tai neatžymima. Paprastai lašinė statoma ties alkūnės linkiu, jeigu reikėtų lašinę statyti B. B., V. S. nurodė, kad ją statytų ties bevardžiu pirštu. J. C. nurodė, kad lašinę į dešinę B. B. plaštaką statytų tarp pirmojo ir trečiojo pirštų, o E. U. – apie antrą pirštą (skaičiuojant nuo mažojo).

Liudytoja R. Š. patvirtino, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl B. B. sužalojimo 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Prisimena, kad šalys susitaikė, ji protokolavo faktinę situaciją, todėl tai, kas įrašyta protokoluose patvirtina buvus tą faktą. Jokio spaudimo J. B. nedarė, jam buvo duoti protokolai skaityti, jis juos pasirašė (b. l. 117).

Liudytojos R. B. (b. l. 117,118), M. S. (b. l. 118) patvirtino, kad jos 2009 m. rugpjūčio mėnesį, J. B. paprašytos, buvo nuvykę į ligoninę pas B. B. prašyti, kad ji susitaikytų su J. B.. Detalių dėl ko įvyko konfliktas tarp šalių jos nežino, pas B. B. ir J. B. nesiteiravo. Patvirtino, kad yra girdėjusios, kad B. B. dėl padidėjusio kraujospūdžio mėto į šalis. M. S. patvirtino ir tai, kad jau po Naujųjų metų, neatsimena metų, B. B. buvo atbėgusi, prašė leisti pernakvoti, nurodė, kad J. B. ją muša, detaliai nesiaiškino.

Liudytojas Vytautas K. P. patvirtino, kad yra buvę, kad vakare pas jį ateitų B. B. ir prašytų leisti pernakvoti, sakė vyras muša (b. l. 118,119).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. B. B. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatą (toliau – Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK) pranešdama, kad 2009-08-02 apie 00.30 val. ją namuose sužalojo J. B. suduodamas apie 20 smūgių į galvos sritį, smaugdamas; šiuos parodymus patvirtino ir apklausų metu; ikiteisminis tyrimas nutrauktas pasiūlant B. B. kreiptis privataus kaltinimo tvarka (b. l. 6, priedas Nr. 1, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, šio tyrimo medžiaga patvirtina, kad B. B. 2010 m. vasario 3 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK, nurodydama, kad ją sumušė J. B.: sudavė ranka per skruostus, spaudė už žandikaulių, spyrė į dešinę koją. Specialisto išvada konstatuota poodinės kraujosruvos kairio dilbio apatiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, dešinio skruosto, dešinio peties sąnario sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai 2010 m. vasario 1 d. apie 20.30 – 21 val.; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus (b. l. 7, priedas Nr. 1, medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)).

Specialisto išvada patvirtina, kad 2010 m. kovo 4 d. J. B. kreipėsi į Marijampolės poskyrio teismo medicinos ekspertą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, nurodydamas, kad 2010-02-25 apie 17.40 val. namuose B. B. jį stipriai stūmė, jis krito ant kėdės, susimušė dešinį petį ir dešinio klubo sąnarį, skundžiasi skausmu sumuštose vietose; J. B. išoriniai kūno sužalojimai nekonstatuoti, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas; minėto įvykio metu jis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 20).

Iš Viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės pateiktos B. B. gydymo stacionare istorijos ir asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės matyti, kad B. B. 2009-07-02 paguldyta dėl dešinio klubo artrozės, jai taikyta chirurginė dešinio klubo totalinė artroplastika; po operacijos gydyta iki 2009-07-10, duotas siuntimas reabilitacijai į AB sanatoriją ,,Eglė“; gydymo metu taikyta infuzinė terapija, įrašų apie tai, į kurias venas lašinti medikamentai nėra; 2009-07-10 išrašyta reabilitaciniam sanatoriniam gydymui; iš AB sanatorijos ,,Eglė“ 2009-07-14 kreipėsi dėl dešinio klubo sąnario endoprotezo išnirimo iš sąnario duobės, kuris atstatytas, B. B. išrašyta atgal į sanatoriją (b. l. 85-97).

Pažyma, epikrizė patvirtina, kad B. B. nuo 2009-08-02 iki 2009-08-10 gydėsi VĮ ,,Lazdijų ligoninė“ dėl aukšto kraujo spaudimo, dešinio žastikaulio, dešinės rankos ir krūtinės sumušimo; ligonė priklausomybės ligomis neserga, psichotropiniai vaistai nebuvo skirti. 2009-08-02 stacionarizuota skubos tvarka, skundėsi galvos skausmu, svaigimu, mėtymu į šonus, pykinimu; nustatyta dešinio žasto srityje kelios 2-4 cm diametro poodinės hematomos (b. l. 142,143).

Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK raštas patvirtina, kad po 2010-02-25 į šią įstaigą nesikreipė nei J. B. nei B. B. (b. l. 148).

Išraše iš medicininių dokumentų jokių atžymų apie tai, kad J. B. konstatuota dešinio peties sausgyslių trūkimas nėra; įrašai tik apie J. B. skundus dėl stuburo, konstatuota sprando slankstelio nervo uždegimas (b. l. 163).

Iš J. B., B. B. ambulatorinių kortelių analizės ir liudytojų I. Ž. bei J. Ž. (J. B. ir B. B. šeimos gydytojų) matyti, kad B. B. sveikatos istorijoje nėra įrašų apie tai, kad dėl hipertenzinės ligos ji yra mėtoma į šalis; šis simptomas įrašytas tik 2009-08-02 jai atvykus į ligoninę, kur nurodyta, kad ji skundžiasi mėtymu į šalis; iš sveikatos istorijoje esančių įrašų matyti, kad pagrindiniai B. B. nusiskundimai yra aukštas kraujospūdis ir dešinio klubo artrozė; gydytoja I. Ž. patvirtino, kad ji yra rekomendavusi B. B. nusipirkti vieną iš kraujotaką gerinančių preparatų ,,Vinpocetine“, gerindamas kraujotaką šis preparatas šalina hipertenzijos simptomus, t.y. ir mėtymą į šonus, galvos svaigimą; gydytojas J. Ž. nurodė, kad J. B. sveikatos istorijoje nėra jokių įrašų apie tai, kad jis būtų skundęsis ar jam būtų diagnozuota dešinio peties sausgyslių trūkimas; nurodė, kad toks susirgimas iš išorės nematomas, jį diagnozuoti galima tik magnetinio rezonanso pagalba; įrašų apie J. B. nusiskundimus dešiniajame petyje nėra, jis neprisimena, kad J. B. būtų žodžiu su juo konsultavęsis dėl šio skausmo (b. l. 168,169, priedas Nr. 1).

Iš atžymų matyti, kad tarp sutuoktinių vyksta ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (b. l. 163-165).

Baudžiamojo proceso kodeksas jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 str. 5 d.), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete. Vertinant kaltinamųjų parodymus kaip įrodymų šaltinį, atsižvelgtina ir į tai, kad jų parodymai yra gynybos priemonė, todėl jie turi būti itin kruopščiai patikrinami visų įrodymų kontekste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tik dėl 2009-08-02 B. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl kitų jis nebuvo atliekamas, nuo įvykių praėjo nemažai laiko, konfliktai ir smurtas tarp sutuoktinių nebuvo vienkartiniai, todėl teisiamajame posėdyje skirtingai nurodomos kai kurios detalės nėra pakankamas pagrindas netikėti jų parodymais.

Dėl B. B. 2009-08-02 nežymaus sveikatos sutrikdymo

B. B. kaltina J. B. 2009-08-02 apie 00.30 val. jai sudavus 20 smūgių rankomis į galvą, tempus ją už plaukų, smaugus; smurtas naudotas jai gulint lovoje, nurodo, kad to pasekmė – jai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas; tai, kad tarp sutuoktinių 2009-08-02 buvo konfliktas neneigia ir J. B.; tai, kad B. B. praėjus vos keletui valandų po konflikto kreipėsi į gydymo įstaigą ir 2009-08-02 rytą ji dėl padidėjusio kraujospūdžio paguldyta į ligoninę, kad jai konstatuoti sužalojimai, kad dėl jų ji kreipėsi į policiją, kad J. B. kreipėsi pagalbos pas R. B. ir M. S. dėl susitaikymo su B. B., šios liudytojos patvirtino, kad B. B. skundėsi, kad buvo vyro sumušta (b. l. 117,118), kad ikiteisminio tyrimo metu J. B. pripažino naudojęs fizinį smurtą ir gailėjosi dėl to (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 72-1-00241-09, b. l. 35), tai, kad šie jo parodymai nėra spaudimo išdava, o duoti paties J. B., jo perskaityti ir patvirtinti parašu, nurodė ir liudytoja R. Š. (b. l. 117), neabejotinai įrodo, kad jis konflikto metu fizinį smurtą prieš B. B. naudojo. J. B. teisiamojo posėdžio metu neigė naudojęs fizinį smurtą, nurodė, kad B. B. mėto į šalis dėl jai diagnozuotos hipertenzijos, ramentai paliko kraujosruvą žaste, o dešinės rankos viršutinėje plaštakos dalyje kraujosruva nuo klubo sąnario operacijos metu statytų lašinių (b. l. 134,135). J. B. versija, kad sužalojimai B. B. plaštakos viršutinėje dalyje atsirado nuo infuzinės terapijos paneigta teismo medicinos eksperto S. J. duota išvada, kad šioje kraujosruvoje nėra likusio adatos dūrio, kuris esant taip išreikštai kraujosruvai būtų išlikęs ir jam apžiūrint B. B., be to, ties II delnakauliu nėra venos intraveniniam gydymui; šią teismo medicinos eksperto išvadą patvirtino ir liudytojos V. S., J. C., E. U. teisiamajame posėdyje apžiūrėję B. B. rankas ir nurodžiusi galimas lašinės statymo vietas. Atsižvelgiant į tai, kad B. B. dengėsi rankomis nuo J. B. suduodamų smūgių, kad J. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino sudavęs tris smūgius rankomis B. B., pripažintina įrodytu, kad kraujosruvos B. B. dešinės plaštakos viršutiniame paviršiuje ir dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje yra J. B. naudoto fizinio smurto pasekmė. J. B. tvirtinimas, kad kraujosruva B. B. žaste atsirado dėl jos kontakto su ramentu taip pat atmestinas: iš teismo medicinos eksperto S. J. išvados spręstina, kad pažastinis ramentas nekontaktuoja su užpakaline žasto vidurinio trečdalio dalimi. Įvertinus tai, kad J. B. pripažino konflikto metu laikęs B. B. už rankos, pripažintina įrodytu, kad specialisto išvadoje nurodyta kraujosruva dešiniame žaste atsirado nuo J. B. fizinio smurto B. B. atžvilgiu. Vien tai, kad B. B. konstatuotas hipertenzijos simptomas – mėtymas į šalis, nėra pakankamas argumentas spręsti, kad sužalojimai padaryti dėl to; konfliktas vyko lovoje, B. B. vaikščiojo ramentų pagalba, o netrukus po konflikto kvietėsi greitąją pagalbą, todėl J. B. versija, kad sužalojimai padaryti dėl mėtymo į šalis atmestina kaip neįrodyta. Įvertinus tai, pripažintina įrodytu, kad J. B. sudavė B. B. apie 20 smūgių į galvą, tempė ją už plaukų, smaugė ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.

Kaip nepagrįstas atmestinas J. B. gynėjos argumentas, kad dėl šios nusikalstamos veikos šalys susitaikė, byla nutraukta ir J. B. negali būti dėl to persekiojamas: BPK 3 str. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nukentėjęs susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu (5 p.) arba asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (8 p.). Tačiau dėl šio sužalojimo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 138 str., o nutrauktas ne dėl to, kad nukentėjęs susitaikė su kaltinamu asmeniu, o dėl to, kad J. B. nepadarė BK 138 str. numatytos nusikalstamos veikos, B. B. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Dėl B. B. 2010-02-01 nežymaus sveikatos sutrikdymo

B. B. kaltina, kad J. B. 2010-02-01 apie 20.30 val. jai sudavė smūgius į veidą, dešinį ir kairį petį, įspyrė į operuotą koją (b. l. 5). Specialisto išvada nustatyta poodinė kraujosruva kairio dilbio apatiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, patinęs dešinysis skruostas, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas; duomenų apie tai, kad B. B. skundėsi skausmu dešinėje kojoje, skausmu kairiajame petyje ar skausmu krūtinės srityje, nėra, sužalojimai šiose srityse nekonstatuoti; B. B. apžiūrėta 2010-02-03 (medžiaga pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, b. l. 2,3). J. B. neigia sudavęs smūgius B. B., nurodo, kad sužalojimas ant skruosto gali būti dėl to, kad jis yra gydęs jai karpą ir dėl to buvo nudeginta oda, kadangi konfliktų buvo ne vienas jis neprisimena tokio B. B. nurodomo fakto, kad jis ją būtų mušęs jos nurodomu laiku. J. B. versija dėl to, kad sužalojimas skruoste atsirado dėl gydytos karpos atmestina kaip nepagrįsta: specialisto išvada patvirtina, kad dešiniajame skruoste nustatytas patinimas, tačiau ne koks nors odos pažeidimas, be to B. B. nurodo, kad ši, J. B. gydyta karpa buvo po kairiąja akimi. Įvertinus tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas B. B. konstatuotas, kad netrukus po įvykio, t.y. 2010 m. vasario 3 d. B. B. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK, nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, tai, kad pats J. B. pripažįsta buvus ne vieną tarpusavio konfliktą, pripažintina, kad nėra jokio pagrindo netikėti B. B. duodamais parodymais, kuriuos patvirtina ir specialisto išvada. Įvertinus tai, pripažintina, kad J. B. suduodamas smūgius į veidą, į dešinį ir kairį petį, įspirdamas B. B. į dešinę koją, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir jo veika atitinka BK 140 str. 1 d. kvalifikaciją.

Dėl J. B. 2010-02-25 sukelto fizinio skausmo

J. B. kaltina B. B., kad ji 2010-02-25 apie 17.40 val. jį rankomis krūtinės srityje pastūmė, dėl ko jis neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo su kėde ir susimušė dešinį petį ir dešinio klubo sąnarį ir taip jam B. B. sukėlė fizinį skausmą. B. B. neigia sukėlusi šį fizinį skausmą, paaiškino, kad tokių aplinkybių neatsimena, su sutuoktiniu dažnai konfliktavo. Specialisto išvada konstatuota, kad nors sužalojimų J. B. nurodytose vietose nerasta, tačiau nurodyta, kad dėl to J. B. galėjo jausti fizinį skausmą. Įvertinus tai, kad J. B. netrukus po sužalojimo kreipėsi pas medicinos ekspertus, į tai, kad tarp sutuoktinių konfliktai buvo dažni, nėra pagrindo netikėti J. B. parodymais, todėl pripažintina, kad B. B., rankomis pastumdama J. B. krūtinės srityje, dėl ko šis neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ir susimušdamas dešinį petį ir dešinio klubo sąnarį, jautė fizinį skausmą, todėl B. B. veika atitinka BK 140 str. 1 d. Nors J. B. aiškindamas dar nurodė ir tai, kad po nugriuvimo jis B. B. buvo pakeltas ir numestas ir klubą ir petį susimušė dar kartą, tačiau to kaltinime jis nenurodė, o remiantis BPK 255 str. byla nagrinėjama kaltinimo ribose.

Dėl bausmės skyrimo J. B. ir B. B.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę J. B. ir B. B. atsižvelgiama į tai, kad jie padarė tyčinius, tačiau nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), J. B. padarė dvi, o B. B. vieną nusikalstamą veiką, veikos baigtos, jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. J. B. ir B. B. administracine tvarka nebausti (b. l. 51), J. B. neteistas, B. B. 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 300 str. 1 d. (b. l. 61,62), tačiau nėra teisinio pagrindo pripažinti nusikaltimų recidyvo (BK 27 str.). J. B. ir B. B. dirba (b. l. 64-69), turi nekilnojamojo turto (b. l. 70-72), J. B. turi ir transporto priemonių (b. l. 73,74). Gyvenamosios vietos bendruomenė dėl jų elgesio nusiskundimų neturi (b. l. 76,77), darbdavio J. B. charakterizuojamas kaip tvarkingas, iniciatyvus, sąžiningas (b. l. 22).

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.). Įvertinus J. B., B. B. bei jų padarytas veikas apibudinančias aplinkybes, tai, kad jie dirba, o B. B. darbinga tik iš dalies, jiems skirtinos laisvės apribojimo bausmės mažesnės nei sankcijos vidurkis, J. B. didesnė, nes B. B. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o J. B. tik fizinio skausmo sukėlimas.

Dėl B. B. ir J. B. civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytinas CK 6.250 str. 2 d. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad abu nukentėjusieji fizinio smurto jų atžvilgiu naudojimo metu patyrė išgąstį ir fizinį skausmą, išgyveno dėl to, dėl sumušimo patyrė nepatogumų: būtini vizitai pas gydytojus, teismo medicinos ekspertus. Įvertinus tai, teisėja sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjusieji pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir fiziniu skausmu ir baime, todėl ji priteistina (CK 6.250 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl ko nukentėjusieji jautė fizinį skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, abiejų sveikata sutrikdyta tyčiniais veiksmais, tačiau B. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė sunkių pasekmių, sužalojimas pasireiškė fiziniu skausmu ir kraujosrūvomis, tačiau komplikacijų dėl to nekonstatuota, hipertenzija jai jau buvo konstatuota iki nusikalstamų veikų. J. B. patyrė tik fizinį skausmą, jam sveikatos sutrikdymas nekonstatuotas. Nustatant žalos dydį pažymėtina, kad B. B. prašo priteisti neturtinę žalą tik dėl pirmojo jai padaryto sveikatos sutrikdymo, be to pažymėtina ir tai, kad smurtą naudojo abu vienas kito atžvilgiu, jų tarpusavio konfliktai nevienkartiniai. Įvertinusi šias aplinkybes bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, B. B. ir J. B. prašoma priteisti neturtinė žala žymiai mažintina, B. B. ji priteistina didesnė, nes jai konstatuotas sveikatos sutrikdymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėja

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2009-08-02 B. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2010-02-01 B. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2009-08-02 B. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2010-02-01 B. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš J. B. 600 Lt (šešis šimtus litų) B. B. neturtinei žalai atlyginti.

B. B. pripažinta kalta padarius nuskaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2010-02-25 J. B. sukelto fizinio skausmo) ir nubausti ją laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš B. B. 400 Lt (keturis šimtus litų) J. B. neturtinei žalai atlyginti.

2010 m. spalio 26 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo, kilnojamojo turto areštą 400 Lt (keturių šimtų litų) sumai, o tokio turto neesant piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms nurodytai sumai palikti iki nuosprendžio dėl neturtinės žalos priteisimo įvykdymo. Likusioje dalyje šią laikinąją apsaugos priemonę panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.