- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- I2-10822-342/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02934-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 22-IL-85-00336-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklų paėmimo“.
Skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, GŠKĮ) 30 ir 40 straipsniais, Tauragės AVPK 2020 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 22-IL-85-00336-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklų paėmimo“ jam buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001009, paimtas pareiškėjo vardu registruotas šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad su skundu nesutinka, Teigia, jog priimtas sprendimas jo atžvilgiu nėra pagrįstas objektyviais faktais (duomenimis) ir teisės aktų normomis, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skunde nurodo, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 d. 10 p., kuris nurodo – kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tame pačiame punkte nurodyta, kad „Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus“ Mano, kad institucija priėmusi sprendimą, nesivadovavo minėtu įstatymo punktu ir nenurodė kokių duomenų turi policijos įstaiga, kuriais remiantis pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo teismo praktika (2015-06-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015), kuri teigia, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes būtų aiškus ir suprantamas. Jis turi būti suformuluotas taip, jog asmenys, kuriems yra skirtas aktas, suprastų santykių esmę ir turinį bei galėtų įgyvendinti reikalavimus, kuriuos nurodo aktas. Dėl to viešojo administravimo subjektas privalo tiksliai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, nurodyti teisės normas ir aplinkybes, kuriomis rėmėsi aiškiai suformuluoti reikalavimus, nurodyti teisės normas ir aplinkybes, kuriomis rėmėsi priimdamas individualų administracinį aktą. Akcentuoja, jei viešojo administravimo subjektas ginčijamame akte nenurodo teisinio faktinio pagrindo ar akto adresatams tampa neįmanoma įgyvendinti įpareigojimo, kurį nustato aktas, individualus administracinis aktas turi būti naikinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2022-09-02 Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauta informacija, kad pareiškėjas, turintis Tauragės aps. VPK išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1- 0001009, kurio vardu registruoti ginklai: graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini); kombinuotas šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą, tai yra 2022-06-22 pažeisdamas ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo ir nešiojimo taisykles, paliko savo vardu registruotą ginklą – kombinuotą šautuvą (duomenys neskelbtini) ir šovinius, pas kitą asmenį, A. T.. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 2 p. nuostatas, t. y. nesilaikė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 229 str. 2 d. Nustatyta, kad 2022-06-21 apie 00:30 val. jis, A. T. ir dar vienas asmuo (medžiotojas), po medžioklės grįžę pas A. T., vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau dėl apsvaigimo negalėjo su savimi gabenti ginklų ir šaudmenų. Todėl jis savo vardu registruotą ginklą ir šovinius (kaip ir kitas kartu buvęs medžiotojas) paliko pas A. T..
Nurodo, kad 2022-06-22 apie 19:20 val. kratos metu pas A. T., namo svetainėje, po lova, buvo rasti pareiškėjo bei kito medžiotojo vardu registruoti ginklai bei šaudmenys. Tokiu būdu pareiškėjas, palikdamas savo ginklą ir šaudmenis pas S. T., neįsitikino, jog ginklui ir šaudmenims laikyti yra įrengtos tinkamos jų laikymo bei saugojimo sąlygos, kad jo vardu registruotas ginklas ir šaudmenys bus laikomi saugiai, specialiame, saugiai pritvirtintame seife, prie jų negalės prieiti, jų užvaldyti ar kitaip disponuoti, kiti asmenys.
Remiasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsniu, (Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės) 1 dalyje, 2 punkte numatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietą ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų. Pareiškėjas savo vardu registruotą kombinuotą šautuvą (duomenys neskelbtini), šovinius, 2022-06-21 nakties metu paliko pas A. T. namuose, neįsitikinęs, kad ginklui yra sudarytos tinkamos ginklų ir šaudmenų laikymo sąlygos.
Teigia, kad įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. (Leidimų nešiotis ir leidimą laikyti ginklus galiojimo panaikinimas) 1 d. (Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas) 10 p. (kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) 2022-09-20 Tauragės aps. VPK priimtas sprendimas Nr. 22-IL-85-00336-e panaikinti pareiškėjo vardu išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001009. Todėl atsakovas mano, kad pareiškėjo skundas dėl sprendimo panaikinimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas
Byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 22-IL-85-00336-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklų paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001009. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio klausimus), vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies 6-10 punktais, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 10 punktu, 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu 22-IL-85-00336-e ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklų paėmimo“ nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001009, išduotą K. J., paimti graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); kombinuotą šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir pasiūlė per 30 dienų nurodyti ginklų realizavimo įmonę, turinčią teisę prekiauti tos rūšies ginklais.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2022-07-02) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo atveju, joje numatyta poveikio priemonė yra taikoma už ginklo naudojimąsi, pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, t. y., ne tik už baudžiamojo įstatymo pažeidimus, bet ir už kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginklų ir šaudmenų naudojimo sąlygų bei tvarkos pažeidimą. Be to, reikalaujama, kad šio pažeidimo darymas keltų grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, <...>, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo <...> (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas savo vardu kombinuotą šautuvą (duomenys neskelbtini) ir šovinius 2022-06-21 nakties metu paliko pas A. T., neįsitikinęs, kad ginklui yra sudarytos tinkamos ginklų ir šaudmenų laikymo sąlygos, tuo pažeidė ginklų, šaudmenų ir jų dalių laikymo reikalavimus už ką buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir 2022-08-09 nutarimu nubaustas 15 Eur bauda. 2022-08-25 nutarimu A. T., kuris neturėdamas leidimo netinkamai laikė pareiškėjo ginklus, nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo, taikyta baudžaimojo poveikio priemonė 500 Eur dydžio bauda į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas, 2022-06-21 naktį grįžęs iš medžioklės kartu G. V. ir A. T., pas pastarąjį pasiliko išgerti degtinės ir paliko ginklą bei šovinius pas A. T. gyvenamojo namo užrakintoje svetainėje, pažeisadamas ginklų laikymo taisykles.
Pagal Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi.
Pareiškėjas, palikdamas pas asmenį, neturintį net teisės laikyti ginklus, šaudmenis ar jų dalis, neįrengotje tam ginklų saugojimo vietoje (seife), neužtikrino jų saugojimo, tuo savo veiksmais padarė savarankišką teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Tais pačiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-03 įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35.1.1 punktą, pagal kurį ginklai ir šaudmenys turi būti laikomi gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatui (toliau – teritorinė policijos įstaiga) suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai (rekomenduojama taip, kad atsižvelgiant į pastato konstrukciją metalinės spintos (seifo) demontavimas būtų neįmanomas jos neatidarius) pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 ar S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti). Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu sutiko, kad buvo pažeistos ginklų laikymo, saugojimo tvarkos taisyklės.
Aptartos bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi ginklu ir šaudmenimis, pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus bei, kad tas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas paliko pas asmenį neturintį leidimo laikyti ginklus bei prieinamoje vietoje,nežiūrint į tai, jog kambarys rakinamas, tačiau laikytina, jog raktas galėjo būti prieinamas šeimos nariams. Šios aplinkybės nurodo pareiškėjo rūpestingumo ir atsakingumo stoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo palikimas ginklo ir šaudmenų lengvai prieinamoje vietoje, neužtikrinant ginklo ir šaudmenų saugojimo, reikšmingai padidino pavojų asmeniui, neturinčiam leidimo laikyti ginklus, t.y A. T. ir aplinkiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas būtų netinkamai nustatęs pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.
Akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2662-662/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019). Tačiau pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju priešingos išvados aptartų aplinkybių kontekste nesuponuoja. Pareiškėjas savo skundo nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė aplinkybių bei pagrindų, kodėl atsakovo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Iš skundžiamo atsakovo sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (pvz., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas). Pagal minėto Konstitucinio Teismo nuostatas, teisėti lūkesčiai kyla iš Konstitucijos ir įstatymų, bet ne iš tikėjimo ar manymo, kad 2020-11-16 išdavus leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, o 2020-12-23 padarius savarankišką teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tokiu būdu sukėlus grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, išduotas leidimas negali būti panaikintas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).
Be to, vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimo pažeidimo aspektų yra susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017). Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas paprastai negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-735-602/2019 taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymosi viešojo administravimo srityje ir vertinant, ar viešojo administravimo subjektas galėjo panaikinti savo priimtą sprendimą, svarbu nustatyti, ar asmuo konkretaus administracinio sprendimo pagrindu įgijo tam tikras teises ir pareigas, ar priimant kitą administracinį sprendimą (dėl administracinio sprendimo panaikinimo) nebus paneigtos asmenų administracinio sprendimo pagrindu įgytos teisės, taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, ar nepriėmus sprendimo dėl galiojančio administracinio sprendimo panaikinimo, nebus pažeisi kiti teisės principai ar viešas interesas, ar įgytos teisės panaikinimas bus proporcinga priemonė. Taigi sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymosi svarbu nustatyti, ar asmuo įgijo tam tikras teises sprendimo, kurį vėliau viešojo administravimo subjektas naikina, pagrindu; sprendžiant šį klausimą gali būti svarbu nustatyti, kokio pobūdžio sprendimas naikinamas (kaip yra nagrinėjamoje byloje), ar tai yra sprendimas nustatantis materialines teises, ar tai yra sprendimas laikinai sureguliuojantis padėtį ir nustatantis teises ar pareigas asmeniui.
Kaip jai minėta, 2020 metais atsakovas priėmė sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001009, o ginčijamas 2022-09-20 sprendimas buvo priimtas po pareiškėjo 2022-06-21 padaryto ginklo ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimo dėl grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti.
Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, nes pareiškėjui ginklas reikalingas užsiimti mėgstama veikla (medžiokle), o ne darbui kaip pragyvenimo šaltiniui, todėl privataus intereso negalima iškelti aukščiau už visuomeninį interesą. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to sprendimo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. J. skundą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.