Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-17 · Civilinė byla Nr. 2-1704-236/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
2-1704-236/2018
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00225-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
E. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1704-236/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00225-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.1.1.1.; (S) 3.1.18.1.1.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Solanika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ūkininkui E. S., prašydama priteisti iš atsakovo 70 815,25 Eur žalos atlyginimą, 12 746,74 Eur netesybas, 0,2 proc. delspinigių nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolių iš skolos padengimo sutarties įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ūkininkui E. S. 83 561,99 Eur sumai priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ar (ir) esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas ūkininkas E. S. prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad ūkininko E. S. ūkis nevengia mokėti susidariusios skolos, jis planuoja pateikti produkciją iki 2018-12-31 ir taikiai išspręsti susidariusios skolos padengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2018-08-22 nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui ūkininkui E. S. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 83 561,99 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, už trūkstamą sumą areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

5. Teismas nurodė, kad CPK144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). teismas pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Susipažinęs su ieškiniu ir jo priedais, šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės reikalavimų tikėtinumu (CPK 144 str. 1 d.).

6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-13896-375/2018, kurioje kilęs ginčas tarp ieškovės UAB „Solanika“ ir atsakovo ūkininko E. S. dėl skolos pritesimo, byla 2018-08-22 nutartimi palikta nenagrinėta, ieškovei neištaisius trūkumų. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad nevengia mokėti susidariusios skolos, įrodymų apie mokamą skolą nepateikė. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtino aplinkybių, kad šie mokėjimai yra atlikti būtent už šiuo ieškiniu prašomą skolą dengti. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį ir galimybes įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą.

7. Teismas sprendė, kad galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas gali nepajėgti padengti skolą, taip pat yra galimybė, kad atsakovas gali paslėpti pinigines lėšas ir turtą. Dėl to teismas darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu bei siekdamas užtikrinti ne tik ieškovės, bet ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą, sprendė, kad pirmiausia areštuotini atsakovui ūkininkui E. S. priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ieškinio sumai – 83 561,99 Eur, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Tik jų nepakakus, už trūkstamą sumą areštuotinos atsakovui priklausančios piniginės lėšos ir turtinės teisės, esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovas E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018-08-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovas ne tik neįrodė, kad ieškinio suma atsakovui būtų didelė, tačiau ir nepateikė jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų, kad yra reali grėsmė, jog gal būt ieškovui palankus teismo sprendimas nebūtų įvykdytas.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien didelės ieškinio sumos prezumpcija lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismas nevertino atsakovo finansinių galimybių, pats pripažindamas, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, nesiėmė teismo kompetencijai priskiriamų priemonių išsireikalauti šiuos duomenis ar juos patikrinti viešuosiuose registruose.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB „Solanika“ atsiliepime į atsakovo atskirąją skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, o atsakovo atskirojo skundo teiginiai laikytini deklaratyviais, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Atskirasis skundas netenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2018-08-22 nutartis paliktina nepakeista.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai.

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio pagrįstumo, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisakytina.

16. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien didelės ieškinio sumos prezumpcija lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

17. Nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo suma – 83 561,99 Eur. Apeliacinis teismas sutinka su apeliantu, kad ne visais atvejais didelė ieškinio suma reiškia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių ne tik paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, bet ir apskritai įvertinti atsakovo finansinę būklę. Pirmiau išdėstyti apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais, nepatvirtintais jokiais byloje esančiais įrodymais. Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog egzistuoja grėsmė galimam būsimo teismo sprendimo vykdymui.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių – asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, todėl teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, ar parinkdami jų rūšį, taip pat taikydami konkrečius apribojimus turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.).

19. Apeliacinis instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų ir nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, kadangi pirmosios instancijos teismas visų pirma areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o ne atsakovui priklausančias lėšas. Apeliacinio teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios pasaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nevaržo atsakovo teisių labiau, nei būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

21. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

22. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo E. S. atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas