Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Audrius Cininas Baudžiamoji byla Nr. 1A-468-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01424-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2013 m. rugsėjo 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už kiekvieną nusikaltimą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė J. T. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

Iš J. T. priteista R. B. 450 Lt, D. R. 2000 Lt, E. E. 700 Lt, J. M. 1500 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. Š., tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad padarė vagystę, t.y. laikotarpiu nuo 2011-07-05, 18.00 val., iki 2011-07-06, 10.00 val., nuo R. B. priklausančio automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) namo, pagrobė galinio vaizdo vairuotojo pusės veidrodėlio stikliuką, 300 Lt vertės, keleivio pusės galinio vaizdo veidrodėlio stikliuką, 150 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam R. B. 450 Lt turtinę žalą, t.y. J. T. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Taip pat J. T. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-07-25, 22.00 val., iki 2011-07-26, 06.30 val., nuo D. R. priklausančio automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) namo, pagrobė abiejų šoninių veidrodėlių stikliukus, 2000 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam D. R. 2000 Lt turtinę žalą, t.y. J. T. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

J. T. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-07-25, 16.00 val., iki 2011-07-26, 06.30 val., nuo E. E. priklausančio automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) namo, pagrobė abiejų šoninių veidrodėlių stikliukus, po 350 Lt vertės, iš viso 700 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam E. E. 700 Lt turtinę žalą, t.y. J. T. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Taip pat J. T. nuteistas už tai, kad 2011-09-03 laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.40 val. nuo J. M. priklausančio automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) namo, pagrobė abiejų šoninių veidrodėlių stikliukus, po 750 Lt vertės, iš viso 1500 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam J. M. 1500 Lt turtinę žalą, t.y. J. T. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

J. T. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su V. Š., pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t.y. 2011-09-13 laikotarpiu nuo 02.45 iki 02.55 val., nuo R. Č. priklausančio automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Vilniuje požeminiuose garažuose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti kairės pusės priekinį žibintą, 500 Lt vertės, variklio gaubto groteles, 200 Lt vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo pastebėti pašalinių bei sulaikyti policijos pareigūnų, t.y. J. T. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Skunde nurodoma, kad J. T. inkriminuoti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už jų padarymą baudžiamasis įstatymas be griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, numato alternatyvias bausmes, t.y. viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą. Apeliantas mano, kad remiantis teisingumo ir protingumo principais, buvo visos sąlygos ir pagrindai paskirti jam vieną iš nurodytų švelnesnių bausmės rūšių. Nurodo, kad dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę jis pripažino pilnai, visiškai sutinka su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais ir artimiausiu metu pasistengs juos atlyginti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nenurodė motyvų, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas paskirti jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Skunde taip pat teigiama, kad BK 75 straipsnio nuostatos numato galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jei asmuo nuteisiamas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 4 metams, jei teismas nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tai reiškia, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra galimas padarius ne bet kurį, o mažesnio pavojingumo laipsnio nusikaltimą. Dėl to, apelianto teigimu, padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis pagal baudžiamąjį įstatymą turi lemiamą reikšmę, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą. Be to, šis straipsnis nenumato draudimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, turinčiam teistumą. Apeliantas mano, kad pagrindo manyti, kad jam skirtinos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nebuvo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pats procesas užtruko (nusikaltimai, už kuriuos jis yra nuteistas, įvykdyti prieš du metus iki nuosprendžio priėmimo). Vien ši aplinkybė, apelianto teigimu, duoda pagrindą švelninti bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo J. T. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu J. T. nuteistas už penkis tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Ir nors šios pastarojo veikos pagal įstatymą priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, nebuvo atsitiktinės: J. T. jau buvo padaręs dvi nusikalstamas veikas priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai už kurias pastarasis nuteistas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-11-05 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 (nuosprendis neįsiteisėjęs) nuosprendžiais. Reikia pastebėti, kad ir po šių nusikaltimų padarymo, J. T. savo kriminalinio gyvenimo būdo neatsisakė ir padarė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-22 nuosprendžiu. Be to, apeliantas sistemingai daro teisės pažeidimus už ką ne kartą yra baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, būdamas darbingas niekur nedirba, pagal bylos duomenis linkęs piktnaudžiauti narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantas yra socialiai pavojingas, todėl sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už jo padarytas penkias tyčines nusikalstamas veikas paskirta pagrįstai, nes švelnesnio pobūdžio bausmių, jo kriminaliniams polinkiams pakeisti nepakanka.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes, J. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, apeliantui už kiekvieną iš padarytų veikų paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą minimaliai, subendrindamas J. T. paskirtas bausmes, taikė jam palankesnį – dalinio sudėjimo bausmių subendrinimo būdą, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė žemesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. J. T. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Apelianto skundo argumentai, kuriais šis prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taipogi yra nepagrįsti.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju tokios išvados, t. y. išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. T. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, padaryti negalima ir tai lemia jo kriminalinis elgesys buvęs iki skundžiamu teismo nuosprendžiu nusikalstamų veikų padarymo, jų metu – padaryti penki tyčiniai nusikaltimai, ir po jų padarymo, sistemingai daromi teisės pažeidimai bei, kaip jau minėta, piktnaudžiavimas narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo J. T. apeliacinį skundą, jo ribose, atmesti.