- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-1062-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08623-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Grikevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- Danske Bank A
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1062-123/2015
2015 m. rugpjūčio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Grikevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis Aleksandras Selezniovas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti vienašališkai atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atliktą tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos kredito sutarties Nr. BP3035060545 nutraukimą neteisėtu ir jį panaikinti; pakeisti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies 4 bei sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc.; panaikinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos kredito sutarties bendrosios dalies 58 punktą ir juo nustatytas neteisėtas 11 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad jis yra vartotojas kredito sutarties kontekste, sutartis nutraukta neteisėtai, nes jis nebuvo informuotas apie sutarties nutraukimą joje nustatyta tvarka, sutarties terminas jos trūkumams ištaisyti ir sutarčiai nutraukti yra nesąžiningas, sutartyje numatyti delspinigiai mažintini, negali būti taikomos dvigubos netesybos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal šalių sudarytą kreditavimo sutartį, ieškovas neįvykdė savo prievolių per atsakovo papildomai nustatytą terminą, dėl to atsakovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir ją nutraukė, laikydamasis sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad sutartis buvo nutraukta laikantis joje šalių sutartų procedūrų ir terminų. Be to, atsakovas sutartį nutraukė ne iš karto, vos tik ieškovas nustojo vykdyti prievoles pagal sutartį. Atsakovas, ieškovui nevykdant prievolių pagal sutartį, du kartus suteikė galimybes ieškovui tęsti sutarties vykdymą. Pasak pirmosios instancijos teismo, šią aplinkybę patvirtina atsakovo pridedami įspėjimai ieškovui dėl kredito sutarties nutraukimo. Taip pat teismas atmetė ieškovo reikalavimą sumažinti netesybų dydį iki 0,01 procento. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes konstatavo, jog 0,08 procento delspinigių dydis nelaikytinas per dideliu. Be to, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą sumažinti palūkanų dydį. Teismo vertinimu, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų nei nustatyta įstatymo (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovo ginčijamos palūkanos negali būti laikomos dvigubomis netesybomis, nes savo esme yra procesinės palūkanos.
Šalies argumentai
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodė, kad atsakovas nutraukė sutartį vienašališkai nesilaikydamas sutartyje nustatytos tvarkos. Pasak apelianto, jis nėra gavęs iš atsakovo nei pranešimo apie pradelstus įsiskolinimus, nei pranešimo apie sutarties nutraukimą. Be to, apelianto vertinimu, sutartyje numatytas 30 dienų termino nustatymas kreditui grąžinti, kai visas kreditas pagal sutartį turėjo būti grąžintas 2041-11-09, nėra protingas, sąžiningas ir proporcingas. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Pasak apelianto, jis prieš posėdį buvo pateikęs teismui prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ir posėdžio atidėjimo, nes buvo išvykęs į komandiruotę. Tuo tarpu, teismas neatvykimo aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų nevertino ir nepagrįstai išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant.
Atsakovai Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas tinkamai informavo ieškovą apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą ir pagrįstai su juo nutraukė sutartį, kadangi ieškovas pažeidė esmines sutarties sąlygas laiku nemokėdamas kredito įmokų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgusi į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis pripažįsta, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog sutartis su juo buvo nutraukta ne pagal sutarties sąlygas. Ieškovo argumentus, jog jis negavo pranešimų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir sutarties nutraukimą, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovui pranešimai buvo siunčiami sutartyje nurodytais adresais. CK 2.17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdama į teisinio reguliavimo turinį ir faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog apeliantas dėl kreditoriaus neinformavimo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą negavo pranešimų asmeniškai, neturi teisinės reikšmės. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas sutartinių įsipareigojimų bankui nevykdė nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Tuo tarpu sutartis su juo nutraukta tik nuo 2010-11-17. Dėl to ieškovas turėdamas siekį elgtis kaip apdairus civilinių teisinių santykių dalyvis, turėjo galimybę išvengti sutarties nutraukimo tinkamai vykdydamas sutartinius įsipareigojimus arba inicijuodamas derybas su kreditoriumi dėl sutarties vykdymo aplinkybių. Esant nurodytų aplinkybių visetui nėra pagrindo pripažinti, jog sutartis su apeliantu buvo nutraukta neteisėtai. Taip pat negalima sutikti su jo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino negaliojančia sutarties 55 punkto, suteikiančiam bankui teisę ieškovui laiku nesumokėjus vienos įmokos nutraukti sutartį prieš tai jį informavus prieš 30 dienų. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad šios nuostatos pripažinti negaliojančia nėra teisinio pagrindo, kadangi ji ieškovo teisėms įtakos neturi, nes sutartis su ieškovu buvo nutraukta pastarajam nuolat nevykdant sutartinių įsipareigojimų, o nesumokėjus vienos įmokos. Ieškovo apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, pagal kurią sutarties nuostata yra pripažįstama negaliojančia, kaip prieštaraujančia sąžiningumo reikalavimams ir pažeidžianti šalių pusiausvyrą, tik tais atvejais, kai sutartį kreditorius nutraukia su skolininku šiam nesumokėjus vienos įmokos. Skolininkui nuolat nevykdant sutartinių įsipareigojimų kreditoriaus teisė nutraukti sutartį prieš tai informavus skolininką nėra apribota ir tokią teisę kreditoriui suteikia įstatymas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms vadovautis ieškovo cituojama teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, kadangi jose suformuota praktika neatitinka šios bylos aplinkybių.
Taip pat nagrinėjamu atveju negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant ir tokio sprendimo nemotyvavo. Išklausius 2015-03-02 vykusio teismo posėdžio garso įrašą paaiškėjo, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovo prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl pastarojo komandiruotės ir šį prašymą atmetė protokoline nutartimi motyvuodamas tuo, kad komandiruotė nėra svarbi priežastis neatvykti į posėdį. Taip pat teismas įvertino ieškovo teisę pačiam negalint dalyvauti posėdyje pasirūpinti atstovavimu. CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, kuriomis būtų galima pateisinti neatvykimą į teismo posėdį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovas apie teismo posėdį buvo informuotas iš anksto, dėl to jis žinodamas, kad negalės jame dalyvauti galėjo pasirūpinti atstovavimu. Ieškovas neatvykęs į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių ir nepasirūpinęs atstovavimu negali teigti jo teisės buvo pažeistos, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Taip pat nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas ieškovo prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu jo sutuoktinę tuo pagrindu, kad skolos išieškojimas iš įkeisto turto gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad byla iškelta pagal ieškovo ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atitinkamų sąlygų ginčijimo. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo ir išieškojimo iš įkeisto turto klausimai. Atmetus ieškinį ieškovo ir jo sutuoktinės teisinė padėtis liko nepakitusi. Šiuo sprendimu ieškovo sutuoktinei papildomų teisių ar pareigų neatsirado. Visos šalims teisės ir pareigos, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės kyla ne iš teismo sprendimo, o iš sutarties nuostatų. Dėl to ieškovo prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu jo sutuoktinę pagrįstai buvo atmestas pirmosios instancijos teismo. Analogiškų argumentų pagrindu tokio prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.